Verslas

2019.07.27 13:10

Tos pačios lyties poros Lietuvoje pastebi problemą: vis dar sunku bendrai tvarkyti finansus

Daiva Repečkaitė 2019.07.27 13:10

Tos pačios lyties poroms kyla sunkumų tvarkant savo finansus. Teisinė reguliacija nėra aiški, o bankai bando ieškoti alternatyvių sprendimų.

„Kai savo negautos paskolos istoriją pasakodavau bičiuliams, daugelis tik tuomet pradėdavo suprasti, kam gali būti reikalingas vienos lyties partnerystės įteisinimas,“ – prisimena Aušra, prieš daugiau kaip dešimtmetį pamėginusi su partnere kreiptis paskolos iš banko.

Iš pradžių diskusijos vyko sklandžiai, bet būdo paskirstyti finansinę naštą tarp partnerių taip ir neatsirado.

„Galiausiai susitikome su vadybininke paskutinį kartą. Pasakė, kad situaciją aptarė su kolegomis, ne sutuoktinis ar artimas giminaitis negalės laiduoti, nepavyks kartu gauti tokios paskolos. Papasakojo istoriją, kaip net giminaitės pusseserės namo statybai kartu paskolos negavo. O mano situacija dar kitokia – jokių tokių ryšių nėra. Į kitą banką nesikreipiau, buvo labai pikta ir liūdna“, – prisiminimu dalinasi Aušra.

Jos ir kitų pašnekovų istorijos rodo, kad tos pačios lyties partnerystė – ne deklaratyvus, o praktinis klausimas, nuo kurio reikšmingai priklauso jaunų žmonių gyvenimai.

Bankų rankas varžo įstatymai

Šiemet verslas pirmą kartą viešai išreiškė palaikymą „Baltic Pride“ eitynėms už lygybę. „Barclays“ buvo pagrindinis visos „Baltic Pride“ renginių savaitės partneris, „Swedbank“ pagrindinis Tarptautinės žmogaus teisų konferencijos rėmėjas. Bankai remia LGBT renginius įvairiose šalyse ir vykdo mokymus darbuotojams apie įvairovės svarbą. Tačiau dėl įstatymų, kurie nepripažįsta tos pačios lyties porų partnerystės, tiek bankų, tiek jų klientų rankos tam tikrais klausimais vis dar surištos.

Seksualinė orientacija dažnai nedaro įtakos naudojantis individualiomis paslaugomis. Tačiau gėjams, lesbietėms ir tos pačios lyties poroje gyvenantiems biseksualams jų nelygi padėtis visuomenėje pasijaučia tada, kai prireikia kreiptis paslaugų, kurių atžvilgiu šeimos turi pranašumą. Tapti šeima Lietuvoje tos pačios lyties poros negali. Būtent todėl šeima yra artėjančių eitynių tema.

Pradėti bendrą gyvenimą tokioms poroms sunkiau dėl daugumos šeimų neigiamų nuostatų, kaimynų nepalankumo. Pavyzdžiui, tyrimas „Lietuvos gyventojų (ne)lygybės patirtys ir gyvenimo kokybė“ parodė, kad tik Telšių ir Šiaulių apskrityse apklaustieji labiau linkę nesigėdyti, jei artimas šeimos narys būtų gėjus ar lesbietė. Tuo metu Tauragės apskrityje apklaustieji buvo labiausiai linkę gėdytis artimame šeimos rate esančių gėjų ar lesbiečių. Verta pastebėti, kad trečdaliui Lietuvos gyventojų homoseksualūs asmenys vis dar išlieka nepageidaujami kaimynai.

2017 m. atlikta apklausa parodė, kad 74 proc. nepritarė tam, kad būtų įteisinta tos pačios lyties porų civilinė partnerystė. Todėl tos pačios lyties poroms gali būti sunkiau sulaukti pagalbos iš tėvų ir kitų giminaičių taupant pradiniam įnašui. Joms gali netikti tokie būsto variantai, kur nuolat tektų susidurti su homofobiškais kaimynais. Todėl tiek pat uždirbančių homoseksualių ir heteroseksualių asmenų galimybės įsigyti norimą būstą tampa nevienodos.

Bankai suteikia paskolas

2017 m. įstatymų leidėjai patvirtino Civilinio kodekso pataisas, leidžiančias kartu gyvenantiems asmenims sudaryti „jungtinės veiklos“ sutartis.

„Nors viešojoje erdvėje ši alternatyva pristatoma kaip galimybė tos pačios lyties poroms sureguliuoti tarpusavio turtinius santykius, tačiau „jungtinės veiklos“ sutartį sudarę asmenys nebūtų laikomi šeimos nariais“, – pažymi Vilniaus savivaldybės narys Tomas Vytautas Raškevičius leidinyje „Žmogaus teisės Lietuvoje 2016–2017“.

Tuo metu, kaip tame pačiame leidinyje rašė teisininkas Vytautas Mizaras, pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, nesusituokę asmenys laikytini šeima, jeigu jų santykiai pasižymi stabilumu, ir niekuo, išskyrus tai, kad jie nėra sudarę santuokos, nesiskiria nuo sutuoktinių gyvenimo.

SEB banko Valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis pažymi, kad bendraskoliais gali būti ne tik sutuoktiniai, bet ir kiti bendrą ūkį vedantys asmenys.

„Atvejai, kai SEB bankas yra suteikęs būsto paskolas tos pačios lyties bendraskoliams, nėra išimtiniai, – pasakoja jis. – Vertiname asmens, o jei kreipiasi su sutuoktiniu / partneriu – ir jos / jo, finansines galimybes, pajamų tvarumą, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją (ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus), taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį. Pagrindinės priežastys, kodėl prašoma būsto paskola gali būti nesuteikta, yra nepakankamos pastovios pajamos, prasta kredito istorija“, – komentuoja V. Žagūnis

Jam antrina ir banko „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė: „Mes lygiai taip pat finansuojame ir kitas poras, kurių santykiai nėra įteisinti civiline tvarka. Ir jų turtas automatiškai nėra vertinamas kaip bendras. Dažnai pasitaiko, kad vieno asmens turto neužtenka paskolai, todėl partneris yra bendraskolis, nes jų turto kartu užtenka paskolai gauti. Vienos lyties bendraskolių rizika yra tokia pati, kaip ir skirtingos lyties bendraskolių. Civilinės santuokos sudarymas niekaip nekeičia bendraskolių rizikos įvertinimo“, – sako G. Bielskytė.

Ieškoma alternatyvų

Teisininkas Vytautas Mizaras pabrėžia, kad dviem asmenims paskolą imti ne kaip šeimos nariams gali būti net patogiau.

„Už paskolos negrąžinimą jie atsakys kiekvienas savo turtu. Tuo metu sutuoktiniai, kai ima paskolą bendriems šeimos poreikiams tenkinti, atsako iš bendro jų turto ir po to dar ir iš asmeninės nuosavybės, jeigu nepakanka bendro turto“, – teigia V. Mizaras.

Jis pažymi, – jeigu paskolą ima du asmenys, bet jie ima ją ne kaip šeimos nariai, bet šeimos poreikiams bendrai, tuomet tie atskirais asmenimis traktuojami partneriai gali laiduoti už kito prievolės grąžinti paskolą vykdymą.

„Man atrodo, kad blogesnė padėtis tos pačios lyties partneriams atsiranda kitų banko paslaugų atžvilgiu – sąskaitų tvarkymo, disponavimo kortelėmis ir panašiai“, – svarsto teisininkas.

Jam pateikiamas dar vienas pavyzdys. Neseniai bankų duris varsčiusi Rima (vardas pakeistas, tikras vardas redakcijai žinomas) norėjo atsidaryti bendrą su partnere sąskaitą savo namų ūkiui, bet sužinojo, kad to padaryti negali. Nors bankas nesutiko atidaryti bendros sąskaitos, Rimai buvo pateikta alternatyva: „Man padarė papildomą kortelę susietą su draugės sąskaita, todėl dabar atlyginimą pervedinėju į jos sąskaitą kas mėnesį“, – pasakoja Rima.

Nors alternatyva išsprendžią dalį problemų, tai reiškia, kad oficialiai pinigai yra Rimos partnerės, ir, norėdama duoti didesnę sumą Rimos išlaidoms, partnerė nebūtų laikoma šeimos nare, todėl turėtų vadovautis tokiomis pat taisyklėmis, kurios taikomos nesusijusiems asmenims.

Pasak V. Mizaro, teisių pažeidimo atveju tos pačios lyties asmenys galėtų mėginti ginti savo teises tiesiogiai prašydami taikyti Konstitucijos 29 straipsnį bei įrodinėti, kad jie yra diskriminuojami dėl lyties ir seksualinės orientacijos. Tačiau kol kas tiek tos pačios lyties poros, tiek bankai ieško sprendimo individualiai.

Publikaciją portalui LRT.lt parengė iniciatyva „Įvairovės chartija“.