Verslas

2019.08.11 12:50

Parduodamos medienos kaina: luošinama Labanoro giria ir augantys dirbtiniai miškai

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.08.11 12:50

Jei nebus sustabdytas masiškas miškų kirtimas, tikros Labanoro girios turėtų nelikti, LRT RADIJUI sako miškininkas, biologas Andrejus Gaidamavičius. „Lietuva praranda didžiausią savo turtą – natūralią gamtą“, – įspėja pašnekovas.

Pastaruoju metu visuomenė vis labiau piktinasi dėl plynųjų miško kirtimų. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos aiškinimu, privataus miško kirtimai ypač suaktyvėjo dėl pakilusių medienos kainų, o numatytos valstybinio miško kirtimo normos tiek pernai, tiek šiemet yra mažesnės.

„Miškų kirtimo norma buvo sumažinta atsižvelgiant į kritusias medienos kainas. [...] Nusprendėme vykdyti tik sanitarinius kirtimus, kai yra kertama menkavertė mediena. [...] Matome, jog trečdalis medienos nuperkama kitų šalių. Manome, kad turime optimizuoti medienos kirtimus taip, jog maksimali nauda būtų kuriama Lietuvoje. [...] Šiemet, palyginus su pastarųjų metų rezultatais, valstybinių miškų kertama gerokai mažiau“, – akcentuoja aplinkos ministras.

A. Gaidamavičiaus tvirtinimu, kirtimai Labanoro girioje nėra sumažėję – jau nuo liepos vidurio šioje vietoje pastebima medžių kirtimo technika. Anot jo, susidaro įspūdis, jog miško kertama dar daugiau nei anksčiau.

„Visa tai vyksta ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose. Per dvi savaites iškirsta labai daug valstybinių miškų. Paukščių perėjimo laikotarpis ir poilsio sezonas dar nesibaigė, o visa giria raudonuoja nuo pažymėtų kirsti medžių net tokiose jautriose vietose, kaip Girutiškių rezervato apsaugos zona, ežerų pakrantės, pelkės, kuriose vaikščioti draudžiama, bet, pasirodo, medžius kirsti galima“, – ironizuoja miškininkas.

Anot biologo, kertant miškus daroma nepataisoma žala – pavasarį buvo nuverstas į gamtos paminklus įtrauktas šimtametis keturiolikos metrų kadagys, už jo suniokojimą niekas neprisiėmė atsakomybės. „Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už gamtos paminklo sunaikinimą gresia iki dvejų metų nelaisvės“, – priduria A. Gaidamavičius.

Kaip teigia miškininkas, urėdija, miško kirtimo sezoną pradėjusi pačiame poilsio sezono įkarštyje, elgiasi neprotingai, esą stovyklautojai, matydami jų panosėje kertamus miškus, masiškai piktinasi.

„Per trejus metus valdžia nieko nepadarė, kad sumažintų kertamų miškų teritorijas. Vis pasirodo koks nors projektas, kai siūloma apriboti vienos kirtavietės dydį, tačiau kirtimo apimtys lieka tos pačios. [...] Manau, kad Vyriausybė iki šiol nesupranta, kokia žala yra padaryta saugomoms teritorijoms. Reikalinga reali miškų reforma, nes šiuo metu yra nepaisoma visuomenės valios ir su jos turtu elgiamasi kaip su nuosavu mišku“, – sako A. Gaidamavičius.

K. Mažeika atkerta, jog Labanoro girioje tvarkomi tik neseniai praūžusios audros išversti medžiai. „Yra dirbama su škvalo padariniais. Visa kita yra tiek privačių, tiek valstybinių miškų suplanuoti darbai, kuriuos aš savo įsakymu sumažinau iki minimumo“, – teigia ministras.

Buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, ūkiniai kirtimai iki šiol buvo vykdomi saugomose teritorijose, todėl, pasak jo, reikėtų keisti susitarimus, o ne bandyti suponuoti, jog veiksmai Labanoro girioje yra neteisėti.

„Šioje vietoje svarbu susitarti. Jei sutariame, kad griežčiau saugojame didesnius miškų plotus, tai toks sprendimas ir galėtų būti“, – sako K. Navickas.

Kertančiųjų ar kūrėjų kultūra?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys stebisi pasakymais, jog miško kirtimai sumažėjo tik dėl kritusių medienos kainų. Jo teigimu, turėtų būti kalbama ne apie gamybinius, bet apie kultūrinius aspektus.

„Yra kūrėjų ir kertančiųjų kultūra. Pastarieji kerta ir parduoda. Valstybiniuose miškuose yra suformuota viena urėdija, kurios tikslas – parduoti kuo daugiau miško. Galbūt dėl kritusių miško kainų jų kirtimai kiek apstojo, tačiau pastebima, kad eksportas nuosekliai augo. Mano siūlymas uždrausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose yra įstrigęs. Manau, kad jo ir nebus, nes šiose struktūrose dominuoja kertantieji“, – tvirtina L. Balsys.

Reaguodamas į buvusio aplinkos ministro pasisakymus, L. Balsys pabrėžia, jog teisė kirsti Labanoro miškus – didžiausia problema. Jo aiškinimu, dėl šios priežasties kyla būtinybė įstatymiškai sureguliuoti miško kirtimų pobūdį ir taip apsaugoti minėtas teritorijas.

„Miško saugojimas yra kūrėjų kultūros požiūris, todėl reikia stengtis gauti pelną ne iš parduotos medienos, bet iš, pavyzdžiui, turizmo. Jei atstovaujame kertančiųjų kultūrai, ieškome, kur iškirsti, netgi bandydami iškirsti saugomas teritorijas“, – komentuoja Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Praranda didžiausią turtą

A. Gaidamavičius ragina panaikinti 2008 metų Aplinkos ministro įsakymą, pagal kurį visi valstybiniuose miškuose kertamąją brandą pasiekę miškai turėtų būti iškirsti iki 2024 metų, esą padidinus kertamų miškų apimtis brandžių medžių kirtimas paankstėja metais.

„Jei tai nebus padaryta, tai tikros Labanoro girios turėtų nelikti. Natūralūs miškai bus pakeisti dirbtiniais, kuriuos aš vadinu miškininkų daržais, nes šie augina tik tai, kas reikalinga miškų ūkiui, bet ne gamtai. Tarp šių monokultūrų dar liks įsiterpę maži nekertamo miško plotai, kuriuos vadiname kertinėmis miško buveinėmis. Dar gali likti nedidelio ploto europinės svarbos buveinės, jei Europos Komisija (EK) nuspręs nubausti Lietuvą už jų naikinimą, nes didelė dalis yra iškirsta ir neturi apsaugos statuso“, – teigia miškininkas.

Anot A. Gaidamavičiaus, Lietuva praranda didžiausią savo turtą – natūralią gamtą: „Ji paverčiama mišku, neturinčiu jokios vertės nei gamtiniu, nei kraštovaizdžio požiūriu.“

Aplinkos apsaugos komiteto narys apibendrina – būtina susitarti dėl nacionalinės miškų strategijos, kurios iki šiol nėra. „Vadovaudamiesi ja mes būtume kultūros kūrėjų pusėje, kuri saugo miškus ateinančioms kartoms, o ne stengiasi iškirsti ir parduoti“, – LRT RADIJUI sako L. Balsys.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Populiariausi