Verslas

2019.07.23 13:03

Seimas pritarė siūlymui riboti miško žemės pirkimą – ribojimai laukia ir gyventojų, ir įmonių

atnaujinta 13.16

Seimas pritarė siūlymui riboti miško žemės plotą, turimą vieno gyventojo, įmonės ar susijusių asmenų. Nuo kitų metų turimas plotas negalės viršyti 1,5 tūkst. hektarų miško.

Už pasiūlymą balsavo 87, prieš – 6, susilaikė – 5.

Pasiūlymą apriboti vieno savininko ar susijusių savininkų valdomą miškų žemės plotą, kaip tai padaryta su dirbama žeme, pateikė aštuoni „valstiečiai“: Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

P. Saudargas: kas privertė atsitokėti, nežinau

Vertindamas pasiūlymą Seimo posėdyje parlamentaras Paulius Saudargas tvirtino, kad, įvykdžius ankstesnes su miškais susijusias reformas, prasidėjo beatodairiškas medžių kirtimas: „Tada kartojome – ar nematote, kad tie didieji žaidėjai jau kirviu mosuoja Lietuvoje. Kas privertė jus atsitokėti, aš nežinau. Gal tai, kad jau pradėjo bruzdėti privačių miškų savininkai.“

P. Saudargas pridūrė, kad pasiūlymas dėl susijusių asmenų buvo atmestas, nes nuostatos skirtųsi skirtinguose įstatymuose, tačiau, teigė P. Saudargas, tokiu atveju reikėtų keisti ūkio paskirties žemės įsigijimą ribojančias nuostatas.

E. Gentvilas: mažų miškų tai neapsaugos

Parlamentaras Eugenijus Gentvilas pasiūlymą įvertino kaip „nesusipratimą, nesupratimą arba tam tikrą demagogiją“. Anot jo, žemės ūkyje derlius nuimamas kasmet, o miškų sektoriuje – kas kelis dešimtmečius, todėl, sumažinus įsigyjamo miško plotą, būtų kaip tik paskatintas dažnesnis kirtimas.

„Sakyčiau taip, kad smulkių miškų tai neapsaugo nuo iškirtimo. Savininkas nori jį nukirsti ir gauti naudą. Retas augina vaikui, anūkui ar proanūkiui“, – teigė E. Gentvilas.

Jo aiškinimu, turi būti užtikrintas racionalus ūkininkavimas miške, todėl ūkininkui svarbu turėti didelį mišką, kad viena dalis miško būtų palikta atželti, o kitą būtų galima kirsti.

„Draudimas ir ribojimas turėti didelius miškus tikrai blogina investicinę aplinką“, – pridūrė E. Gentvilas. Anot jo, įstatymas taip pat iškreiptų konkurenciją tarp valstybės turimų ir privačių miškų.

Tiek įstatymą palaikantys, tiek jo nepalaikantys parlamentarai didelį dėmesį kreipė į tai, kaip bus prižiūrima, ar įstatymas neapeinamas, dalį turimo miško ploto tiesiog perleidžiant šeimos nariams ar giminaičiams.

Susijusiais asmenimis siūlė laikyti ir sužadėtinius ar sugyventinius

Susijusiais asmenimis, perkant miško žemę, laikomi sutuoktiniai, tėvai ar įtėviai, nepilnamečiai jų vaikai ar įvaikiai. Konservatoriai Mykolas Majauskas ir Ingrida Šimonytė sąrašą siūlė praplėsti ir įtraukti sugyventinius, sužadėtinius bei asmenis, susijusius giminystės ar svainystės santykiais.

Susijusiais asmenimis taip pat būtų laikomi fiziniai asmenys ir įmonės, jei jie valdo daugiau kaip 25 proc. akcijų.

Seimo salėje antradienį M. Majauskas kaip pavyzdį pateikė „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, kuris, anot M. Majausko, yra ne tik įstatymų leidėjas, bet ir stambus ūkininkas, sugebėjęs apeiti įstatymą, draudžiantį vienam ūkininkui turėti daug ūkio paskirties žemės.

„Priėmus įstatymą tokį, koks dabar yra prieš mus, šis ribojimas [...] yra tiesiog deklaratyvus. Jeigu jums iš tiesų rūpi miškų apsauga, turi būti sudėti aiškūs saugikliai. [...] Kad nebūtų galimybės manipuliuoti tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ir fizinių ir juridinių asmenų. [...] Yra daugybė būdų, kaip pagal tokią redakciją, kokia pateikta, būtų galima apeiti visas šias nuostatas“, – sakė M. Majauskas.

Parlamentaras Andriejus Stančikas atkreipė dėmesį, kad susiję asmenys visuose įstatymų aktuose turėtų būti traktuojami vienodai ir akcentavo, kad, priėmus M. Majausko pasiūlymą, traktavimas būtų kitoks nei įstatyme, ribojančiame ūkio paskirties įsigijimą.

M. Majausko pasiūlymui Seimo nariai nepritarė.

Pasiūlymo ribojimą didinti iki 42–44 tūkst. nesvarstė

Liberalas Simonas Gentvilas pateikė dar kitokį pasiūlymą – apribojimą padidinti iki 42–44 tūkst. hektarų. Anksčiau buvo siūloma dar didesnė riba – 60 tūkst. hektarų miško žemės, tačiau Seimas tam nepritarė.

42–44 tūkst. sudarytų 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdų ploto.

„Atsižvelgiant į jauną ir besiformuojančią privataus miško ūkininkavimo tradiciją, siūloma nuosavybės koncentraciją riboti iki 5 proc. visos Lietuvos privačių miškų savininkų valdų ploto. Šiuo metu tai sudarytų vos 2,2 proc. visų Lietuvos miškų ploto, įskaičiuojant ir valstybinių bei rezervinių miškų plotus“, – teigė S. Gentvilas.

Seimo posėdyje antradienį S. Gentvilas tvirtino, kad priėmus tokią normą būtų atvertos galimybės profesionalui.

Parlamentarai tokio pasiūlymo nesvarstė.

Prieš pasisakė ir institucijos

Ministras K. Mažeika anksčiau yra teigęs, kad toks apribojimas ne tik padėtų išvengti miškų oligopolinio valdymo ar didelės miško žemės koncentracijos, bet leistų sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkai.

1,5 tūkst. hektarų riba pasirinkta atsižvelgus į Skandinavijos šalių praktiką ir patirtį ir į tai, kad privačių miškų savininkų valdoma žemė yra prastesnės kokybės.

K. Mažeika skaičiavo, kad iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kubų medienos, o tai leistų pragyventi šeimai.

Vis dėlto dalis parlamentarų ir institucijų perspėjo, kad toks pasiūlymas gali daryti žalą šalies verslui, todėl – ir visai ekonomikai.

Prieš pasiūlymą pasisakė Konkurencijos taryba, Pramonininkų konfederacija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Nepateikiami duomenys apie asmenis (jeigu tokių yra), kurie šiuo metu nuosavybės teise turi (...) siūlomų apribojimų dydžius viršijančius miško žemės sklypus. Jeigu yra asmenų, turinčių didesnius žemės sklypus, (...) tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys“, – rašoma STT išvadose.

Apriboti bandyta ir anksčiau

Apriboti miško žemės įsigijimą nesėkmingai bandyta ir anksčiau. 2017 m. Seimo narys Petras Gražulis siūlė leisti vienam savininkui įsigyti iki 500 hektarų miško žemės.

Konservatorius Jurgis Razma 2018 m. siūlė leisti turėti ne daugiau kaip 1 tūkst. hektarų miško žemės.

Aplinkos apsaugos komitetas pataisą pasiūlė atmesti, tačiau Seimas perdavė projektą svarstyti Kaimo reikalų komitetui, jis pasiūlymui pritarė.