Verslas

2019.07.26 15:49

Pasauliniame reitinge Lietuva kilo aukštyn, tačiau liko Latvijos ir Estijos užnugaryje

ministras rezultatą vertina santūriai
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.07.26 15:49

Paskelbtuose inovatyviausių pasaulio valstybių reitinguose Lietuvai skirta 38 vieta tarp 130 tyrime dalyvavusių valstybių. Nors rezultatas aukštas, vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius rezultatą vertina santūriai bei tikina, kad ateityje jis bus geresnis.

Trečiadienį Indijoje dvyliktą kartą iš eilės buvo pristatytas pasaulio šalių inovacijų indeksas. Tarp 130 šalių Lietuvai buvo skirta aukšta 38 vieta (41,46 balai iš 100). Tačiau, lyginant su praėjusiais metais, poziciją pavyko pasigerinti vos 2 laipteliais, o įvertis išliko beveik nepakitęs: 2019 m. – 41,46 balai iš 100, 2018 m. – 41,19. Laipteliu aukščiau už Lietuvą atsidūrė Slovakija, o žemiau – Lenkija.

Aukščiausias įvertis buvo skirtas Šveicarijai – 67,24 balai. Antroje vietoje liko Švedija – 63,65, o trečioje – JAV – 61,73. Žemiausiai atsidūrė Nigerija, Burundis ir Jemenas, atitinkamai – 18,13; 17,65; 14,49 balai.

Verta pastebėti, kad Lietuvą naujausiame inovacijų reitinge aplenkė tiek Estija, tiek ir Latvija. Pastarajai atiteko 34 vieta (2018 m. – 35 vieta), o Estijai – 24 (2018 m. – 26).

Lietuvos įverčiai buvo pateikti ir atskirose kategorijose. Geriausiai pasaulio ekspertai įvertino šalies ekologinį tvarumą – 14 vieta, virtualųjį kūrybiškumą – 15 vieta ir reguliacinę aplinką – 25 vieta.

Dar smulkesnėse grupių kategorijose geriausiai įvertintas mokinių ir mokytojų santykis – 7 vieta, moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užimtumas – 4 vieta ir mobiliųjų aplikacijų kūrimas – 4 vieta.

Tačiau Lietuva žibėjo ne visose kategorijose. Pavyzdžiui, vieni iš prasčiausių įvertinimų gauti aukštųjų technologijų importo, mokesčių už naudojimąsi intelektualine nuosavybe ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) kategorijose, atitinkamai 85, 90 ir 84 vietos.

Ministras rezultatą vertina santūriai

Ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius tokį rezultatą vertina santūriai bei tikisi, kad ateityje Lietuva šoktels aukščiau.

„Visada yra geriau pakilti, tačiau norėtųsi, kad tas augimas būtų didesnis. Džiaugiuosi, kad pakilome, tačiau manau, kad įgyvendinus inovacijų reformą augimas galėtų būti daug didesnis“, – portalui LRT.lt teigė V. Sinkevičius.

Kodėl jau keletą metų Estija ir Latvija pasaulio inovacijų reitinge lenkia Lietuvą? V. Sinkevičius mano, kad taip yra todėl, kad inovacijų tema Lietuvoje aktualizuota vėliau nei minėtose šalyse.

„Tačiau mūsų inovacijų potencialas yra pakankamai didelis. Tęsdami pradėtus darbus, manau, tikrai galėsime džiaugtis solidžia vieta inovacijų reitinge“, – komentuoja ekonomikos ir inovacijų ministras.

Jis prasitaria, kad siekiant geresnio įverčio ateityje svarbu užtikrinti inovacijų finansavimą. „Tiek iš verslo, tiek iš mokslo pusės. Reikia sudaryti galimybes, kad verslo subjektai galėtų pasinaudoti mokslo žiniomis ir jas komercializuoti“, – sako V. Sinkevičius.

Norėtųsi geriau

Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Kęstutis Šetkus portalui LRT.lt teigė, kad palypėjimas per du laiptelius džiugina, tačiau augimo visada norisi kuo didesnio. Jį, kaip teigė ir V. Sinkevičius, ateityje turėtų užtikrinti inovacijų reforma.

„Praėjusiais metais Lietuva inicijavo kelias svarbias struktūrines reformas, tarp jų – inovacijų reformą, skirtą pagerinti inovacijų sistemą, padaryti ją efektyvesnę. Tačiau šios reformos tik įsibėgėja, o naujoms iniciatyvoms parodyti rezultatus reikia laiko“, – tikina K. Šetkus.

Jis taip pat pažymi, kad inovacijų reitingas apima labai įvairias ir plačias sritis, kurios su inovacijomis didesnių tiesioginių sąsajų neturi. Be įprastinių rodiklių, tokių kaip šalies švietimo sistemos, infrastruktūros ir verslumo lygis, reitingas atsižvelgia ir į įrašų „Vikipedijoje“ ar šalyje sukurtų nacionalinių vaidybinių filmų skaičių, todėl jos nebūtinai atspindi šalies inovacinį potencialą.

Augame sparčiausiai, bet nuo kaimynių atsiliekame

Nors pasauliniame inovacijų indekse atsiliekame nuo Estijos ir Latvijos, K. Šetkus pastebi, kad pagal valstybių konkurencingumo reitingą – Europos inovacijų švieslentę – Pabaltijo, Rytų ir Vidurio Europos regiono kontekste Lietuva atrodo pagirtinai.

Europos inovacijų švieslentės duomenimis, per paskutinį dešimtmetį Lietuvos augimas inovacijų srityje yra didžiausias visoje Europoje – siekia daugiau nei 20 procentų. Čia Lietuva lenkia tiek kaimynes – Latviją, Lenkiją, tiek tolimesnes šalis – Vengriją, Slovakiją.

„Todėl šiuo atveju sunku daryti apibendrintas išvadas. Bet kokiu atveju, toliau turime siekti pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką, patrauklią mokestinę sistemą inovacijų kūrėjams tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio“, – teigia K. Šetkus.

Statistika neatspindi realybės

Pagal paskelbtą inovacijų indeksą, tam tikrose atskirose grupėse Lietuva gavo aukštus įverčius bei pateko tarp 5 geriausių pasaulio valstybių.

Tačiau kai kuriose kategorijose gauti balai verčia raudonuoti. Aukštųjų technologijų importo, mokesčių už naudojimąsi intelektualine nuosavybe ir informacinių bei ryšių technologijų kategorijose Lietuva krito žemiau pasaulio vidurkio.

K. Šetkus pripažįsta, kad pagal šiuos rodiklius Lietuvos įvertinimai nėra aukšti. Tačiau, anot jo, tam yra objektyvios priežastys. Pavyzdžiui, didžioji dalis IRT paslaugų yra sukuriamos Lietuvoje, todėl jų nereikia įsivežti.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje IRT sektorius yra labai gerai išvystytas, turime daug kvalifikuotų ir profesionalių informacinių technologijų specialistų, perspektyvių įmonių. Šiame sektoriuje sukuriame daug paslaugų ir iš esmės galime patenkinti kylančius poreikius šalies viduje. Todėl nenuostabu, kad tokių paslaugų pirkimas iš užsienio nėra labai aktualus“, – įsitikinęs MITA vadovas.

Prastas įvertis buvo gautas ir už šalies pagaminamą elektros energiją vienam gyventojui. Pagal šį įvertį Lietuva atsidūrė gale – 90 vietoje.

K. Šetkus mano, kad kol iš užsienio perkamos elektros energijos tiekimas yra stabilus ir energijos kaina nėra aukšta, šalies verslumui ir inovacijoms vystyti papildomų kliūčių tai nesuteikia. Tačiau tai gali sukelti rimtų padarinių sutrikus elektros tiekimui ar jos nebegaunant ilgesnį laiką.

Mažas elektros energijos pagaminimas, anot K. Šetkaus, svarbus iš strateginės, valstybės saugumo pusės. Prieš dešimtmetį uždarius 2-ąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, kol kas nėra sukurta pakankamai elektros jėgainių, ypač gaminančių energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Dėl to MITA skatina naujų energetikos technologijų vystymą, jos yra išskirtos kaip viena prioritetinių šalies inovacijų sričių. Tikimės, kad nauji mokslo ir verslo kuriami sprendimai pamažu leis padidinti elektros energijos gamybos kiekį Lietuvoje“, – komentuoja K. Šetkus.