Verslas

2019.08.05 05:29

Verslas nespėja šokti pagal Seimo dūdelę: įstatymo dėl uždarbio skelbimo nesilaiko, nes duota per mažai laiko

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.08.05 05:29

Nuo šiol darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo atlygio dydį ir (arba) jo intervalą. Tačiau darbdaviai neskuba keisti skelbimų ir tikina, kad tiesiog nespėjo tam pasiruošti. Tuo metu įstatymo pataisos autorius Tomas Tomilinas teigia, kad laiko buvo pakankamai.

Liepos 11 dieną Seimas pritarė Darbo kodekso įstatymo pataisai, kuri darbdavius įpareigoja darbo skelbimuose nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio atlyginimo ar pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir (arba) jo intervalą.

Seimo priimtas Darbo kodekso pasikeitimas įsigaliojo nuo šių metų liepos 27 dienos, tačiau pasižvalgius po darbo skelbimus galima pastebėti, kad darbdaviai neskuba jų koreguoti.

Tarp vienoje didžiausių darbo skelbimų svetainių „cvbankas“ pateiktų darbo pasiūlymų pilna tokių, kuriuose nėra nurodytas darbo atlygis arba jo intervalas.

Pavyzdžiui, viename iš „Maximos“ skelbimų rašoma, kad ieškomas žmogus, kuris norėtų prisijungti prie „Maximos“ komandos. Minima, kad bus pasiūlytas „kompetenciją atitinkantis stabilus atlygis“, tačiau suma nėra įvardijama. Svetainėje pateikiami 22 skelbimai, tačiau nė viename nėra nurodytas užmokesčio dydis.

Atlygio dydžiai nėra nurodyti ir įmonės „Palink“, valdančios „Iki“ prekės ženklą, darbo skelbimuose. Viename iš jų ieškomas kasininkas. Atlyginimas nenurodomas, tačiau rašoma, jog įmonė garantuoja laiku mokamą stabilų atlyginimą. Vienoje iš skelbimų svetainių – net 285 darbo pasiūlymai, tačiau nė viename nenurodytas darbo atlygis.

Įmonių, kurios darbo skelbimuose nenurodo darbo atlygio, – gausu. Tarp jų – „Swedbank“, „LIDL“, „IKI“, „Maxima“, „Rimi“, „Girteka“, „Luminor“, SEB ir kitos didelės šalies įmonės. Atlygių dydžiai nėra rašomi ir valstybinių įmonių darbo skelbimuose, pavyzdžiui Lietuvos pašto, Registrų centro, „Lietuvos energijos“.

Verta pastebėti, kad kai kurios įmonės į įstatymo pataisą pažiūrėjo kūrybiškai ir darbo skelbimuose nurodė atlygio intervalą, kurio mažiausia suma nuo didžiausios skyrėsi daugiau nei 2 kartus.

Pavyzdžiui, įmonė „Jumbo cargo“ ieško logistikos paslaugų pardavimo vadybininko Rusijos rinkai, o siūlomas atlygis svyruoja nuo 1200 iki 2500 eurų. Įmonė „Beribis grožis“, ieškanti manikiūro-pedikiūro meistrės, taip pat pateikia atlygio intervalą nuo 600 iki 1200 eurų.

Per mažai laiko pasiruošti

LRT.lt kalbinti įmonių atstovai teigia, kad atlyginimų dydžių nepateikė, nes tam paprasčiausiai nebuvo pakankamai laiko.

„Maximos“ Personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė portalui LRT.lt teigia, kad parduotuvė yra didžiausias darbdavys Lietuvoje, įmonėje dirba apie 15 tūkst. žmonių, o nuolatos kas mėnesį ieškoma apie 800– 1000 darbuotojų. Todėl greitai pakeisti skelbimus – sudėtinga.

„Liepos pradžioje priimtas sprendimas apie atlyginimą skelbti darbo skelbimuose įsigaliojo labai greitai, o, mūsų atveju, šis pokytis yra imlus laikui. Atsižvelgdami į skelbimų kiekio apimtį ir kanalų platumą, darbo paieškos klausimais bendradarbiaujame su visais 5 didžiausiais interneto portalais, taip pat talpiname skelbimus Užimtumo tarnybos puslapyje ir mūsų pačių puslapyje, įvairių leidinių maketuose, plakatuose, lauko reklamose. Šiuo metu dedame visas pastangas, kad sprendimas būtų įgyvendintas“, – teigia M. Plešakienė.

Laiko trūkumu skundžiasi ir valstybinės įmonės Lietuvos paštas Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovė Aušra Kurtkutė. Ji teigia, kad įmonė kasdien vykdo daug įvairių darbuotojų atrankų, kai kurie darbo skelbimai yra šabloniniai ir dedami automatiškai, tad šiam skubotam nutarimui nespėta tinkamai pasiruošti.

„Šiuo metu atnaujiname savo darbo skelbimų šablonus, tad netrukus darbo paieškos portaluose turėtų pasirodyti atitinkantys visus normatyvus“, – komentuoja A. Kurtkutė.

Banko „Swedbank“ komunikacijos vadovė Judita Martyšė teigia, kad tie skelbimai, kurie buvo paskelbti iki liepos 27 dienos, neturi juose įrašytų siūlomo atlyginimo rėžių, nes jie buvo paruošti bei paskelbti viešai iki įstatymo įsigaliojimo. Tačiau po liepos 27 dienos rengiami ir komunikuojami darbo skelbimai turės siūlomo atlyginimo rėžius.

„Keletas skelbimų buvo parengti anksčiau ir per klaidą buvo paskelbti po liepos 27 dienos be reikalingų pakeitimų, kurie privalomi po įsigaliojusios nuostatos. Tačiau pastebėtas klaidas šiuo metu jau taisome“, – komentuoja J. Martyšė.

Laiko pasiruošti buvo pakankamai

Tuo metu Darbo kodekso pataisos iniciatorius „valstietis“ Tomas Tomilinas portalui LRT.lt teigia, kad laiko pasiruošti įgyvendinti įstatymo pataisą buvo pakankamai.

„Diskusija dėl įstatymo vyko pastarąjį pusmetį, todėl apgailestauju, kad kai kurie darbdaviai šios diskusijos nepastebėjo. Gaila, kad ir įvairios asociacijos neinformavo aktyviau. Tačiau nematau didelės problemos, jei mes visi ramiai palauksime, kol darbdaviai prisitaikys prie šios naujovės“, – sako T. Tomilinas.

Jis taip pat priduria, kad priimta Darbo kodekso pataisa yra labai svarbi, nes taupys darbuotojų ir darbdavių laiką.

„Šis įstatymas yra skirtas laisvosios rinkos veikimui sustiprinti. Darbdavys skelbdamas kainą turės pagalvoti, ką skelbia konkurentas. Jau pradedama galvoti, kad ne šiaip skelbime parašysiu konkurencingas atlyginimas, nes toks pasakymas gali reikšti konkurencingas ne pagal rinką, bet pagal asmeninį įsitikinimą, o atlyginimą, kuris iš tikrųjų yra rinkoje“, – sako T. Tomilinas.

Įmonės apie tai nežinojo

Darbo skelbimų portalo „cvbankas“ vadovas Tomas Toleikis LRT.lt komentuoja, kad dalis skelbimų jų portale vis dar neturi nurodytų darbo atlygio dydžių, nes ne visi įmonių vadovai girdėjo apie naują prievolę.

„Mūsų žiniomis, ne visos įmonės žinojo apie taip greitai įsigaliojusią Darbo kodekso pataisą. Kai kam tai buvo naujiena, kad jau nuo šios liepos 27 dienos darbo skelbimuose buvo privaloma nurodyti darbo atlygį“, – sako T. Toleikis.

Jis pažymi, kad jo valdomas portalas visada skatina darbo skelbimuose nurodyti siūlomą atlygį. Įmonė ketina tai daryti dar aktyviau ir mini, kad siųs informaciją darbdaviams su nuoroda į Darbo kodekso pataisą.

Pasiteirautas, ar įmonė nežada portale talpinti tik tuos darbo skelbimus, kuriuose būtų nurodytas darbo atlygis, T. Toleikis teigė, kad tokių planų artimiausiu metu nėra.

Jis taip pat mini, kad dar prieš įsigaliojant Darbo kodekso pataisai 29 proc. skelbimų buvo minimas darbo atlygis arba jo intervalas. „Tikimės, kad ilgainiui šis procentas pakils iki 100“, – sako T. Toleikis.

Naudos neįžvelgia

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus teigia nežinąs, kodėl įmonės vis dar nesilaiko priimtos Darbo kodekso pataisos, tačiau spėja, kad kai kurie paprasčiausiai nežino, kad nuo šiol darbo skelbimuose privalome įrašyti ir darbo atlygį.

„Galiu spėti, kad galbūt įmonės tiesiog nežino. Lietuva pasižymi labai dideliu įstatymų leidybos skaičiumi. Jų leidžiame net keletą kartų daugiau negu mūsų kaimynai. Normalu, kad verslininkai ne viską spėja ir sekti“, – svarsto V. Sutkus.

Jis taip pat abejoja Darbo kodekso pataisos nauda bei pažymi, kad įstatymas sukuria tam tikrą administracinę naštą darbdaviams.

„Jau ir taip yra skelbiami kai kurie rodikliai, susiję su atlyginimais. Pavyzdžiui, yra skelbiamas vidutinis įmonės atlyginimas, žmonės žino, koks yra minimalus atlyginimas. Žmogus gali orientuotis, kokia situacija yra darbo rinkoje. Jeigu jis darbinasi, turbūt irgi įsivaizduoja, apie kokius dydžius kalbama. Įstatymo pataisa gal ir netrukdo, bet kad labai jau padėtų, tai taip nesakyčiau“, – teigia V. Sutkus.

Jis pastebi, kad atlyginimas nerodo visų naudų, kurias gali gauti darbuotojas. Taip pat prie atlyginimo darbo skelbimuose nėra nurodyta, ar darbuotojas gauna priedus, papildomą atlygį už viršvalandžius.

„Jei nustatysime kažkokį intervalą, dėl to aiškumo daugiau nebus. Nes intervalas gali būti ir labai didelis, o pradinė informacija nebus tiksli. Žmogui reikės labai daug aiškintis, kaip pasiekti maksimalią sumą, o ko užtektų ir minimaliai. Darbo pokalbis bus neišvengiamas.

O ar yra tokių visiškai nesiorientuojančių situacijoje žmonių, kurie tikėtųsi neadekvačiai didelio užmokesčio arba būtų nusiteikę dirbti už labai mažą atlygį? Aš nemanau, kad tokių yra Lietuvoje“, – įstatymo pataisos trūkumus vardija V. Sutkus.

Bausti neskubės

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė komentuodama situaciją dėl neskelbiamų darbo užmokesčių dydžių teigia, kad VDI reaguos į galimus pažeidimus gavusi pranešimus ar skundus ar esant viešai informacijai.

Taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų metu bus atkreipiamas dėmesys, ar nėra pažeidžiama Darbo kodekso nuostata dėl darbo užmokesčio skelbimo.

Vis dėlto J. Kažukauskaitė-Sarnickienė pažymi, kad VDI papildomų veiksmų dėl Darbo kodekso nesilaikymo šiuo metu imtis neketina.

„Įsigaliojus naujam Darbo kodekso pakeitimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, todėl kol kas papildomų veiksmų ar specialių akcijų VDI neplanuoja“, – sako J. Kažukauskaitė-Sarnickienė bei priduria, kad ateityje, nustačius pažeidimą, gali būti surašomas reikalavimas pažeidimą ištaisyti arba skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Kurią priemonę taikyti, bus vertinama atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai.