Nepaisant rekordinio pusmečio šalies bankams, kai kurie ir toliau keičia paslaugų kainodarą. Bankas „Luminor“, 2019 metų pavasarį pakeitęs dalį įkainių, tą ketina padaryti ir šių metų spalio 1 dieną. Kai kas brangs kone dvigubai.
Naujausi Europos bankininkystės institucijos (EBI) duomenys rodo, kad šalyje veikiantys bankai yra kone patys pelningiausi Europoje. Lietuvą lenkia tik Rumunijoje veikiantys bankai, o ES bankų pelnų vidurkis nuo Lietuvos atsilieka net 2,4 karto.
Per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbankas“ Lietuvoje uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno (10 proc. daugiau nei prieš metus). SEB bankas šiemet uždirbo 60,1 mln. eurų grynojo pelno. Bankas „Luminor“ pirmojo pusmečio rezultatus skelbs rugpjūčio 22 dieną, tačiau pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad visose Baltijos šalyse „Luminoro“ grynasis pelnas siekė 24,6 mln. eurų.
Nepaisydami augančių pelnų, kai kurie šalyje veikiantys bankai ir toliau keičia paslaugų įkainius.
Pokyčiai – paskolų srityje
Bankas „Luminor“, 2019 metų pavasarį atnaujinęs dalį banko įkainių, tą ketina padaryti ir dar kartą nuo spalio 1 dienos.
Bus keičiami privačių klientų banko paslaugų įkainiai. Didžiausi pokyčiai numatomi paskolų srityje. Interneto svetainėje rašoma, kad bankas siekia supaprastinti kainyno struktūrą. Siekiama, kad jis taptų aiškesnis klientams, todėl pakoreguotos kai kurių paslaugų kainos ir pavadinimai.
LRT.lt suskaičiavo, kad keisis bent 20 paslaugų kainos. 16 iš jų brangs, o 4 atpigs.
Pavyzdžiui, iki šiol buvęs nemokamas prisijungimo kodų generatoriaus atblokavimas nuo spalio 1 dienos kainuos 5 eurus.
G. Bielskytė teigia, kad šio mokesčio Lietuvoje anksčiau nebuvo, tačiau, vienodinant kainyno struktūrą visose Baltijos šalyse, toks mokestis atsirado ir Lietuvoje.
Brangs ir kitos paslaugos. Pavyzdžiui, aktyvaus paslaugų krepšelio kaina didėja nuo 3,5 eurų iki 3,65 eurų per mėnesį. Kredito kortelės siuntimas paštu užsienyje brangsta nuo 6 iki 10 eurų. Kai kurių kreditinių kortelių administravimo mokestis brangs nuo 0,7 iki 1 euro. Pažymos skyriuje išdavimas apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas bei jų likučius brangs nuo 6 iki 10 eurų.
Banko „Luminor“ atstovė spaudai G. Bielskytė teigia, kad susijungus „Nordea“ ir DNB bankams yra vienodinami paslaugų pasiūlymai klientams.
„Baltijos šalyse pertvarkome kainyno struktūrą. Taip pat kai kurie kainyno pasikeitimai būtini dėl vykdomos klientų migracijos į bendrą „Luminoro“ sistemą“, – komentuoja G. Bielskytė.
Keičiasi paskolų įkainiai
Norintiesiems sudaryti vartojimo paskolą banke „Luminor“ iki šiol reikėdavo sumokėti 1 proc. paskolos sumos, bet ne mažiau kaip 30 eurų. Jau visai greitai kaina augs iki 1,5 proc. paskolos sumos ir bus ne mažiau kaip 60 eurų. Tačiau mažės vartojimo paskolos sutarties keitimo mokestis nuo 60 iki 50 eurų.
Kredito limito padidinimas brangs nuo 7,24 eurų iki 10 eurų. Būsto paskolos sutarties sudarymo ir keitimo mokestis lieka beveik nepakitęs – 0,50 proc. nuo paskolos sumos, tačiau brangsta minimali operacijos suma nuo 150 iki 200 eurų. Paskolos „Laisvai“ sutarčių sąlygų keitimo mokestis keisis nuo 140 iki 200 eurų.
Nuo spalio 1 dienos atsiranda ir papildomų paslaugų, kurios vartotojams bus pigesnės bei patogesnės. Pavyzdžiui, anksčiau, norint keisti paskolos mokėjimų datą, reikėdavo keisti visą sutartį, o tai kainuodavo 0,5 proc. paskolos sumos, bet ne mažiau nei 150 eurų. Pagal naują paslaugą pakeisti paskolos įmokų mokėjimo dieną bus galima už 50 eurų.
Bankai kasa sau duobę
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys pastebi, kad bankų paslaugų įkainiai auga nuolatos, o kartais jų pokytis siekia net keletą kartų.
„Kai kainos kai kurių paslaugų kyla kelis kartus, tai dar nieko keisto. Bet rekordas buvo, kai 2017 metais „Swedbankas“ mokestį už sąskaitos palaikymą pakėlė nuo 0,29 euro iki 3,5 euro. Tokių drastiškų kainų šuolių tikiuosi ir toliau“, – sako K. Kupšys.
Anot jo, statistika rodo, kad bankų pelnai per pirmąjį šių metų pusmetį – rekordiniai. „Jie pelnosi visų mūsų sąskaita ir jiems tai puikiai sekasi. (...) Bankai, nuo savęs atgrasydami klientus, patys sau kasa duobę“, – komentuoja K. Kupšys.
Jis siūlo, kad gyventojams, norintiems sutaupyti, vertėtų pasvarstyti apie elektronines pinigų mokėjimo paslaugas teikiančias įmones, kurių įkainiai mažesni.
Vis dėlto K. Kupšys sako, kad situacija rinkoje galėtų pasikeisti jau nuo šių metų rudens, kada bus pasiūlyti platesni atvirosios bankininkystės platformų pasiūlymai.
„Galėsime naudotis daugiau mokėjimo alternatyvų ir kitų paslaugų, kur bankai nebebus mūsų partneriai. Tai galės daryti trečiasis asmuo, o bankai bus tiesiog pinigų laikytojai“, – teigia K. Kupšys.
Vertinama rinkos aplinka
Banko „Luminor“ įkainiai šiais metais keičiasi jau antrą kartą. Pirmą kartą kainynas koreguotas 2019 metų vasario 1 dieną. Tuo metu brango dalis paslaugų banko skyriuose, o G. Bielskytė teigė, kad nauja banko kainodara buvo taikoma atsižvelgiant į tai, jog daugėjo žmonių, kurie banko paslaugomis naudojasi skaitmeniniais kanalais.
Pavasarį keitėsi ir SEB banko įkainiai. SEB Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė pastebi, kad paslaugų kainodarą SEB bankas peržiūri periodiškai, vieną ar porą kartų per metus, atsižvelgdamas į daugelį veiksnių.
„Pavyzdžiui, vertinama rinkos situacija bei ekonominė ir konkurencinė aplinka. Taip pat kainodara gali būti keičiama bankui plečiant paslaugų pasiūlą ir siūlant naujus ar alternatyvius bei patogesnius sprendimus klientams.
Vertinamos ir patiriamos paslaugų teikimo ar banko veiklos sąnaudos, kurios keičiasi tiek dėl vis naujų reguliacinių reikalavimų, taikomų finansų sektoriui, tiek ir dėl nuolatinių banko investicijų į IT ir skaitmeninių sprendimų tobulinimą. Be to, bankas vertina, kaip aktyviai klientai naudojasi konkrečia paslauga“, – sako I. Kulvinskaitė.
Ji primena, kad bankas visuomet apie savo paslaugų įkainių pokyčius informuoja klientus iš anksto – likus ne mažiau kaip 60 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo, o šiuo metu SEB banke nėra atliekama paslaugų kainodaros peržiūra.
Banko „Swedbank“ komunikacijos vadovė Judita Martyšė teigia, kad bankas nuolat analizuoja ir peržiūri savo paslaugų kainodarą, tačiau šiuo metu įkainių keisti neplanuoja.
Paskutinį kartą „Swedbankas“ kainodarą keitė 2017 metų pradžioje, kada banko klientams buvo pristatyti nauji paslaugų planai.
Lietuvos bankas – galima pakeisti banką
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovo Tomo Karpavičiaus teigimu, dauguma „Luminor“ planuojamų mokėjimo paslaugų įkainių pasikeitimų yra orientuoti į mažai klientų daliai teikiamas paslaugas arba turėtų tapti paskata vartotojams keisti įpročius (pavyzdžiui, skatinama turėti ne atskirai mokėjimo kortelę ir sąskaitą, o paslaugų krepšelį).
Jis taip pat pastebi, kad kai kurių paslaugų įkainius bankas ketina ir mažinti.
T. Karpavičius mini, kad Lietuvos bankas neturi teisės nustatyti ar reguliuoti komercinių bankų taikomų paslaugų kainų rinkos dalyviams, išskyrus būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio maksimalią kainą.
„Šiuo metu Lietuvos banko nustatyta šio krepšelio kaina yra 1,5 euro. Socialiai remtiniems asmenims pusė šios kainos – 0,75 euro. Į būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį įeina mokėjimo kortelė ir lėšų išgryninimas bankomatuose iki 550 eurų per mėnesį“, – sako Lietuvos banko ekspertas
Jis taip pat ragina, kad vartotojai, kuriems nepriimtini įkainių pakeitimai, pasirinktų kitą mokėjimo paslaugų teikėją (banką, kredito uniją, elektroninių pinigų įstaigą).
„Norint pakeisti banką, pakaktų nuvykti į kitą įstaigą (banką, kredito uniją ar pan.) ir pasinaudoti sąskaitos perkėlimo paslauga. Pasirinkti kitą mokėjimo paslaugų teikėją padės mokėjimo paslaugų įkainių palyginimo svetainė – joje galima palyginti bankų, elektroninių ir mokėjimo įstaigų taikomus mokėjimo įkainius ir pagal tai pasirinkti paslaugos teikėją“, – komentuoja T. Karpavičius.
Norintiems imti paskolą gyventojams, Lietuvos bankas taip pat pataria kreiptis į kelias kredito įstaigas ir palyginus jų pasiūlymus, pasirinkti tą, kuris geriausiai atitinka vartotojo poreikius.
