Verslas

2019.08.03 21:12

Picas Kaune kepantis pabėgėlis Amanullah stengiasi, kad virtuvėje visi kalbėtų lietuviškai

„Turėtumėte pamatyti, kai jie su šefu italu įsidiskutuoja apie tešlas,“ – šypsosi kolegė, eidama pakviesti į susitikimą afganistaniečio picų kepėjo Amanulah Samarodino, dirbančio picerijoje „Jurgis ir drakonas“. Kuria kalba jie diskutuoja? Šefui lengviau angliškai, bet Amanullah stengiasi, kad virtuvėje darbinė kalba būtų lietuvių.

„2004 m. be nieko atvažiavau į Pabradę,“ – prisimena jis savo kelio Lietuvoje pradžią.

Parašęs prieglobsčio prašymą, jis persikėlė į Ruklą ir čia pramoko tiek lietuvių, tiek anglų kalbų. „Rukloj sako: gerai, jeigu tu ieškai darbo dirbt, tu pasakyk, gali eiti dirbti,“ – prisimena jis. Pirmiausia jis ieškojo darbo kebabinėse, bet trukdė kalbos barjeras. Po keturių mėnesių Rukloje jam pavyko įkalbėti vieną darbdavį, kad juo patikėtų.

Amanulah nekantravo pradėti savarankišką gyvenimą ir liautis būti paramos gavėju. Radęs darbą, jis dvejus su puse metų gyveno Vilniuje, kol draugai, su kuriais nuomojosi butą, išsilakstė į Vakarus. „Draugas iš Kauno paskambino ir pasakė: Amanai, jei tu esi vienas, atvažiuok į Kauną, daug darbo yra.“ Čia laukė pirmoji patirtis su picomis, paklojusi pamatus tam, ką populiarioje picerijoje Amanulah dirba dabar.

Dauguma istorijų apie pabėgėlių kelią Lietuvoje sukasi apie tuos pačius motyvus: darbo svarba, giminės Vakaruose, sunkios kalbos mokymasis. Mazari Šarife užaugęs Amanulah Lietuvoje jau senbuvis ir nuolatinis gyventojas. Per tą laiką jis suspėjo išbandyti įvairius darbus, aplankyti brolį Vokietijoje, pamėginti steigti savo verslą, kurį uždarė, kai buvo užpultas ir sumuštas, nuvažiuoti į Afganistaną ir iš ten parsivežti nuotaką. Tačiau ir šiandien jis prisimena pirmą pasieniečiams užduotą klausimą: „Čia nebe Rusija, čia jau Europa?“ Visoje Europoje plačiai aptariama vadinamoji pabėgėlių krizė, prasidėjusi 2015 m. vasarą, Lietuvos gyventojus įtikino, kad pabėgėlių buvimas šalia yra kažkas nauja, nors pabėgėliai gyveno ir dirbo šalia jų ištisus dešimtmečius.

Pabėgėlių įdarbinimas – atsakingas momentas, įsitikinęs bendrovės „Baldai jums“ generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas, todėl jis pats asmeniškai dalyvauja juos atrenkant.

„Pirmiausia kalbamės su pabėgėlių centru, jie žino mūsų lūkesčius, kalbasi ir atrenka tuos žmonės. Pas mus dirba aštuoni, du jokios patirties neturėjo, likę šeši kažkokios patirties turėjo. Jie pradėjo dirbti nuo paprasčiausio darbo, susitvarkė, dabar yra vidutinio lygio darbuotojai.“

Nors ant rankų pirštų suskaičiuojami pabėgėliai – labai maža dalis šio Jonavoje įsikūrusio fabriko darbo jėgos (415 darbuotojų), atsivėrimas nuo karo ir persekiojimo Lietuvoje prieglobsčio ieškantiems žmonėms stumtelėjo baldų gamintoją į pirmąją daugiausiai pabėgėlių priimančių darbdavių sąrašo vietą Baltijos šalyse ir pritraukė daug žiniasklaidos dėmesio – apsilankė net filmavimo komanda iš Švedijos.

Įvairovė plačiąja prasme nesvetima šiai įmonei: 2017 m. ji jau gavo Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimą už ankstesnių metų pasiekimus žmonių su negalia integracijos srityje. Įvairiems leidiniams A. Meškauskas pasakojo, kaip pirmiausia į pabėgėlių įdarbinimą žiūrėjo atsargiai ir pirmiausia pasamdė du. Jis taip pat pasidžiaugė, kad net pasiprašę atostogų ir išvykę aplankyti giminių turtingesnėse Europos šalyse jo darbuotojai visgi sugrįžo.

Gerų žodžių įmonei negaili ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos įdarbinimo specialistė Toma Čekanskaitė.

„Mūsų klientai yra patenkinti darbo aplinka, personalu ir bendradarbiais. Žmonės ten dirba jau apie metus laiko, iš darbdavio nusiskundimų neturime, taip kaip ir išsilaikyti perspektyvos ten yra pakankamai didelės,” – teigia ji. Ši organizacija padeda pabėgėliams susirasti ir išlaikyti darbo vietą, išspręsti iškylančius nesutarimus. T. Čekanskaitė pažymi, kad įmonėje „Baldai jums“ sudarytos sąlygos darbo išmokti ir kvalifikacijos neturintiems asmenims, taip pat ir tiems, kurie nemoka nei lietuvių, nei anglų, nei rusų kalbų.

Kaip įmonė užtikrina, kad tokie darbuotojai integruotųsi? A.Meškauskas pabrėžia, kad pabėgėliai iš Ruklos centro buvo išskirstyti į atskirus kolektyvus, kad pritaptų. Darbų saugos instrukcijas ir sutartis darbinantis išverčia vertėjas, o viršininkai ir meistrai pasitelkia mobiliuosius telefonus. „Bendravimas nesudaro didelių keblumų, – pasakoja A. Meškauskas. – Viskas vyko palaipsniui, pagal situaciją. Kurie gyvena Rukloj, padarom grafiką, kad galėtų autobusu atvažiuoti. Kai persikėlė į Jonavą gyventi, padarėm pamaininį darbą. Mes paėjom, kad jie išsinuomotų butus, nes gyventojai nelabai norėjo. Mes ir viešai skelbėm, kad tai padorūs žmonės, jais galima pasitikėti, ir jie sėkmingai išsinuomojo butus, praktiškai visi įsigijo automobilius.“

Kartu leisti laiką ne darbo reikalais įmonėje neįprasta – būna tik keli šventiniai susitikimai per metus. Bendraudamas su naujaisiais kolegomis, direktorius pastebėjo, kaip juos stebina, kiek daug alkoholio lietuviai vartoja.

Ar pabėgėliai turėjo kokių nors ypatingų pageidavimų darbui organizuoti? „Jie niekuo neišsiskiria, – atsako bendrovės direktorius. – Nesukuria dirbtinų poreikių. Turėjom tam tikrų dalykų su drausme: nebuvau darbe, nes blogai miegojau, žmona jautėsi nekaip. Tai mes kantriai aiškinom, kad taip negalima, kad jeigu sirgau, turi būti iš gydytojo nedarbingumo lapelis. Bet dabar jokių nusiskundimų neturim. Nebuvo jų apstu ir pradžioj. Jei vienas pasielgė ne taip, su visais kalbėjom.“

Kauno picerijoje sklando šviežių kepinių kvapas. Ilgos šiaurietiškos dienos užtęsia musulmonams privalomą pasninką Ramadano metu. Kaunietis Amanulah atitinkamai susiplanuoja savo atostogas: pirmas dvi Ramadano savaites pasninkauja darbe, o pabaigoje ilsisi namie ir leidžia laiką su žmona ir vaikais. Kaip ir jis, daugelis islamą išpažįstančių naujų pabėgėlių patys suranda sprendimų, kaip prisiderinti prie vietinės rutinos, neprašydami darbdavio jokių ypatingų sąlygų. Laisvu nuo darbo laiku Amanulah atsiveda savo šeimą į „Jurgį ir drakoną“ skanauti kolegų iškeptų picų. Kaip ir jis, Švedijos filmavimo komandai 99 proc. savo produkcijos eksportuojančią „Baldai jums“ gyrę naujieji pabėgėliai yra įvairovei atviro verslo tarptautiniai ambasadoriai.

Publikaciją portalui LRT.lt parengė iniciatyva „Įvairovės chartija“.