Verslas

2019.07.30 19:54

Skurdo grimasa: 5 vaikus auginanti našlė turi išsiversti su 800 eurų per mėnesį

Valstybės kontrolė konstatavo: pašalpa iš skurdo neišgelbsti. O dažnai net įsuka užburtą ratą: savivaldybės retai domisi, kokios pagalbos konkrečiam skurstančiajam reikia, visiems siūlo tik išmokas. Tad vietoj paskatinimo įsidarbinti, žmonės tampa priklausomi nuo paramos. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras savivaldybėms deleguotą socialinių paslaugų sistemą palygino su restoranu be valgiaraščio, kuriame neaišku, ką galima gauti.

Pašalpos nuo skurdo negelbsti

Danutė Labranavičienė – 5 vaikus turinti našlė, šeštas – vyriausias sūnus – jau gyvena atskirai. Šeimos pajamos per mėnesį – 800 eurų arba 160 vienam asmeniui. Visos pajamos – įvairios socialinės išmokos. Moteris sako, kad normaliai gyventų, jei gautų dvigubai daugiau.

„Važiuoji į miestą, žiūri, kas pigiau. O apie pramogas, apie kažką kitą nėra nė minties“, – sako daugiavaikė motina.

Darbo Panevėžyje moteris rastų, bet autobusai iš kaimo važinėja tik 3 kartus per savaitę.

„Jei darbo biržoj nestovėčiau, negaučiau socialinės, bet jei siūlytų darbą ar mokytis, nėra galimybės su kuo važinėti iš kaimo“, – pasakoja moteris.

Tokių kaip Danutė – dešimtys tūkstančių. Valstybės kontrolė nustatė, kad pašalpos nuo skurdo negelbsti. Didžiosios dalies socialinės pašalpos gavėjų pajamos nesiekia net absoliutaus skurdo ribos – 245 eurų per mėnesį. Kontrolieriai sako, kad didžiausia problema tai, kad nėra individualaus įvertinimo: kokios pagalbos kuriam skurstančiajam reikia – visi tiesiog sulaukia išmokų.

„Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga – vienam tai gal pavėžėjimo paslaugos, kitam – šildymo kompensavimas, ikimokyklinio ugdymo paslaugos, tą ir turėtume daryti – prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus“, – tikina valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.

Savivaldybės neišnaudoja lėšų

Pašalpas šalyje gauna 2 žmonės iš 100. Didelė dalis pašalpos gavėjų – beveik pusė, anot kontrolierių, tampa priklausomi nuo paramos, žmonės nėra skatinami įsidarbinti. Išmokos skurdžios, bet nustatyta, kad savivaldybės nepanaudoja maždaug pusės numatytų lėšų – 100 milijonų eurų. Pačios savivaldybės aiškina, kad pašalpoms nepanaudotas lėšas skiria kitoms socialinėms paslaugoms, kurios esą taip pat padeda kenčiantiems nepriteklių.

„Savivaldybės net neturi to tikslo lėšų išmokėti piniginėms pašalpoms. Matom, kad gavėjai – ilgalaikiai bedarbiai, jiems labiausiai reikia paslaugų. Tos lėšos, kurios neišnaudojamos, naudojamos socialinėms paslaugoms, kurios labai įvairios, padedant įsitvirtinti į gyvenimą“, – teigia Audronė Vareikytė, Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais.

Tačiau valstybės kontrolė sako, kad yra buvę atvejų, kai socialinėms reikmėms skirti pinigai naudojami visai kitur.

„Tikrai turėjom ir gatvių asfaltavimo ir renovacijos projektų, kurie buvo argumentuojami tuo, kad su renovuota gatve bus lengviau pasiekti darbo vietų“, – aiškina Ž. Simonaitytė.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius sako, kad, pirmiausia, reikia sutvarkyti mokesčių sistemą.

„Jei nesusitvarkys mokesčių sistema, socialinės pašalpos priemonėms nepataisysim, pataisysime tik skurdžiausiai gyvenančių. Nenoriu, kad Lietuvoj būtų kalbama apie skurdą, tai yra gėda, tai nėra Afrikos šalis“, – sako Boguslavas Gruževskis, Socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.

Kratosi atsakomybės

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras atsakomybės taip pat kratosi. Savivaldybėms deleguotą socialinių paslaugų sistemą lygina su restoranu be meniu – dažnai žmonės, nežino kur ir kokias paslaugas galėtų gauti. Esą padėtį taisyti reikia pritraukiant daugiau investicijų, perkvalifikuojant žmones, o įvestus mokesčius skirti konkretiems tikslams.

„Turim kalbėti ne apie mokesčių įvedimą, o apie tai, į kurias sritis mes nukreipiame. Anksčiau investavom į vaikus, vaiko pinigus, dabar reikia kitos grupės, jei atsiranda naujas mokestis, jis nukreipiamas, pavyzdžiui, į pensijas“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Statistikos departamento duomenimis, žemiau absoliučios skurdo ribos šalyje gyvena kas dešimtas žmogus.

Plačiau – reportaže (nuo 00.42 min.):

Žinios. Pašalpų dydis nesiekia net skurdo ribos, bet sumos didinti neketinama