Verslas

2019.07.29 16:25

Joniškyje neeilinį barą atidariusi Raimonda atvira: Joniškis – tik tarpinė stotelė, savo senatvės čia nematome

Erdvus baras, stalo futbolo ir biliardo stalas, odiniai foteliai, mediniai ir iš bačkų padaryti stalai, o kai kur vietoj kėdžių – automobilio sėdynės. Komiksų veikėjai, puošiantys tamsias baro sienas, ir pakraštyje, ant scenos stovintis senas zaporožietis. Toks vaizdas galėtų pasitikti bet kurios Europos sostinės bare, tačiau iš tiesų jį rastumėte Joniškyje.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Kurti barą įkvėpė „zapukas“

Zap'o baro įkūrėja Raimonda Zabarauskienė sutinka – baras gali priminti užsienyje matomas vietas. Būtent iš jų ir buvo semtasi įkvėpimo. Tačiau jis vis dėlto atsirado ne kur kitur, o Joniškyje.

Raimonda pasakoja, kad idėja įkurti barą nebuvo ilgai svarstyta ir gvildenta – užteko skelbimuose pamatyti „zapuko“, kaip šeimininkai vadina ant bare esančios scenos stovintį automobilį, skelbimą.

„Žinote, ta idėja nebrendo. Kiti gvildena, kad kažko norėtų. Vieną rytą pabudęs vyras pradėjo žiūrėti skelbimus ir sako – žiūrėk, koks šaunus „zapukas“, koks geras mašiniukas. Žinokite, iš tikrųjų pažiūrėjau ir nekilo abejonių, kad mes jį tikrai nusipirksime. Jis ten ir yra – mūsų baro pasididžiavimas, mūsų talismanas“, – tvirtina Raimonda.

Vis dėlto istorija iki Zap'o baro buvo gana ilga. Pati Raimonda pasakoja niekada netikėjusi, kad kada nors teks gyventi Joniškyje. Po studijų jiedu su vyru grįžo gyventi į Molėtus, kur iki šiol gyvena Raimondos mama. Moteris svarsto būtent iš mamos paveldėjusi polinkį skaičiams, todėl, kaip ir mama, po studijų įsidarbinusi banke.

„Kadangi mama bankininkė, matyt, ir mane tie skaičiai traukė. Dirbau banke. Aplinkybės susiklostė taip, kad vyras atvyko dirbti į Joniškį. Aš pasakiau – tikrai nevažiuosiu į Joniškį tol, kol neturėsiu darbo. Sakiau – aš uždusiu ten, negalėsiu. Atsitiko taip, kad buvo laisva Lietuvos taupomojo banko vadovo vieta. Aš važiavau į pokalbį Vilniuje. Įvyko pokalbis ir mane paskyrė. Teko atvykti čia“, – prisimena Raimonda.

Ankstesnės pareigos – niekaip nesusijusios su maitinimo verslu

Joniškyje, banke, Raimonda pareigas ėjo šešerius metus ir nusprendė išbandyti ką nors naujo: „Savo apskrities valdytojui pasakiau – jus palieku, noriu save išbandyti kažkur kitur. Taip atsidūriau labai vyriškoje įmonėje – „Joniškio Hidrostatyboje“. Teko jai vadovauti 10 metų. Tai tikrai vyriškas kolektyvas, bet buvo tikrai įdomu. Tada, kai atsirado baras, kai pradėjome apie jį galvoti, teko palikti tą įstaigą.“

Patalpas, kuriose dabar įsikūręs baras, Raimonda su vyru turėjo jau anksčiau ir vis pasvarstydavo, kaip pastatą panaudoti. „Miestas išgražėjo. Mes turėjome šį pastatą, kuris, kaip bebūtų keista, seniau buvo miesto katilinė. Ateidavo mintys – ką galėtume čia padaryti. Kadangi įsigijome tą „zapuką“, galvojome, kažkur reikės jį padėtį. Tada ir kilo idėja, kad galbūt mes iš šio pastato padarykime barą“, – pasakoja Raimonda.

Į pagalbą Raimonda su vyru Jauniumi pasikvietė tuo metu Vilniuje gyvenusią dukrą Emilę ir jos vyrą Valentą. Pastarieji prisidėti pakvietė ir Raimondos brolio dukrą Eriką.

„Susėdę visi nusprendėme, kad tą idėją bandysime įgyvendinti, nors tikrai supratimo maitinimo versle neturėjome jokio. Tačiau dukros vyras, kaip sakau, yra nuostabus šefas. Ką šiandien turime bare, virtuvėje – visi patiekalai sukurti jo“, – tvirtina Raimonda.

Per penkerius metus baras pasikeitė ne kartą

Dabar Raimonda teigia besidžiaugianti rezultatu, nes pavyko pasiekti pagrindinį tikslą – kad bare lankytųsi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos, kaip sako Raimonda, „baro aplinka veža“.

Kalbėdama apie baro aplinką, Raimonda nemirktelėjusi visus nuopelnus taip pat atiduoda savo pagalbininkams. „Tai vaikų idėjos, – tikina ji. – Jie daug keliaujantys žmonės. Dukra yra grafikos dizainerė. Žentas savo ateitį sieja su muzika. Tikrai keliaudami jie eidavo per tokias vietas, tiesiog žiūrėdavo, kaip įkurta, kur žmonės jaučiasi gerai. Pradinis baro įkūrimas šiek tiek skyrėsi.“

Anot Raimondos, baro interjeras ir įvaizdis per daugiau kaip penkerius gyvavimo metus pasikeitė net kelis kartus. Iš pradžių jis buvo daug grubesnis. Pavyzdžiui, visi stalai buvo pagaminti iš statinių. Dabar tokių stalų likę vienas kitas. Sprendimą pakeisti stalus paskatino paprasta priežastis – ne visiems klientams jie buvo patogūs.

„Kai moteris ateina su suknele, atsisėsti prie tokio stalo nėra patogu. Baras palaipsniui keitėsi. Vaikams leidome tai daryti. Jie tikrai darė tai visa širdimi, savo rankomis, savo idėjomis ir savo siela. Dabar turime tai, ką turime“, – sako Raimonda.

Verslą kurti buvo lengviau nežinant jo „virtuvės“

Vis dėlto Raimonda pripažįsta – maitinimo verslas yra be galo sunkus ir toli gražu neapsiriboja užduotimis „pagaminti, patiekti“. Pašnekovė juokiasi – baras galiausiai tapo antru vyru, kuriam kartais tenka daugiau dėmesio nei pirmajam.

„Ačiū vyrui už jo kantrybę, nes kartais daugiau meilės tenka bariukui negu jam. Galbūt, jeigu nebūtų vaikų pritarimo, mes nebūtume pasiryžę tam sunkiam darbui. Galbūt lengviau tada, kai tu nežinai visos tos virtuvės. Tu tiesiog eini savo tikslo link“, – svarsto Raimonda.

Nepaisant sunkumų, visiems pasiryžusiems įkurti barą ji rekomenduoja pabandyti pasiekti savo svajonės: „Kaip bebūtų sunku, tu vis tiek turi to tikslo pasiekti. Nuleisti rankas galime visi labai greitai, čia ir dabar. Mums tas užsispyrimas, tas mūsų noras, entuziazmas ir leido turėti būtent šią unikalią vietą.“

Ji tikina – pasiekti užsibrėžto tikslo tikrai įmanoma, net jeigu žmonės to siekti pradeda vyresniame amžiuje – teprireiks pasiryžimo ir ištvermės. Kaip juokauja Raimonda, net ir pagyvenę tai tikrai gali padaryti.

Dėl sprendimo kurti barą vyresniame amžiuje nesigaili

Net ir vyresniame amžiuje nusprendusi imtis verslo Raimonda teigia to nė kiek nesigailinti: „Tikrai nesigaliu, nes nesu sėslus žmogus. Iš tikrųjų reikia judesio, reikia veiksmo. Žinokite, kažkaip nepastebi, kaip praeina laikas. Tu bendrauji, būni su žmonėmis, tiesiog neturi sau laiko senti.“

Vis dėlto Raimonda sutinka – prieš įkuriant barą, nors ši mintis ir buvo spontaniška, jiedu su vyru svarstė apie verslo kūrimo sąlygas Joniškyje, apie žmonių srautus, kurie galėtų užsukti į barą.

„Juk negali investuoti nepaskaičiavęs, vis tiek grąža turi būti. Man atrodo, kiekvienas verslo žmogus tai skaičiuoja. Iš pradžių orientavomės į jaunimą. Iš tikrųjų Joniškis yra toks miestelis, kur jaunimas neturi tokios susibūrimo vietos, kur jie ateitų, praleistų laiką, kur jie galėtų pažaisti biliardą, stalo futbolą. Tiesiog ėjome ta linkme“, – sako Raimonda.

Ji priduria – vis dėlto iš karto buvo užsibrėžtas ir gerokai didesnis tikslas, nei vien tik suburti Joniškio jaunimą. Baro įkūrėjai iš karto tikėjosi, kad čia galėtų svečiuotis ir kitų rajonų žmonės ar turistai.

„Šiandien tikrai manau, kad mus lanko ne tik Joniškio klientai. Tikrai lanko ir vilniečiai, ir kauniečiai. Tuo labai džiaugiamės. Kaip aš sakau, turbūt padarėme tai, ką turėjome padaryti, kad pasiektume klientus. Geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas“, – neabejoja Raimonda.

Senatvės leisti Joniškyje neplanuoja

Raimonda teigia pastebėjusi ir populiarėjantį pačių lietuvių turizmą po Lietuvą. Anot Raimondos, ypač tai buvo justi po to, kai žiniasklaidoje pasirodė kelių apžvalgininkų atsiliepimai apie Joniškyje veikiančias kavines.

Pašnekovė juokiasi – čia itin išryškėjo mažo miestelio ypatumai, nes kai kurie žmonės ėmė teirautis, kiek ji sumokėjusi, kad vienas ar kitas apžvalgininkas jos barą įvertintų teigiamai.

Nepaisant gerų atsiliepimų ir, rodos, tikrai sėkmingo verslo net ir mažame Lietuvos mieste Raimonda neslepia – tai tėra dar viena stotelė.

„Ateities planai... geriau ateities neplanuoti. Kai pradedi planuoti, Dievas iš tavęs pasijuokia. Gyvename šia diena, šia diena džiaugiamės. Su vyru pašnekame, kad tikrai savo senatvės su šia vieta nesiesime. Molėtai taip ir išliko... Iš tiesų, kaip buvo namai, taip ir liks namais. Čia yra tarpinė stotelė, maloni stotelė, su patirtimi, kurios dar nelaikome nurašyta ar galutine. Čia gyvenime, dirbame, verslas vyksta, bet gal reikės kažkada sustoti ir pailsėti“, – sako Raimonda.