Verslas

2019.07.31 05:30

Vilniečio patirtis: už laiptinės šildymą susimokėti teko ir birželį

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.07.31 05:30

„Amortizaciniai apmokėjimai“, „ūkio išlaidos“, „kitos išlaidos“ ar birželio mėnesį atėjusi sąskaita už bendrųjų patalpų šildymą – tokias eilutes kai kuriems tenka perskaityti, gavus sąskaitą už daugiabučio namo administravimą. Anot LRT.lt kalbintų specialistų, tokios eilutės tikrai gali kelti pagrįstų klausimų, už ką iš tiesų mokama.

LRT.lt skaitytojas Vilmantas pasakoja birželio mėnesį gavęs sąskaitą už šildymą ir karštą vandenį ir nustebęs, kad už bendrųjų patalpų šildymą reikia sumokėti 20 eurų.

„Šildymo sezonas jau seniai pasibaigęs, lauke temperatūra pakyla iki 30 laipsnių karščio, o laiptinės radiatoriai seniausiai atvėsę, tačiau kažkodėl turiu mokėti už šildymą. Man tai visiškai nesuprantama ir nelogiška. Prie sąskaitos nebuvo jokio paaiškinimo, kodėl susidarė tokia suma. Tiesiog eilutėje už bendrų patalpų šildymą įrašyta suma, ir tiek“, – sako Vilmantas.

Šildymo sezonas jau seniai pasibaigęs, lauke temperatūra pakyla iki 30 laipsnių karščio, o laiptinės radiatoriai seniausiai atvėsę, tačiau kažkodėl turiu mokėti už šildymą.

Jis teiraujasi, kodėl turįs mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, nors šildymo sezonas seniai pasibaigęs.

Pastatų administravimo bendrovės „Santermita“ pardavimų vadovė Vaida Garmutė LRT.lt teigia, kad geriausiai į šį klausimą galėtų atsakyti ne būstą administruojanti, o karšto vandens ir šildymo paslaugas teikianti bendrovė.

„Civinity“ įmonių grupei priklausančių „Senamiesčio ūkio“ ir „Ozo miesto“ direktoriaus Modesto Kuzmicko teigimu, tokios sąskaitos gyventojus paprastai pasiekia tada, kai kyla nesklandumų dėl atsiskaitymo šildymo sezono metu, todėl sąskaita už paslaugas pateikiama vėliau.

„Naujuose daugiabučiuose dažnai yra perdavimo problema. Statytojas, pastatęs daugiabutį, kol nėra parduoti visi butai arba nepriduoti galutinai tinklai, sutartį sudaro su Vilniaus šilumos tinklais tiesiogiai ir gauna sąskaitą tiesiogiai, atlikdamas mokesčių surinkimą iš patalpų savininkų.

Gali būti (ir tai yra dažnas atvejis), kai tos sąskaitos yra ginčijamos, jos yra perdaromos arba pateikiamos daug vėliau nei šildymo sezonas dėl įvairių priežasčių: ginčų, pasimetusių sąskaitų, nepriskaičiuotų šildymo metu“, – vardija M. Kuzmickas.

Pasak jo, gali būti ir taip, kad šildymo sezono metu kažkurios sąskaitos gyventojai paprasčiausiai negavo arba gavo mažesnę, nei ji turėjo būti, todėl skirtumą tenka padengti net ir tada, kai šildymo sezonas jau pasibaigęs.

Tikina: tokių eilučių, kaip „amortizaciniai mokesčiai“, neturėtų būti

Komentuodami tokias sąskaitos eilutes, kaip „amortizaciniai apmokėjimai“ ar „ūkio išlaidos“, abu LRT.lt pašnekovai neabejoja – tai bendrijos, o ne administravimo paslaugas teikiančios bendrovės sąskaita. Anot M. Kuzmicko, tokie mokesčiai seniau buvo nurodomi bendrijų sąskaitose, todėl kai kur jie galėjo ir išlikti.

„Tai, ką įvardijote, tokios eilutės iš tikrųjų neturėtų būti, jos nereglamentuoja jokie teisės aktai nei reglamentavimo nuostatai, kad būtų galima apreikšti, kas tai yra“, – komentuoja M. Kuzmickas.

Kaip sako pašnekovas, paprastai amortizaciniais mokesčiais seniau buvo vadinami mokesčiai už nusidėvėjimą. Pavyzdžiui, buvo renkamas lifto amortizacijos mokestis už tai, kad naudojantis liftu dėvisi jo dalys.

„Tai, ką įvardijote, tokios eilutės iš tikrųjų neturėtų būti, jos nereglamentuoja jokie teisės aktai nei reglamentavimo nuostatai, kad būtų galima apreikšti, kas tai yra“, – komentuoja M. Kuzmickas.

V. Garmutė svarsto, kad bendrijos buhalterė tokiu būdu galėjo įvardyti kaupiamąsias lėšas, kurios reikalingos pastatų priežiūrai ir kurias numato Vyriausybės nutarimas.

„Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką lėšos turi būti kaupiamos, atsižvelgiant į namo būklę ir ilgalaikių atnaujinimo (remonto) darbų planą. Šį planą rengia namo administratorius arba pirmininkas, o pagal jį apskaičiuotą mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį patvirtina daugiau kaip pusė savininkų“, – teigia V. Garmutė.

Anot jos, „ūkio išlaidos“ gali reikšti išlaidas laiptinių valymo priemonėms, aplinkos tvarkymo įrankiams, degalų, telefono išlaidas ar pan. Nereikėtų nustebti ir dėl to, kad bendrijų sąskaitose nurodomos išlaidos darbuotojų atlyginimams ar socialiniam draudimui. Kaip sako V. Garmutė, jeigu bendrija yra įdarbinusi darbuotojų, šios išlaidos privalo būti nurodytos.

„Bendrija iš esmės pati kaip ir susigalvoja, priima daugumos sprendimu paslaugas ir eilutes, kokios turėtų būti taikomos“, – sako M. Kuzmickas.

Vis dėlto M. Kuzmickas teigia, kad tokios eilutės sąskaitoje gyventojams ne veltui kelia klausimų, nėra aišku, kas po tokiomis išlaidomis slepiasi.

„Bendrija iš esmės pati kaip ir susigalvoja, priima daugumos sprendimu paslaugas ir eilutes, kokios turėtų būti taikomos. Administruojančių įmonių sąskaitą paprastai sudaro administravimas, techninė pastato priežiūra, šilumos ir karšto vandens ūkio priežiūra ir, priklausomai nuo sistemos, papildomai, pavyzdžiui, liftų priežiūra ar priešgaisrinės sistemos priežiūra. Visos kitos eilutės yra tikrai mistinės. Reikėtų gilintis, ką būtent tas paslaugų teikėjas yra paslėpęs po tuo pavadinimu“, – sako M. Kuzmickas.

Į kylančius klausimus administratorius privalo atsakyti

LRT.lt pašnekovų teigimu, jeigu gyventojui kyla klausimų dėl sąskaitoje nurodytų eilučių, jis pirmiausia privalo kreiptis į šią sąskaitą pateikusią bendriją ar administruojančią bendrovę. Tokiu atveju gyventojui turėtų būti paaiškinta, kas sudaro minėtas išlaidas.

Jeigu bendrija ar administruojanti bendrovė informacijos vis dėlto nepateikia, gyventojai gali kreiptis į savivaldybę, kurioje veikia bendrijas ir administruojančias įmones kuruojantis skyrius.

Jeigu sąskaita, net ir sulaukus paaiškinimo dėl išlaidų, atrodo per didelė, pašnekovai siūlo įvertinti, ar visos išlaidos reikalingos, ir galbūt pasirinkti kitą administravimo būdą.

Namų administravimo paslaugas gali teikti bendrijos, administruojančios įmonės, daugiabučiui administratorių gali paskirti savivaldybė. Visais šiais atvejais pasirinktos paslaugos, atliekami darbai ir jų periodiškumas gali skirtis.

„Sutaupyti turbūt galima tada, kai tu gali rinktis, – svarsto M. Kuzmickas. – Kur negali daryti įtakos, tai savivaldybės paskirtiems namams, ten yra metodika. Ten variacijų nėra. Jeigu žmonės patys prižiūri pastatą, jie taip pat gali nuspręsti, kiek jie paslaugų gaus, jie jas gali susimažinti, gali pasididinti. Dabartinė praktika – tarifai didesni nei pagal metodiką, nes poreikis patalpų savininkų yra daug didesnis.“

Anot M. Kuzmicko, pasirinkti gali ir administratoriaus paslaugas gaunantys gyventojai. Tuomet jie gali tartis dėl teikiamų paslaugų.

V. Garmutė teigia, kad optimaliausias administravimo būdas – jungtinės veiklos sutarties pagrindu administravimo funkcijas atiduoti specializuotoms įmonėms: „Jungtinės veiklos įgaliotas atstovas su administratoriumi gali derėtis dėl kainos, dėl namui palankių sutartinių įsipareigojimų, tiesiogiai vykdyti administratoriaus teikiamų paslaugų kontrolę, aktyviai dalyvauti organizuojamuose papildomų darbų pirkimuose.“