Verslas

2019.08.05 22:41

Valdžios kova su kainomis – kaip su vėjo malūnais: įvestos priemonės rezultatų neatneša

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.05 22:41

Valdžios kova su kainomis - kaip su vėjo malūnais. Metų pradžioje Vyriausybės įvestos priemonės kol kas be rezultatų - kainos augo.

Valdantieji sako, kad reikia daugiau laiko, kol pokyčiai pasiteisins. Prekybininkai tikina, kad kainas veikia pasaulinės tendencijos, o jų šalies Vyriausybė nepakeis. Be to, auga algos, o dėl jų - ir kainos.

Ekspertai teigia, kad kainas keisti gali tik patys žmonės pirkdami mažiau, o kol perka, vadinasi įperka.

„Brangu labai viskas, gyvenimas nelinksmas“, – sako žurnalistų kalbintas žmogus.

Karą aukštoms kainoms paskelbusi Vyriausybė pagal statistiką kol kas pralaimi. Per pirmąjį šių metų pusmetį kainos paaugo beveik pusketvirto procento.

„Domimės – žiūrime, kur akcijos, vaikštome į vieną parduotuvę, į antrą ir renkamės, kur pigiau“, – teigia kalbinti žmonės.

Didžiausi skirtumai – daržovių ir vaisių skyriuje.

Dėl prasto derliaus labiausiai brango svogūnai, burokėliai, morkos, bulvės, kai kurie vaisiai. Bet pavyzdžiui, pomidorai ir salotos, atpigo.

Keliais procentais staigiai pabrango kiauliena. Esą tai pasaulinė tendencija.

Tarp valdžios įvestų priemonių - viešas skirtingų prekybos tinklų kainų lyginimas. Taip pat daugiau galių suteikta institucijoms.

Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba gali tikrinti sutartis tarp prekybininkų ir tiekėjų. Anot premjero patarėjo, labiausiai kainas prekybininkai nuleido tik prasidėjus kainų karui, o atgarsiams aprimus, jos vėl pakeltos.

„Girdime atgarsius apie tiekėjus, kurie kalba, kad situacija pasikeitė. Gal dėl to, kad ir prekybos tinklai mano, kad per didelė rizika ir piktnaudžiavimo mažėja, dar pasiteisino, nes pradėjome kalbėti apie skaidresnę kainų skelbimo politiką“, – sako premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Valdžia sako, kad kelių procentų augimas - nedidelis. Esą svarbiausia - algos auga greičiau nei kainos, o ilguoju laikotarpiu mažės ir kainos.

„Mes neturime iliuzijų, kad staiga nuo vieno ar kito sprendimo pasikeis žaliavų kainų dinamika, laisvoji rinka, konkurencija, taip nebus, bet mes turime aiškiai pasakyti, kad ši dauguma, ši Vyriausybė kreipia dėmesį į mažiausias pajamas turinčius žmones ir jų intereso gynimą“, – sako parlamentaras Tomas Tomilinas.

Prekybininkai tikina, kad kainų apskritai neįmanoma sumažinti valstybės veiksmais, o algų augimas kaip tik yra priežastis kainoms kilti.

Pasak prekybininkų, geriausia priemonė mažinti kainas - mažesni mokesčiai - pirmiausia pridėtinės vertės. Agrarinės ekonomikos instituto atstovas Albertas Gapšys sako, kad kainas gali paveikti tik pirkėjai - kol perka, vadinasi, kaina įkandama.

„Jei vartotojas produkto neperka ir skaito, kad jis per brangus, aišku, kaina krenta, jei turime kažkokį poreikį, nėra substitucinių produktų, reikia gal valstybės įsikišimo, galima reguliuoti PVM ir kitais būdais“, – sako Agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vadovas Albertas Gapšys.

Kai kurie Vyriausybės planai dar laukia ateityje - mažiau pasiturintiems bus dalijami maisto kuponai, vadinamieji vaučeriai. Siūloma, kad gyventojai galėtų įsigyti kuponus už mažesnę kainą, juos panaudotų pirkdami būtiniausius maisto produktus. Dalį kupono kainos kompensuotų valstybė. Tačiau ekspertai abejoja šio pasiūlymo nauda.

Panorama. Valdžios kova su kainomis – kaip su vėjo malūnais: kainos nemažėjo, o netgi priešingai – kilo 3 proc.