LRT duomenimis, praėjusią savaitę Konkurencijos taryba lankėsi mažiausiai trijose informacinių technologijų bendrovėse. Milijoninius pirkimus dažnai laiminčios įmonės netikėtų svečių sulaukė dėl galimų susitarimų prekiaujant „Microsoft“ programine įranga. Neatmetama, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės galėjo tartis, kuri pasiūlys geriausią kainą, ir taip laimėti pirkimus.
Konkurencijos tarybos pirmininkas neatskleidžia, kokio masto galimi susitarimai, taip pat, ar jų akiratyje yra ir pati „Microsoft Lietuva“.
„Apskritai, susitarimai, jei tiriame, tai galimi susitarimai tiek tarp konkurentų, tiek tarp tiekėjų, perpardavėjų, įvairių susitarimų“, – pasakoja Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Kaserauskas.
„Microsoft Lietuva“ atstovai tikina, kol kas klausimų iš Konkurencijos tarybos nesulaukę. Nieko apie tai sako negirdėjusios ir galbūt tyrime minimos kelios „Microsoft“ partnerės, tarp jų Lietuvoje veikianti Latviško kapitalo įmonė.
Atviresnė tik „Blue Bridge“ bendrovė, neneigianti, kad Konkurencijos tarybos atstovai lankėsi jų biure.
„Jie vykdo tyrimą, susijusį su viešaisiais (pirkimais –LRT.lt), susijusį su „Microsoft“ programine įranga. Pateikė klausimus, mes davėme visą reikalingą informaciją, jie toliau vykdo tyrimą, daugiau komentarų kaip ir nėra“, – tikina „Blue Bridge“ direktorius Dalius Butkus.
Kalbinti ekspertai stebisi, kodėl tik dabar Konkurencijos taryba ėmėsi tyrimų. Esą informacinių technologijų rinka Lietuvoje pasidalyta maždaug tarp 10 įmonių, todėl ypač viešasis sektorius galbūt permoka už paslaugas. Dar 2013 metais pirkimuose dalyvavo 250 įmonių, kai pernai liko kiek per 150.
Stambieji tiekėjai yra atsiriekę daugiau nei trečdalį viešojo sektoriaus paslaugų rinkos, iš kurios per dvejus metus gavo maždaug 113 mln eurų garantuotų pajamų. Neretai konkurencija imituojama ir įkuriant mažesnes bendroves.
Neoficialiais duomenimis, Konkurencijos tarybos akiratyje kol kas mažiausiai šeši viešieji pirkimai už keliolika milijonų eurų. Beveik visi konkursai skelbti „Microsoft“ programinės įrangos pirkimui ar atnaujinimui, tarp užsakovų – Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus energija, Muitinės departamentas.
Muitinės informacinių sistemų centro direktorius Tautvydas Banelis sako, kad pirkimai vyktų skaidriau ir sparčiau, jei bent programine įranga rūpintųsi viena įstaiga, pavyzdžiui, kuriamas valstybinis IT paslaugų centras. Šis tiesiogiai galėtų derėtis dėl kainos su tokiais milžinais kaip „Microsoft“ ar „Oracle“. Atsisakius tarpininkų, neliktų ir susitarimų.
Kad technologijų sektoriuje viešųjų pirkimų įstatymas neveikia, ne kartą perspėjo ir viešųjų pirkimų tarnyba. Esą vis dažniau įmonės net nesivargina konkuruoti ir pirkimuose dalyvauja po vieną.
„Kai kuriose srityse tas tiekėjų pasirinkimas yra kelios įmonės. Yra atstovai, kurie turi tiesę, yra vienos ar kitos programinės įrangos atstovai, tik jie gali dalyvauti pirkime ir diktuoja sąlygas“, – pasakoja Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė.
Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pastebi, kad įmonė, kartą laimėjusi pirkimą, pavyzdžiui, diegti sistemą, beveik garantuotai vėliau laimės ir sistemos modernizavimo konkursą.
