Verslas

2019.08.01 10:33

Verslas tikina, kad stipriai pralaimime: alkoholio draudimai neveikia, tik pildome kaimyninių šalių kišenes

SAM pateikia kitokią poziciją; atnaujinta 14.20
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.08.01 10:33

Vilniaus universiteto atliktas tyrimas rodo, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje nuosekliai mažėja. Tačiau alkoholinių gėrimų įsigijimas užsienio šalyse padidėjo 3 kartus. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad ateityje šis skaičius didės, o lietuviai pildys kitų šalių biudžetus.

Trečią kartą Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atliktas alkoholio vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau eilę metų, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.

Tačiau, pasak tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, skauduliai išlieka tie patys – girtaujantys žmonės suvartoja didelę dalį viso alkoholio, o pusei besikreipusiųjų tinkamos gydymo paslaugos nebuvo suteiktos.

V. Sutkus teigia, kad vykdant tyrimą, jų tikslas – pasižiūrėti į alkoholio rinką profesionaliai, bet ne paviršutiniškai, kaip, anot jo, tai daro politikai.

„Alkoholio kontrolės politika rodo, kad mūsų draudimo ir mokesčių sistema Lietuvoje yra tokia, kad mes lenkiame kaimynes šalis – Lenkiją ir Latviją. Šiaurinės kaimynės – Latvija ir Estija, jose stipriųjų gėrimų akcizai taip pat yra mažinami. (…).Europos ekonominėje erdvė nebėra sienų, joje galioja laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Galima sėsti į automobilį ir nukvykti į Lenkiją, Latviją, kitą šalį ir pamatyti, kaip ten yra“, – sako V. Sutkus

Jis pastebi, kad lietuviai geria retai, tačiau pakankamai daug. „Proginiai vartojimai, savaitgaliniai išgėrimai švenčių dienomis. Taip pat vartojame sąlyginai daug stipriųjų gėrimų. Prie tokių vartojimų ypatumų yra visos sąlygos išvykti į kaimynines šalis ir parsivežti alkoholio dvejiems mėnesiams į priekį. Alkoholis tai ne pienas, jį gali sau ramiai vartoti kokius du mėnesius“, – pabrėžia V. Sutkus.

Jis taip pat pažymi, kad pagrindinė problema, kad didžiuliai pinigai paliekami kaimyninėms šalims, o jei akcizų politika nesikeis – ateityje svetur paliksime vis daugiau.

VU tyrimo duomenimis, legalaus alkoholio pardavimai Lietuvoje 2018 m. smuko apie 7 proc., tačiau stipriai išaugo alkoholio įsigijimas užsienio valstybėse – padidėjo beveik tris kartus.

„Tai rodo, jog po vienerių metų galime turėti dar didesnį kiekį žmonių, vykstančių apsipirkti į užsienį – Lenkiją, Latviją. Vadinasi, bus prarastos kur kas didesnės sumos verslo ir šalies biudžeto sąskaitomis“, – teigia V. Sutkus.

VU mokslininkas: akcizų kėlimas turi abejotiną naudą

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus pastebi, kad formalizuotos akcizų politikos Lietuvoje nėra.

„Kada neturime formalizuotos politikos, tam tikros viešosios sferos gali būti įtakojamos interesų grupių. Galime turėti akcizų didėjimą, tačiau pasikeitus politikams, viskas gali apsiversti aukštyn kojomis“, – pastebi A. Bartkus

Akcizų politika, anot A. Bartkaus, Lietuvoje nėra tinkama, nes neatsižvelgia į pagrindines akcizų tarifo nustatymo taisykles. Ekspertas teigia, kad pasaulyje akcizai yra nustatomi pagal gyventojų pajamas, tradicijas ir kaimyninių šalių akcizų dydį. Tuo metu Lietuvoje neatsižvelgiama nei į vieną iš šių kriterijų.

VU tyrimas parodė, jog 38 proc. žmonių alkoholinių gėrimų akcizų didinimą vertina neigiamai. Akcizai alkoholiui yra per dideli visoms kategorijoms – ir stipriesiems gėrimams, ir alui, ir vynui. Pavyzdžiui, šiuo metu vyno akcizas Lietuvoje yra keturis su puse karto didesnis nei Lenkijoje.

„Dabartinis akcizų lygis nėra suderintas su pajamomis, su mūsų kaimyninių šalių akcizų dydžiu. Jis taip pat turi abejotiną naudą valstybei“, – pastebi A. Bartkus

Pasak jo, Lietuva savo akcizų politiką privalo formuoti reaguodama į kaimyninių valstybių priimamus sprendimus, nes kitaip rizikuojama palaikyti ir skatinti kaimyninių šalių rinkas, savo rinkos, gamintojų ir pardavėjų sąskaita.

Ekspertas priduria, kad lietuviai perka didelį alkoholio kiekį užsienio šalyse, pavyzdžiui Lenkijoje. Įsigijimas didelis kiekis, kuris yra sandėliuojamas žmogaus namuose, o tai didina alkoholio prieinamumą.

„Jei tau užeina mintis paragauti, tai tu ir paragausi, nes nereikia niekur eiti, jis visai šalia“, – sako A. Bartkus.

VU mokslininkas taip pat pateikia ir rekomendacijas, kaip turėtų keistis akcizai šalyje.

Šią vasarą alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija. Mokslininko teigimu, šiame etape, objektyviai įvertinus įvairias aplinkybes – bendrą europinę akcizų politikos praktiką, siejant ją su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu, kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgiant į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas, rekomenduotina alaus tarifą sumažinti 11 proc., stipriųjų gėrimų – 14 proc., o vyno – 51 proc.

„Remiantis pasiūlyta akcizų nustatymo metodika, akcizai būtų peržiūrimi kasmet, reaguojant į pasikeitimus pajamų lygyje, kaimynų taikomos akcizų politikos pokyčius, rinkos struktūros, pasirenkant vietines ar importines prekes, pokyčius ir sveikatingumo rodiklių pasikeitimus“, – rekomendacija dalinasi A. Bartkus.

Vartojame rečiau

VU tyrimas rodo, kad vienam gyventojui (15+ metų amžiaus) tenkantis legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2018 metais sumažėjo 7 proc., tačiau dėl išaugusios pasienio prekybos realus vartojimo mažėjimas siekia tik 1 proc. Praėjusiais metais vienam Lietuvos gyventojui teko 13,8 litrų gryno alkoholio.

„Bendras suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, mažėja ir geriančiųjų kiekvieną savaitę, daugėja alkoholį vartojančiųjų 2–3 kartus per mėnesį ir tik tam tikromis progomis. Mūsų gyvenimo įpročiai darosi labiau vakarietiški“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė

Pasak jos, alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija prasidėjo dar 2009–aisiais ir yra ilgalaikė. Tam, jog mažėjo suvartojamo alkoholio kiekis, įtaką labiausiai padarė ne draudimų politika, bet kultūriniai pokyčiai, taip pat vykusios diskusijos apie alkoholio vartojimo žalą. Tyrimas parodė, kad 2018 metais, įsigaliojus eilei naujų draudimų, suvartojamo alkoholio kiekio mažėjimo tendencijos nepakito.

„Kai kurie draudimai visiškai nelogiški. Štai, pavyzdžiui, dažniausiai girtaujama namuose arba būnant svečiuose, o restoranuose ar baruose – keturis kartus mažiau. Tačiau valdžia dar labiau sugriežtino prekybą viešojo maitinimo įstaigose, tuo metu vartojimas namuose juk nekontroliuojamas“, – sako V. Karpuškienė.

Gydymo sąlygos – prastos

41 proc. VU atlikto tyrimo dalyvių galvoja, jog alkoholizmas – tai gyvenimo būdas arba žmogaus yda, apsileidimas ir šią bėdą kiekvienas turėtų spręsti asmeniškai.

„Dėl tokių įsitikinimų mažiausiai pusė žmonių nespręs turimos sveikatos problemos. O tie, kurie bando spręsti – tinkamos pagalbos dažnai nesulaukia“, – teigia V. Karpuškienė.

VU alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, net 44 proc. gyventojų mano, kad alkoholizmo problemos – tik alkoholikų reikalas ir yra linkę nesikišti. 66 proc. žmonių neturi pakankamai informacijos apie alkoholizmo gydymą.

V. Sutkus taip pat pažymi, kad Lietuvoje vyrauja tendencija, kad didelį kiekį alkoholio suvartoja turintys priklausomybę, o jie vartoja patį pigiausią alkoholį.

„Net pusė iš jų nesupranta, kad alkoholizmas yra bėda. Jie labai mažai kreipiasi dėl gydymo, o tie, kurie kreipiasi – nesulaukia pagalbos. Sistema nėra išvystyta. Ir labai liūdna, kai iš politikų išgristi, kad ką čia su tais girtuokliais, jie prasigėrė ir galbūt reikia palaukti, kol jie išmirs“, – teigia V. Sutkus.

Jis teigia, kad nors alkoholizmo gydymo paslaugos suteikiamos, jos nepadaro pakankamo poveikio, todėl realios geriančiųjų problemos – nesprendžiamos.

„Lietuvos valdžia kur kas labiau susitelkusi į draudimus ir akcizų didinimą, negu į žmonių gydymo, edukacijos sistemą, kuri būtų efektyvi“, – teigia V. Sutkus.

Pasak jo, pagal „Nanny State Index“ tarptautinį tyrimą, kuris rodo, kiek šalies valdžia kontroliuoja žmonių gyvenimus tabako, gėrimų, maisto ir prekybos srityse, Lietuva Europos Sąjungoje užima antrą vietą.

„Nors turime daugybę draudimų mūsų šalyje, rezultatas toks pats – alkoholizmo problemų turintys žmonės ir toliau suvartoja didžiausią kiekį alkoholio. Kai kalbame apie alkoholizmą, pirmiausia reikia suprasti, kad siekiant išgydyti nuo alkoholio priklausomus žmones, turime ilgam ištraukti juos iš įprastos aplinkos, pakeisti gyvenimo įpročius, išspręsti konkrečias jų darbo ir užimtumo problemas“, – teigia LVK prezidentas V. Sutkus.

Pasak jo, tam reikalingos rimtos lėšos, tačiau vykdant iškreiptą akcizų politiką, jos atiduodamos kaimyninėms valstybėms.

Alkoholio suvartojimas – mažiausias per 10 metų

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, jog alkoholio vartojimas Lietuvoje ir jo sukeliama žala, t. y. bendras sergamumas ir mirtingumas, mažėja, o valstybės vykdoma akcizų didinimo politika – veikia.

Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento informacija rodo, kad per penkerius metus – nuo 2011 iki 2015 metų – gryno (100 proc.) alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, sumažėjo 1,5 litro. Tačiau per dvejus metus, nuo 2016–ųjų, kai buvo priimtos kryptingos alkoholio politikos priemonės, gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais.

Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, yra mažiausias per 10 metų.

Higienos instituto sergamumo ir mirtingumo dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų statistika taip pat patvirtina teigiamą įgyvendinamų naujovių poveikį. Jei 2012–aisiais mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, būta 930 atvejų, tai 2018 metų statistika rodo šį rodiklį sumažėjus kone perpus – iki 507 mirčių.

Taip pat nuo 2016–ųjų stabiliai mažėja ir žmonių, kuriems diagnozuotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius – tiek vyrų, tiek moterų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų. Ketvirtiniai duomenys 2016–2019 metų rodo, kad stacionaro ligonių, paguldytų dėl alkoholio sukeltų ligų (alkoholinės psichozės, alkoholio toksinio poveikio, alkoholinės kepenų ligos), skaičiaus dinamika yra mažėjanti.

2016–2018 metų laikotarpiu apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 12 proc., alkoholinės psichozės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo net ketvirtadaliu – 25 procentais, alkoholinės priklausomybės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 9 proc., alkoholinės kepenų ligos atvejų skaičiaus (100 000 gyv.) sumažėjo 12 proc.

Svarbus ir ekonominis aspektas. Nuo 2017 metų ženkliai padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams, 2018 metais į valstybės biudžetą surinkta 323 mln. eurų. Palyginimui: 2016 metais – 243 mln. eurų, 2017 metais – 304 mln. eurų.

Akcizų politika nesikeis

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė taip pat sureagavo į Vilniaus universiteto atlikto tyrimo rezultatus. Anot jos, ministerija nežada keisti akcizų didinimo politikos, nes ji veikia – pinigų surinkimas nemažėja, o vartojimo apimtys krenta.

Ji taip pat pabrėžia, kad akcizai atlieka ne tik fiskalinę funkciją, tačiau ir prisideda prie sveikatinimo tikslų pasiekimo.

„Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad kainų didinimas yra efektyviausia priemonė mažinti alkoholio suvartojimą, o kainas labiausiai ir veikia akcizų dydis“, – sako D. Brasiūnaitė

Ji užtikrina, kad Finansų ministerija nežada artimiausiu metu mažinti akcizų alkoholiui. Kalbas, kad kaimyninėse valstybėse lietuviai perka pigesnį alkoholį, finansų viceministrė vertina paprastai – „Gyvename bendroje ES rinkoje ir kiekvienas pilietis turi teisę nuvažiuoti į gretimą ES valstybę ir ten apsipirkti, kaip ir kitų valstybių piliečiai“, – sako D. Brasiūnaitė.

Ji taip pat pastebi, kad paskutinį kartą didelis akcizų tarifų didinimas buvo 2017 metais. „Tuomet akcizų buvo surinkta 55 mln. eurų daugiau , o suvartojimas krito tik apie 3 proc. Šiais metais akcizų tarifas taip pat didėjo, tačiau etilo alkoholio pardavimai išaugo 33 proc. Tai jokiu būdu nereiškia, kad toks augimas išliks iki metų galo, nes prieš kiekvieną akcizų didinimą, yra kaupiamos atsargos“, – mini finansų viceministrė.