Verslas

2019.08.06 13:43

Pramonininkai: Lietuvos pramonė susiduria su didėjančiais iššūkiais

ELTA 2019.08.06 13:43

Palaikydama Europos Vadovų Tarybos sprendimą iki šių metų pabaigos parengti ilgalaikę ES pramonės ateities viziją, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristato savo poziciją dėl Europos pramonės politikos strategijos.

LPK pozicijoje pažymima, kad ES, taip pat ir Lietuvos pramonė susiduria su didėjančiais iššūkiais, atsirandančiais dėl augančio konkurencinio spaudimo pasaulio rinkose, tarptautinės prekybos neapibrėžtumo ir kitų pastarojo meto pasaulinių įvykių.

Atsižvelgiant į tai, anot LPK, tiek ES, tiek nacionaliniu mastu reikalinga išsami ir ilgalaikė pramonės politikos strategija, kuri Europos pramonės įmonėms sudarytų sąlygas stiprinti konkurencingumą, technologiškai augti bei stiprėti. LPK akcentuoja, kad tokioje ES strategijoje turėtų atsispindėti visų suinteresuotų ES valstybių narių – tiek didelių, tiek mažų, tiek labiau, tiek mažiau ekonomiškai išsivysčiusių – interesai.

„Vokietijos ir Prancūzijos pramonės ir verslo atstovai formuoja savo pozicijas dėl tolesnės pramonės raidos ir vystymosi iki 2030 m. Lietuva taip pat turi žengti šiuo keliu, nes esame pramoninė valstybė, kurios pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20 proc. Lietuvai gyvybiškai svarbu išlaikyti stiprią ir konkurencingą pramonę bei užsitikrinti, jog naujoje ES pramonės strategijoje būtų atspindėti mažų ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, pramonės interesai. Turime suformuoti savo poziciją – kuriuo keliu eisime ir kokius iššūkius turėsime įveikti artimiausią dešimtmetį“, – pranešime cituojamas LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pasak V. Janulevičiaus, pastarųjų metų globali Europos konkurencija su Kinija, JAV ir Indija akivaizdžiai rodo, kad ES reikia ambicingos pramonės strategijos, o didelis iššūkis ir klausimas Europai – kokiomis priemonėmis ES subalansuos santykius su Kinija.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sausį-birželį visa pramonės produkcija sudarė 11,5 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).

Birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.).