Nors absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje 2018 m. sumažėjo 2,7 procentinio punkto, skurdo rizikos lygis nepasikeitė, praneša Statistikos departamentas. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje.
2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 m., padidėjo 12,4 proc.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad socialinių paslaugų prieinamumas vis dar yra labai didžiulė problema, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų priežiūra vis dar kelia didelius sunkumus, todėl reikia siekti, kad šeimos nariai galėtų pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir dirbti.
„Vis dar turime šeimų, kuriose vienas tėvų negali dirbti arba gali dirbti labai nedaug, nes turi vaiką ar suaugusįjį, kurį reikia prižiūrėti. Tai juos atriboja nuo darbo rinkos“, – apgailestauja A. Adomavičienė.
Socialinėms paslaugoms skiriame perpus mažiau nei Europa
Tinklo vadovė pabrėžia, kad jei vaikas gauna prastą išsilavinimą, jo problemos vėliau tik gilės.
A. Adomavičienė sutinka, kad situacija gerėja, tačiau, sako ji, tai nėra viskas, ką galime padaryti. Tarptautinės organizacijos akcentuoja struktūrines Lietuvos problemas, pavyzdžiui, galimybių nelygybę, prieinamumo prie socialinių ar sveikatos paslaugų trūkumą. Tinklo direktorės teigimu, kai kurie žmonės neturi, kaip atvykti į darbo vietą, nes nėra viešojo transporto ar kitų susisiekimo galimybių.
„Skurdas neturi vieno veido, kad išsprendus vieną problemą viskas išsispręstų – tai yra kompleksinės problemos. Jei žmogus gyvena atokiau, nėra išsilavinęs, neturi tinkamo susisiekimo, turi vaikų, įsiskolinimų, situacija sunkėja – viskas susideda ir tada veikia sniego gniūžtės principas“, – tikina A. Adomavičienė.
Be to, kalba tinklo direktorė, kaip Vakarų pasaulio valstybė, turime orientuotis ne į badavimo mažinimą, o į oresnį gerbūvį.
„Absoliutaus skurdo riba yra 245 eurai, statistika rodo, kad kas dešimtas pilietis negauna tokios sumos pinigų. Tai yra apgailėtina. Santykinis skurdas yra 345 eurai, tokios sumos negauna 23 proc. žmonių", – kalba A. Adomavičienė.
Tinklo direktorė teigia, kad nuo BVP socialinei sričiai skiriame perpus mažiau nei ES vidurkis, todėl ir negalime tikėtis žymiai geresnių rezultatų.
„Ne asfaltas ir ne keliai yra mūsų pagrindinė investicija, o žmonės“, – tvirtina ji.
Žada, kad šeimų skurdas bus vienas žemiausių
Komentuodamas statistikos duomenis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis teigia, kad tai – pirmieji šios Vyriausybės rezultatai. E. Bingelis kalba, kad pagrindinės grupės, kurios susiduria su sunkumais – šeimos su vaikais ir pensininkai. Anot jo, Vyriausybė ėmėsi priemonių ir skyrė šeimos pinigus, kėlė pensijos bazę.
„Atsirado universalūs vaiko pinigai, kurie pasiekė kiekvieną vaiką <...> Atsirado pensininkų indeksavimas, todėl pensijų atotrūkis nuo darbo uždarbio nedidina atotrūkio“, – tikina viceministras.
Pasak E. Bingelio, tikėtina, kad šeimų skurdas bus vienas mažiausių per dešimtmetį, tačiau akcentavo, kad, sprendžiant pensininkų skurdą, dar reikės ieškoti naujų priemonių.
Paklaustas, ar įmanoma pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, viceministras pabrėžia mokesčių mokėtojų svarbą: „Vokeliai turi likti tik laiškams siųsti, turime suprasti, kad gerovė yra visų mūsų atsakomybė, todėl reikia tinkamai mokėti mokesčius.“
Taip pat skaitykite
Kaip kitą svarbų momentą E. Bingelis išskyrė žmonių iniciatyvą – gerovė, kurios siekiame, nelyja iš dangaus, sako viceministras, todėl žmonės turi ir patys to siekti, pavyzdžiui, burtis į profesines sąjungas.
Anot E. Bingelio, reikėtų apsvarstyti pinigų sumas, skiriamas mažų miestelių infrastruktūrai. Jo teigimu, paprastai tokia infrastruktūra niekas nesinaudoja, todėl tai – pinigų taškymas.
Sieks mažinti senjorų skurdą
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Statistikos departamento paskelbti duomenys įrodo, kad daugelis Vyriausybės sprendimų, skirtų skurdui mažinti, duoda vaisių.
Jis priduria, kad ateityje ypatingą dėmesį reikės skirti vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažinimo priemonėms.
„Neramina vyresnio amžiaus žmonių padėtis. Nors kol kas negalime matyti pensijų indeksavimo įtakos vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažėjimui, nes Statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo lygio duomenys yra paremti 2017 metų pajamomis, tačiau, akivaizdu, kad ateityje didžiausią dėmesį turėsime skirti būtent šiai gyventojų grupei, neužmirštant visos visuomenės“, – teigia ministras.
Pasak L. Kukuraičio, šiuo metu iš Statistikos departamento duomenų matome sumažėjusį vaikų ir namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygį, o „tai rodo, kad orientacija į šeimas su vaikais tikrai pasiteisino.“
Kaip sako ministras, 2018 metais įsigaliojo sprendimai, kurie reikšmingai prisidės prie skurdo lygio mažėjimo, tačiau jų įtaką pamatysime kitąmet.
Sunkiausia – senjorams
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2018 m. jis sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.
Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,8 procentinio punkto ir siekė 23,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų siekė 18 proc. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas, piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, sistemos pokyčiai. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 14,6 proc., vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 9,2 proc.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2018 m. siekė 18,8 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 2,5 procentinio punkto ir 2018 m. sudarė 27 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai bei vieni gyvenantys asmenys.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 41,7 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 0,8, o senatvės pensininkų – 5 procentiniais punktais.
Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2018 m. jis sudarė 14 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2018 m. siekė 10,4 proc., namų ūkiuose be vaikų – 11,8 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai.
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc., tarp bedarbių – 50,8 proc., tarp senatvės pensininkų – 13,1 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,6 procentinio punkto, bedarbių – 2,2, o senatvės pensininkų – 3,1 procentinio punkto.
