Šią savaitę premjeras neslėpė, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos bus įvestas taršių automobilių mokestis bei keisis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Tuo metu ekonomistai pabrėžia, kad minimų mokesčių įvedimas nuo kitų metų sukeltų chaosą ir pasipiktinimą.
Ilgai derintoje ir pagaliau pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje nugulė kelios dešimtys įsipareigojimų, kas turi būti keičiama socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo srityse.
Koalicijos partneriai žada nuosekliai didinti socialinės apsaugos išlaidas ir per penkerius metus pasiekti Europos šalių vidurkį. 10 procentų žadama didinti finansavimą regionų keliams, nemokamai maitinti pirmokus, o vėliau visus pradinukus. Bus siekiama didinti vaiko išmoką, įvesti nemokamas bakalauro studijas, vyresniems nei 75–erių senjorams 100 proc. kompensuoti vaistus, padidinti išmoką nėščiosioms.
Finansų ministerijai pavesta įvertinti koalicijos partnerių pažadų kainą ir kiek planuojama papildomų pajamų.
Ekonomistai suskaičiavo
Kol ministras vengia pasakyti konkretesnę papildomų išlaidų sumą valstybei, ekonomistai pateikia savo skaičius.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Vyriausybės siūlomų reformų suma valstybei gali siekti nuo 1 iki kelių procentų BVP.
„Tai yra pakankamai reikšminga suma. Jeigu šiuos skaičius paverstume į eurus, tai būtų nuo kokių 400–500 milijonų iki milijardo eurų“, – sako Ž. Mauricas.
Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė pastebi, kad 2020 metai gali būti itin dosnūs ir jie pasižymės labai dideliu bei nepamatuotu valstybės pinigų dalinimu.
„Tai visų pirma yra vaiko pinigai, kuriuos siūloma didinti. Tam jau skirsime 2020 metais, jeigu jie bus padidinti, beveik 500 mln. eurų.
Jei ankščiau tie vaiko pinigai buvo tokia paramos priemonė nepasiturinčioms šeimoms, tai kai ji tapo universalia, pradėta dalinti ir pasiturintiems, turtingiems žmonėms. Tiems, kuriems labai trūksta tų pinigų, ji tapo pakankamai ženkli mūsų valstybės išlaidų dalis. Dabar išleidžiame 10 procentų maždaug to, ką išleidžiame visai socialinei apsaugai“, – sako I. Valeškaitė
NT ir automobilių mokesčiai jau kitais metais
Nors Seimas dar turės pritarti automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiams, tačiau šią savaitę premjeras garantavo, kad kitąmet jie bus įvesti. Tuo metu finansų ministras apie vyriausybės vadovo pažadėtus mokesčius tiksliau komentuoti nesiryžta.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad kalbant apie NT mokestį, Vyriausybė Seimui yra pateikusi projektą, kuris numato apmokestinti antrą ir paskesnį būstą
„Todėl tikėtina, kad iš tokio mokesčio papildomai būtų surinkta apie 11 milijonų eurų. Kalbant apie automobilių mokestį, tai Aplinkos ministerija dar turi atlikti namų darbus, kad galėtume detaliai diskutuoti“, – teigia V. Šapoka.
Tuo metu ekonomistai įsitikinę, kad kitąmet įvesti mokesčiai biudžeto įplaukų reikšmingai nepadidintų, tik sukeltų chaosą bei didelį pasipiktinimą. Todėl tikėtina, kad kitais metais jie įvesti nebus.
„Tai yra tikra saviapgaulė. Kalbant tiek apie NT mokestį, tiek apie automobilių mokestį, labiau tikėtina, kad kalba eitų apie 2021 – 2022 metus. Tiek vienam, tiek kitam mokesčiui reikia pasiruošti
Jeigu norima jau kitais metais padidinti įplaukas, tai sukeltų nemenką chaosą, didelį pasipiktinimą ir labai didelė tikimybė, kad tie mokesčiai būtų atšaukti. Siūlomi mokesčiai tikrai nėra didelis pajamų šaltinis valstybei“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Panašiai kalba ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, kuris teigia, kad automobilių mokestis jokio poveikio biudžetui nepadarys.
„Iš kažkokio automobilių mokesčio su tokiu lygiu, kad 20 eurų per metus, tai čia bus tokios ašaros, kad sudarys kažkur 0,1 proc. biudžeto. Todėl net neverta aušinti burnos dėl tokių sumų, nes kalba eina apie žymiai didesnį atotrūkį, apie kurį ir prezidentas kalbėjo“, – sako R. Kuodis
Strateginės nedisciplinos pavyzdys
Jau po dosnios koalicinės sutarties pasirašymo „socialdarbiečiai“ pasiūlė dar daugiau – didinti vaiko pinigus nuo dabar suderėtų 70–ies eurų iki 122 eurų.
Finansų ministras teigia, kad panašių siūlymų lavina plūs iki biudžeto patvirtinimo, tačiau jo tikslas – subalansuoti poreikius ir galimybes.
„Mano užduotis yra subalansuoti poreikius su galimybėmis tam, kad valstybės finansų laivas nepakryptų staiga ir mums nereikėtų ieškoti greitojo kredito“, – teigia V. Šapoka.
Pasak jo, per naktį gerovės valstybė sukurta nebus, kurią rinkėjams žadėjo ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo metu R. Kuodis dar kategoriškesnis, koalicines sutartis pavadinęs „strateginės nedisciplinos pavyzdžiu“.
„Partijos, mano suvokimu, net neturėtų rašyti savo programų. Jos turėtų rašyti pastabas, kokiai nors sukurtai šalies nacionalinei strategijai ir tada tas laivas būtų mažiau sukiojamas. Būtų mažiau tokio paviršutiniško smegenų paviršium priimamų sprendimų.
Manau, kad prezidentas irgi turėtų imtis šito klausimo, kaip stabilizuoti valstybės laivą proto pagrindu, o ne politinių ambicijų ir politinio turgaus pagrindu“, – komentuoja R. Kuodis.
Tuo metu ekonomistas Ž. Mauricas priduria, kad politikų pageidavimo koncertui įgyvendinti tektų ieškoti naujų, didesnių įplaukų į biudžetą. Netgi jį perskirstyti ar lįsti į skolas. Dar didesnė tikimybė, kad koalicijos programos pažadai liks neįgyvendinti. O valstybės laivas gerovės link ir toliau plauks blaškomas politinių vėjų.
