Verslas

2019.07.30 10:22

Viceministras apie skurdą Lietuvoje: socialinė parama veikia kaip restoranas be meniu

atnaujinta 11.11

Absoliutaus skurdo rodikliai Lietuvoje mažėja, nors pagal juos vis dar esame „lyderiai“ Europos Sąjungoje. Tiesa, Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad socialinė pašalpa prie šių rodiklių gerėjimo niekaip neprisideda, o dalis savivaldybių net neišnaudoja visų pašalpoms skirtų lėšų.

2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, o žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc. Šie rodikliai tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, vis dėlto sumažėjo 78 tūkst., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad socialinės išmokos tam įtakos neturėjo.

„Lietuva išsiskiria ES kaip šalis, kurioje yra viena didžiausių pajamų nelygybių. 20 proc. visų turtingiausiųjų pajamos yra 7,1 karto didesnės už visų neturtingiausiųjų", – atkreipia dėmesį valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.

Ji akcentuoja – nors Lietuva skatinama taikyti socialinių pašalpų sistemą, kuri galėtų sumažinti skurdą, Lietuvoje tokių rezultatų pasiekti nepavyksta.

Kaip rodo audito rezultatai, 86 proc. auditui atrinktų socialinės pašalpos gavėjų, gauta parama neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 eurus per mėnesį.

„Tik 14 proc. jų užtikrino tuos minimalius vartojimo poreikius. Pati liūdniausia situacija vienišų asmenų grupėje. Jų minimalius poreikius užtikrino tik 3 proc. iš jų. Geriausia situacija, geriausiai prisideda prie šeimų, kurios turi tris ir daugiau vaikų, net 56 proc. jų užtikriname minimalius poreikius“, – teigia Ž. Simonaitytė.

Jos teigimu, važinėjant po Lietuvą, teko susidurti ir su tokiu vertinimu, kad turtingose šeimose vaikai paveldi turtus, o neturtingose – įgūdžius, kaip gauti pašalpą.

Dėl šios priežasties Ž. Simonaitytė ragina pagalvoti apie tai, kaip Lietuva gyvens, kai šiai sričiai nebebus skiriami ES pinigai, ir kaip efektyviau išnaudoti turimą sistemą.

Be to, savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinės paramos priemonėms išlieka nepatenkintas – be piniginės socialinės paramos kitos priemonės gyventojamos suteikiamos retai.

Dažnai žmonės net nežino, kad gali gauti paramą

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis atkreipia dėmesį, kad, vertinant socialinės paramos sistemą, dažnai kritikuojama, jog tokiu būdu kuriama iš pašalpų gyvenanti visuomenė.

„Neturime galvoti, kad valstybės paramos sistema yra visos visuomenės piktnaudžiavimo mechanizmas. [...] Kita didelė problema, apie ką turime šnekėti, tai piniginės paramos, socialinės paramos nenaudojimas. Tai yra ne tik Lietuvos problema. Tai lemia ir stigmatizavimas, ir biurokratinis mechanizmas, ir kiti momentai“, – akcentuoja viceministras.

Jo teigimu, dar viena šios sistemos problema – jau minėta situacija, kad savivaldybės neretai neišnaudoja socialinei paramai skirtų lėšų. Viceministras priduria, kad šiuo atveju vis dėlto vieno recepto nėra, nes kiekvienoje savivaldybėje vyrauja skirtinga ekonominė, socialinė padėtis.

„Turime surasti tuos mechanizmus, [...] ką galima padaryti geriausia. Tačiau iš ataskaitos matyti, kad socialinės paramos, socialinių paslaugų sistema labiau veikia veikia kaip restoranas be meniu arba kaip senas geras bufetas – ne viskuo, kas yra padėta, galima pasinaudoti, bet ne viskas, kas padėta, yra viskas, ka ssiūloma meniu“, – sako E. Bingelis.

Jo teigimu, susiklosto situacija, kad žmogus neretai nežino, kokią paramą gali gauti, tačiau iš savivaldybės šios informacijos taip pat negauna: „Kas nutinka – žmogus nebėra galios pozicijoje. Savivaldybės darbuotojai yra galios pozicijoje pasiūlyti, ką jis gali gauti, ką jis turi gauti.“

E. Bingelis nurodo, kad ne kiekvienas žmogus žino, kad gali gauti papildomas išmokas, socialinę paramą, kompensaciją šildymui ir kitokią socialinę paramą. „Ne kiekvienas žmogus žino, kad įstatymu yra sukurta daugiau išmokų formų, savivaldybė gali mokėti tikslines išmokas, papildomas priemokas, jeigu žmogus įsidarbina“, – atkreipia dėmesį E. Bingelis.

Dėl šios priežasties be visų socialinės paramos sistemos gerinimo priemonių viceministras akcentuoja ir geresnį visuomenės informavimą.

Savivaldybių asociacija: pašalpų didinimas tikrai nėra ta priemonė

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė tikina, kad per pastaruosius penkerius ar šešerius metus socialinės paramos sistema buvo tobulinama, parengtas naujas pašalpos gavėjo portretas, kuris, anot A. Vareikytės, gerokai skiriasi nuo to, koks vyravo anksčiau.

Kaip sako Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė, šiuo metu socialinės paramos gavėjas paprastai yra ilgą laiką nedirbantis žmogus, neretai turintis priklausomybių, stokojantis socialinių įgūdžių.

„Dauguma tų pašalpų gavėjų yra ilgalaikiai bedarbiai, [...] kad jiems padėtume reikia kompleksinių priemonių ir labai didelio darbo. [...] Akivaizdu tai, kad tiems žmonėms reikalinga tikrai didžiulė kompleksinė pagalba, kad būtų motyvuotas žmogus gydytis nuo nepriklausomybių ar kitą problemą spręsti, nes tikrai dažnai tie žmonės neturi socialinių įgūdžių“, – sako A. Vareikytė.

Ji sutinka, kad svarbu tobulinti paramos sistemą, nes privalu siekti, kad žmonės dirbtų, o socialinė pašalpa netaptų nuolatiniu pajamų šaltiniu.

Jos įsitikinimu, norint to pasiekti, reikėtų imtis kompleksinių priemonių: „Pašalpų didinimas tikrai nėra ta priemonė, bet per paslaugas, teikiant kompleksines paslaugas [to galima pasiekti].“

B. Gruževskis: perduokite tai prezidentui

Vertindamas audito rezultatus Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius Boguslavas Gruževskis teigia – šią informaciją būtina perduoti ir prezidentui, kuris tikino ketinantis sumažinti skurdo lygį Lietuvoje.

„Jeigu turite [prezidento] kontaktą, perduokite, kad tai labai svarbu. Reikia, kad prezidentas žinotų tuos rezultatus“, – juokauja B. Gruževskis.

Jis sutinka su ekspertais, teigiančiais, kad pašalpų didinimas naudos neatneš: „Skiriamos pinigų sumos auga, ateityje jos dar didės, bet galiu drąsiai pasakyti, kad pasyvus pinigų didinimas socialinei paramai nesprendžia problemos.“

Jis priduria, kad pašalpos dydis privalo būti adekvatus, tačiau reaguodamas į pasiūlymą efektyvinti socialinės paramos sistemą, kaip priemonę nelygybei mažinti, B. Gruževskis su tokiu pasiūlymu teigia sutinkantis tik iš dalies.

„Tai tiesa, jeigu šalyje užtikrinta efektyvi perskirstymo sistema“, – akcentuoja B. Gruževskis. Kitu atveju, sako profesorius, tai neduoda naudos.

„Žinoma, čia prie stalo trūksta finansų ministerijos atstovo. Supraskite, jeigu jie nebus atsakingi, formuodami perskirstymą prie šaltinio, plėtojant mokesčių įvairovę, tokiu būdu mes ilgai nesusidorosime“, – priduria B. Gruževskis.

Jo teigimu, auditas dar kartą parodė, kad skurdo ir nelygybės mažinimas yra sudėtingas ir kompleksiškas procesas, tačiau pirmiausia tai rodo, kad savivaldybės nesuvokia paslaugų teikimo naudos.

„Sunku patikėti, kad tokie maži skaičiai savivaldybių, kur buvo atlikti kompleksiniai tyrimai, kad yra toks didelis neatitikimas [...] Tikrai mes pamatėme, tyrimas atskleidė kompetencijų ir atsakomybės trūkumą savivaldybių lygmenyje. Tikrai tokioje situacijoje, manau, tai yra netoleruotina“, – sako B. Gruževskis.