Verslas

2019.07.22 18:03

Dėl ketinimų riboti miško žemės pirkimą – institucijų ir Seimo narių perspėjimai

Sniegė Balčiūnaitė, BNS2019.07.22 18:03

Seimas antradienį apsispręs, ar apriboti vieno savininko ar susijusių savininkų valdomą miškų žemės plotą, kaip tai padaryta su dirbama žeme.

Tokį sprendimą siūlo aštuoni „valstiečiai“, įskaitant aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Jei Seimas priimtų Miškų įstatymo pataisas, vienas gyventojas, įmonė ar susiję asmenys nuo spalio galėtų turėti ne daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško.

Dalis parlamentarų priešinasi tokiam siūlymui ir ragina nustatyti didesnį miško plotą. Ribojimus kritiškai vertina Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Konkurencijos taryba ir Pramonininkų konfederacija. Oponentai įsitikinę, kad taip gali būti daroma žala šalies verslui bei visai ekonomikai.

K. Mažeika: šeima iš 1,5 tūkst. ha galėtų išgyventi

Pataisų iniciatoriai sako, kad pokyčius paskatino visuomenės susirūpinimas, jog užsienio medienos perdirbimo įmonės superka miškus, vietos įmonės negalės plėstis, be to, norima išvengti oligopolinio miškų valdymo, miško žemės koncentracijos, sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkai.

2018 metų birželį Seime pristatydamas pataisas tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto vadovas K. Mažeika tikino, kad dėl ribinių dydžių vyko diskusijos su mokslininkais, siūliusiais šiek tiek žemesnes, apie 1 tūkst. hektarų „lubas“.

„Tačiau atsižvelgiant į Skandinavijos šalių praktiką, patirtį, taip pat į tai, kad privačių miškų savininkų valdoma miško žemė yra gerokai prastesnės kokybės, (.....) siūlome 1,5 tūkst. ha plotą“, – prieš metus aiškino K. Mažeika.

Pasak jo, iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kubų medienos.

„Tai yra tikrai pakankamas kiekis šeimos ūkiui, šeima iš to kiekio pakankamai galėtų išgyventi ir tai neišdarkytų bendro vaizdo, būtų ūkiškai tvarkoma, būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų“, – tvirtino K. Mažeika.

Institucijos perspėja dėl nevienodų sąlygų, korupcijos rizikos

Seimo Europos teisės departamento teigimu, apribojimai varžytų kapitalo judėjimo laisvę Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teigimu, priėmus pataisą dalis asmenų, kurie jau turi daugiau negu 1,5 tūkst. ha miško, turėtų išskirtines galimybes.

„Nepateikiami duomenys apie asmenis (jeigu tokių yra), kurie šiuo metu nuosavybės teise turi (...) siūlomų apribojimų dydžius viršijančius miško žemės sklypus. Jeigu yra asmenų, turinčių didesnius žemės sklypus, (...) tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys“, – rašoma STT išvadose.

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, jog miškų rinkos reguliavimas bei ribojimai turės įtakos įmonių veiklai ir galimybėms konkuruoti, be to, taip būtų įtvirtinta ir Valstybinių miškų urėdijos privilegijuota padėtis.

„Seniesiems savininkams būtų sukurtos palankesnės sąlygos veikti rinkoje, jie būtų apsaugoti nuo potencialios konkurencijos su naujais, siekiančias patekti į šią rinką asmenimis“, – teigiama tarybos rašte Seimui.

Vyriausybė yra svarsčiusi ir nepritarusi konservatoriaus Jurgio Razmos 2018 vasarą teiktoms pataisoms – jis siūlė miško įsigijimą riboti iki 1 tūkst. hektarų, nes taip esą būtų sudarytos palankesnės sąlygos valstybinių miškų valdytojams.

Pramonininkai: pataisos pakenks šalies investiciniam klimatui

Pramonininkų konfederacija penktadienį Seimo vadovybei bei frakcijoms išsiuntė laišką, kuriame rašo, kad tai būtų labai bloga žinutė investuotojams.

„Jų pasitikėjimas gali smarkiai susvyruoti, kai valstybės institucijos nesilaiko savo deklaruotų ilgalaikių įsipareigojimų. (...) Investuotojai, prieš priimdami sprendimą investuoti Lietuvoje, atidžiai vertina Vyriausybės ir kitų institucijų strateginius dokumentus“, – sakoma LPK rašte.

Jį pasirašęs konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius nurodo, kad dabar privačius miškus valdo smulkūs (vidutiniškai 3,3 ha) savininkai, dažniausiai užsiimantys individualia veikla.

„Smulkių valdų miškas yra nepagrindinis pajamų šaltinis jų savininkams, jie dažnai būna nepakankamai motyvuoti vykdyti pačius medienos ruošos darbus ir tiekti medieną rinkai, o ypač nelinkę investuoti į mažo pelningumo ir didesnės finansinių nuostolių rizikos veiklą. Tokia padėtis privačiuose miškuose iš esmės nepalanki privačių miškų ūkio plėtrai, todėl reikia papildomų skatinimo priemonių“, – tvirtino R. Sartatavičius.

Konservatoriai siūlo daugiau apribojimų

Dabar perkant miško žemę susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai), tačiau į šį sąrašą siūloma įtraukti daugiau asmenų: sužadėtinius, sugyventinius bei su pirkėjais tam tikrais giminystės ryšiais arba svainystės santykiais susijusius žmones.

Tokias pataisas siūlo konservatorių frakcijos nariai Mykolas Majauskas ir Ingrida Šimonytė, dėl jų antradienį ryte balsuos Kaimo reikalų komitetas, o po pietų – visas Seimas.

Susijusiais asmenimis taip pat būtų laikomi fiziniai asmenys ir įmonės, jei jie valdo daugiau kaip 25 proc. akcijų.

Jeigu Seimas konservatorių siūlymui pritartų, miško žemės įsigijimas būtų labiau sugriežtintas nei dirbamos žemės.

Liberalai siūlo 42-44 tūkst. ha „lubas“

Liberalai, praėjusią savaitę Seime pralaimėję balsavimą dėl leidimo vienam savininku turėti iki 60 tūkst. ha miško žemės, dabar nori, kad „lubos“ siektų 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdų ploto, arba apie 42-44 tūkst. ha.

Simonas Gentvilas pateikia Švedijos pavyzdį – ten nuo 1903 metų didžiųjų įmonių bendrai turimas miško plotas negali viršyti 25 proc. viso miškų ploto.

„Atsižvelgiant į jauną ir besiformuojančią privataus miško ūkininkavimo tradiciją, siūloma nuosavybės koncentraciją riboti iki 5 proc. visos Lietuvos privačių miškų savininkų valdų ploto. Šiuo metu tai sudarytų vos 2,2 proc. visų Lietuvos miškų ploto įskaičiuojant ir valstybių bei rezervinių miškų plotus“, – teigia S. Gentvilas.

Jis taip pat siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo kitų metų kovo, o ne nuo šių metų spalio 1-osios.

S. Gentvilo teigimu, dabar Lietuvoje yra apie 840 tūkst. ha privačių miškų, kurie priklauso 250 tūkst. savininkų.

Trečias bandymas

Miško žemės įsigijimui Lietuvoje jokie apribojimai šiuo metu negalioja, nors bandymų juos įvesti yra buvę. Parlamentaras Petras Gražulis 2017 metų balandį siūlė leisti vienam savininkui įsigyti iki 500 ha miško žemės – tiek pat, kiek ir dirbamos žemės.

P. Gražulis aiškino, kad pataisa norima pažaboti „Ikea“, tada jau turėjusios dau­giau kaip 100 tūkst. ha miš­ko Lie­tu­vo­je, apetitą, bet Seimas tuomet projekto nepriėmė svarstyti.

Dar vienas Miškų įstatymo pakeitimas, kuriuo siūlyta leisti turėti ne daugiau kaip 1 tūkst. miško žemės, Seime atsirado 2018 metų vasarą – jo autorius buvo konservatorius J. Razma. 2019 metų birželį Seimas jį atmetė ir ėmėsi „valstiečių“ projekto su siūlymu „lubas“ nustatyti ties 1,5 tūkst. ha.

Šį projektą siūlo K. Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas ir Dainius Gaižauskas.

Aplinkos apsaugos komitetas pataisą pasiūlė atmesti, bet Seimas pasielgė kitaip – perdavė projektą svarstyti Kaimo reikalų komitetui, o šis jam pritarė.