Verslas

2019.07.24 13:51

Už pavėlavusį projektą mokės vilniečiai ir Vyriausybė – nacionaliniam stadionui gali prireikti daugiau kaip 100 mln. eurų

atnaujinta 15.24
Ignas Jačauskas, BNS 2019.07.24 13:51

Vilniaus taryba trečiadienį apsisprendė tęsti nacionalinio stadiono statybas savo ir Vyriausybės lėšomis, be Europos Sąjungos paramos.

Sprendimas priimtas po to, kai vėluojant įgyvendini projektą, Vyriausybė jam nebeskiria maždaug 29 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, todėl iš sostinės biudžeto projektui turės būti skirta iš viso apie 50 mln. eurų.

Sprendime nurodoma, kad stadiono projektui būtinus pinigus reikės numatyti 2023 metų biudžete.

Iki lapkričio 1-osios ketinama patvirtinti ir finansavimo modelį, taip pat siūloma išsiaiškinti galimybes skolintis.

„Reikia užtikrinti galimybę toliau tęsti derybas, be šio sprendimo to daryt negalime, dėl to ir prašome pritarimo“, – tarybos posėdyje kalbėjo administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Planuojama, kad Vyriausybės indėlis siektų apie 55 mln. eurų, savivaldybės – dar apie 50 mln. eurų.

Opozicija kelia klausimų dėl sąmatų. Anot Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovo Žilvino Šilgalio, tiek stadiono, tiek kitų komplekso objektų kainos yra pernelyg išpūstos, per mažai garantijų savivaldybei, todėl jis kvietė skelbti naują konkursą.

„Kam šis projektas? Ar valstybė neturi kur pinigų dėti? (...). Tai yra korupcinis, nusikalstamas projektas visam Vilniui, visai Lietuvai“, – piktinosi jis.

P. Poderskis anksčiau teigė, kad dėl besikeičiančių finansavimo šaltinių ir atsirandančio Pridėtinės vertės mokesčio bendra projekto vertė gali išaugti iki maždaug 106 mln. eurų (su PVM) nuo anksčiau planuotų 93 mln. eurų. Teigiama, kad dalį mokesčių Vyriausybė galės susigrąžinti.

Anot P. Poderskio, yra preliminarus planas, kaip per trejus metus savivaldybei surinkti maždaug 50 mln. eurų: kasmet būtų kaupiamas grynųjų pinigų rezervas – po 7 mln. eurų, be to, kasmet po 11 mln. eurų būtų skolinamasi, o vėliau per 2 metus pinigai išmokami lygiomis dalimis po 25 mln. eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas liepos 5 dieną leido pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos sutartį su konkurso laimėtoja Icor“ bendrove „Axis Industries“. P. Poderskis BNS anksčiau sakė, kad sutartį planuojama pasirašyti rudenį.

„Axis Industries“ lėšas gaus tik visiškai užbaigusi statybą, o koncesijos sutartis su privačiu investuotoju bus pasirašyta 25 metams.

Kompleksą partneriai žadėjo suprojektuoti per vienerius metus, pastatyti per dvejus ir dar 22 metus teikti jo operavimo paslaugas. Pagal dabartinį projektą, komplekse, be stadiono, dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.

Nugriauti stadiono griaučius kainuos apie 3 mln. eurų

Vilniaus politikai trečiadienį pritarė, jog ruošiantis statyti naują Nacionalinį stadioną, būtų sutvarkyta pradėto ir nebaigto statyti stadiono Šeškinėje teritorija.

Savivaldybės administracijos direktorius teigė, kad nugriauti stadiono griaučius miestui kainuos apie 3 mln. eurų.

„Kiek kainuos pačių griaučių nugriovimas, nėra aiškiai išskirta“, – sakė P. Poderskis.

Nepavykus deryboms dėl europinio finansavimo, Vilniaus savivaldybė stadioną šiuo metu ketina statyti savo ir Vyriausybės lėšomis, jos, visam projektui, kaip planuojama preliminariai, atitinkamai skirtų 55 ir 50 mln. eurų.

25 metų trukmės koncesijos sutartį dėl Nacionalinio stadiono statybos su konkurso laimėtoja Icor“ bendrove „Axis Industries“ savivaldybė ketina pasirašyti rudenį.

Pagal dabartinį projektą, komplekse, be stadiono, dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.

Stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į jį investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos nutrūko, nes nebuvo lėšų.