Verslas

2019.07.31 15:47

Nei ekspertų, nei startuolių atverti Registrų centro duomenys nesužavėjo

atnaujinta 16.44
Evelina Povilaitytė, BNS2019.07.31 15:47

Rinkos dalyviai teigia nesantys sužavėti šią savaitę Registrų centro atvertais duomenimis. Tokį žingsnį jie sveikina, tačiau pastebi, jog atveriama tiek informacijos, kad nesumenktų valstybės įmonės pajamos.

Brangesnis turto vertinimas, didesnė rizika dėl jo netikslumo, nežinia, kas kokioje teritorijoje gali imtis plėtros, kiek realiai vertas turimas arba planuojamas įsigyti turtas, jo istorija – tokias problemas dėl mokamų ir uždarų duomenų vardija rinkos dalyviai.

Tiek analitikai, tiek startuolių atstovai teigė abejojantys galimybėmis panaudoti Registrų centro atvertus duomenis apie nekilnojamąjį turtą.

„Registrų centras atskleidė tik tokią informaciją, kuri nėra arba jau nebėra aktuali ir kurios niekas nepirktų, tad negaila atskleisti, o duomenys, kurie iš tiesų verslui ir visuomenei kurtų vertę, lieka neatskleisti ir juos gaus tik verslas, kuris susimokės“, – sakė įstaigos „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Antradienį atverti duomenys apie įregistruotus NT objektus skirtingose apskrityse, sandorių skaičius, palyginti su kitomis Baltijos šalimis 2016 ir 2017 metais, informacija apie sklypus ir pastatus savivaldybėse be adresų, taip pat būstų kainų indeksas, kurį Registrų centras skelbė ir anksčiau.

Startuolio „Citify“, atveriančio NT plėtros žemėlapius, atstovas Edmundas Jankauskas duomenų atvėrimą lygino su Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenų atvėrimo iniciatyva, kai informacija visuomenei prieinama tik prie sistemos prisijungiant per elektroninę bankininkystę arba su elektroniniu parašu.

„Gal kažkas iš tos nuasmenintos informacijos gali rasti naudą, statistiką išsivesti. Kažkaip kitaip įveiklinti tų duomenų galimybės nematau“, – BNS sakė jis.

„Metų pradžioje buvo pranešimų, kad „Infostatyba“ atvers daugiau duomenų. Tačiau, koks čia atvėrimas, kai turiu prisijungti per banką ir žiūrėti kiekvieną teritoriją atskirai? Tokie duomenų „atvėrimai“ neduoda visiškai jokios naudos. Gyventojai, norėdami rasti informacijos, turi prisijunginėti, gaišti laiką, suprasti, kaip viskas veikia. Aš vadinu tai valstybiniu duomenų atvėrimu“, – pastebėjo jis.

NT paslaugų bendrovės „Inreal“ NT analitikas Tomas Sovijus Kvainickas tvirtino, jog gerokai prasilenkia deklaruojama atveriamų duomenų kaina (23 mln. eurų) ir jų vertė.

„Skaičiuojant per visą Lietuvą, gautųsi apie 8 eurus gyventojui. Tai aš tiek už tuos duomenis nemokėčiau, nors tokie duomenys tiesiogiai susiję su mano darbu. Tai hiperbolė, bet gerai iliustruoja situaciją“, - teigė jis.

Startuoliai abejoja

„Citify“ atstovas E. Jankauskas BNS sakė, kad pagrindinė atvertų duomenų problema – abstraktumas ir nuasmeninimas.

„Duomenys, kuriuos radau, labai nesužavėjo. Gal ta informacija kažkam naudinga, bet galimybių ją panaudoti mūsų startuoliui nematau. Pavyzdžiui, yra atveriama sklypų informacija, galima pasižiūrėti pagal rajonus, bet duomenys nepateikiami su adresais. Labai naudinga būtų turėti informaciją apie visų sklypų adresus ir dydžius“, – sakė jis.

Pasak E. Jankausko, dabartiniai Registrų centro įkainiai startuoliams yra per dideli, o didelių lūkesčių, kad naudingi duomenys bus atverti visuomenei, jis teigė neturintis.

„Bendrauti su Registrų centru dar neteko, nes mes dar neturime galimybių pirkti iš jų duomenų. Nelabai tikimės, kad jie duomenis labai ir atvers, nes turi mokamas paslaugas. Būtų naivu tikėtis. Mums būtų įdomu viskas, iš ko galima kažką padaryti. Svarbu, kad tai būtų tiksli informacija, kad būtų galima susieti su mūsų turima informacija“, - teigė jis.

Anot „Citify“ atstovo, rinkai būtų naudinga išsamesnė informacija apie teritorijas bei nekilnojamojo turto sandorius, ypač būstą.

Nekilnojamojo turto projektų žemėlapio startuolio „CityNow“ atstovas Vilius Visockas BNS sakė, jog atverti duomenys startuoliams yra pernelyg abstraktūs.

„Manau, kad gera pradžia, bet tokia forma, kuri yra dabar, per daug abstrakti. Jau teikiau pastabą ministrui, kad būtų įdomūs duomenys apie Vilniaus mikrorajonus, pavyzdžiui, Šnipiškės, Pašilaičiai. Būtų įdomi demografinė informacija, kas perka: emigrantai, vietiniai, kokio amžiaus“, – sakė jis.

„JAV visi sandoriai yra atviri ir galima matyti, kaip keitėsi būsto kaina per laiką. Tokie duomenys būtų daug vertingesni ir iš to būtų galima padaryti įdomių produktų. Reikia turbūt noro iš Registrų centro, kad tie duomenys būtų atverti“, – kalbėjo jis.

V. Visockas pasakojo bendravęs su kai kuriomis valstybės institucijomis ir savivaldybėmis dėl jų skelbiamų duomenų naudojimo, tačiau patirtį pavadino „nekokia“. Pavyzdžiui, startuolio teigimu, nemažai problemų kyla norint automatizuotai rinkti duomenis iš statybų informacinės sistemos.

Anot V. Visocko, startuoliams situaciją palengvintų galimybė lengviau gauti duomenų iš įvairių valstybės šaltinių.

A. Antanavičiaus teigimu, norint pritraukti startuolių, atveriama informacija turėtų būti unikali.

Analitikams ir vertintojams neaktualu

Pasak A. Antanavičiaus, Registrų centro atvertos informacijos nelabai galės panaudoti ir rinkos analitikai.

„Atverti duomenys analitiniu požiūriu yra šlamštas. Tai parodija ir šaipymasis iš visuomenės, kuris mokesčių mokėtojams, jei teisingai suprantu, kainavo 23 mln. eurų. Net sunku suvokti už ką čia turėjo būti išleisti pinigai. Vienintelis teigiamas dalykas, kurį įžvelgiu, kad Baltijos šalių duomenis bandoma pateikti vienoje vietoje“, - sakė jis.

„Apie 95 proc. atvertos informacijos yra niekam nereikalinga: labai abstrakti ir visiškai bazinio lygio. O ta informacija, kuri galėtų būti naudingesnė – sandorių duomenys – pateikta iki 2017 metų. Šiandien yra 2019-ieji. Kokią vertę kurią sandorių iki 2017 metų žinojimas?“, – svarstė analitikas.

Pasak jo, daugiau duomenų leistų gyventojams geriau išmanyti rinką, o analitikams daryti aukštesnio lygio tyrimus.

Anot A. Antanavičiaus, svarbūs ne abstraktūs, o konkretūs turto duomenys: adresai, plotai, paskirtis ir t.t.

„Inreal“ NT analitikas T. S. Kvainickas pastebėjo, jog atverti duomenys nepadės ir turto vertintojams. Pasak jo, nors ir atveria kai kuriuos duomenis visuomenei, vertintojams Registrų centras mažina galimybes gauti reikalingą kiekį duomenų.

Pasak T. S. Kvainicko, viena įmonė per metus iš Registrų centro gali įsigyti ir apie 10 tūkst. sandorių duomenų. Analitikas teigė nesitikintis, jog būtų atverti duomenys, iš kurių valstybės įmonė gauna pajamas.

„Vertintojai, kad galėtų įvertinti kainas, turi palyginti sandorius. Taigi jeigu tokią informaciją skelbtų viešai, Registrų centras pajamas prarastų“, – sakė jis.

T. S. Kvainicko teigimu, dabar atverti duomenys gali būti naudingi tiems, kurie nori sužinoti apie žemės ūkio paskirties sklypų tendencijas, bei į Lietuvą žengiantiems investuotojams.

Tuo metu galimybių, kad duomenys bus naudingi gyventojams ar plėtotojams T. S. Kvainickas teigė neįžvelgiantis.

„Gyventojas, atsidaręs duomenis, kažko ypatingo nepamatys. Butų kainos per apskritis.. Nežinau. Man atrodo atsidarius „Aruodas.lt“, numetus 5-10 proc. (nuo kainos – red. past.), gausi daugiau informacijos apie būsto rinką kaip paprastas vartotojas“, – kalbėjo jis.

Atvėrė pirmuosius duomenis

Antradienį Registrų centrui atveriant pirmuosius duomenis apie nekilnojamąjį turtą, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigė, kad jie bus itin naudingi startuoliams.

Pasak ministro, duomenų atvėrimas valstybei kainuotų apie 23 mln. eurų, tačiau nauda būtų gerokai didesnė.

Antradienį visuomenei atverti duomenų paketai apie nekilnojamąjį turtą šalyje: sklypus, pastatus, jų paskirtį, savybes, nuosavybės teises ir t.t. Dar šiemet žadama atverti daugiau Adresų ir Juridinių asmenų registrų duomenų.

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus BNS sakė, kad atverdama duomenis įmonė vertina, ar informacija nepažeis objektų savininkų interesų.

„Turime užtikrinti, kad informacija apie konkrečius objektus neleis identifikuoti jų savininko, o informacija apie sandorius ir kainas – neatskleis komercinių paslapčių. Visuomenėje galbūt vyrauja nuostata, kad galima atverti daugiau informacijos, tačiau reikėtų nepamiršti ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų“, - atsiųstame komentare teigė M. Samkus.

Jis žadėjo, kad įmonė atsižvelgs į rinkos dalyvių pasiūlymus dėl atveriamų duomenų.

„Žengėme tik pirmą žingsnį, kartu atvėrėme ir galimybę verslui, akademinei bendruomenei, nevyriausybiniam sektoriui, valstybės institucijoms teikti savo pastabas, pasiūlymus. Įsipareigojame įsiklausyti ir apsvarstyti visas idėjas“, - komentare tvirtino M. Samkus.

Šiuo metu prieigą prie Registrų centro duomenų galima nusipirkti.