Verslas

2019.07.22 13:47

Net ir po apniukusiu dangumi įdarbinti saulę tampa vis lengviau

LRT.lt 2019.07.22 13:47

Atsinaujinančios energetikos specialistai neabejoja: Lietuvoje artimoje ateityje vis daugiau namų stogų ir žemės sklypų nusagstys saulės moduliai. Didelis postūmis – nuo liepos 2 d. įsigalioję Elektros energetikos įstatymo pakeitimai, o nuo spalio 1 d. įsigaliosiantys Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, kurie buitiniams vartotojams palengvins saulės jėgainių įrengimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Leidimai – nereikalingi

Anksčiau fiziniams asmenims be jokių papildomų sąlygų ir formalumų buvo leidžiama statyti saulės jėgaines, kurių galingumas – iki 5 kW. Nuo šiol nereikės rūpintis leidimais ar biurokratinėmis procedūromis, norint pasistatyti saulės jėgainę iki 10 kW galios. Taip pat vienbučių ir dvibučių namų savininkai supaprastinta tvarka galės statytis saulės elektrines iki 30 kW.

Tad, kaip saulės energetikos verslininkai atkreipia dėmesį, šią vasarą įsigaliojusi supaprastinta tvarka ypač aktuali gyventojams, kurių namai yra senos statybos ar šildomi elektra, ir jiems gali prireikti 15 kW ir didesnio galingumo saulės elektrinės.

UAB „Saulės grąža“ vadovas Tomas Šimanauskas sako, kad apie galingesnę saulės jėgainę turėtų pagalvoti ir tie gyventojai, kurie ketina įsigyti elektromobilį, nes jo naudojimas gali padidinti elektros suvartojimą 5000-6000 kWp per metus. „Turint 2 elektromobilius, susidaro bent 10 000 kWp per metus“, – pažymi T. Šimanauskas.

Elektros kaina – keliskart mažesnė

Nuo šių metų spalio gyventojai turės galimybę saulės elektrinę įsirengti ir nebūtinai šalia savo namų ar ofiso, kur elektra bus vartojama, bet visai kitoje vietoje, pavyzdžiui, sodo sklype ar už miesto esančioje sodyboje.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) vadovas Vitas Mačiulis pažymi, jog tai – reikšmingas žingsnis saulės energetikos plėtroje. Ją skatina ir galimybė individualių namų savininkams, įsirengusiems saulės elektrinę, gauti 30 proc. APVA paramą, gamybinėms įmonėms – iki 60 proc., o ligoninėms, mokykloms ir kitoms viešosioms įstaigoms – iki 80 proc. kompensaciją.

Paskaičiuota, ir kad, įdarbinus saulę energijos gamybai, elektra gali atpigti bent tris kartus. Pačios saulės elektrinės kainą lemia jos galingumas, kokybė, ilgesnis galiojimo laikas, net dizainas. Vieno kW vidutinė kaina – 1000 eur. Pigesnė 10 kW jėgainė atsieina nuo 8500 eur, brangesnė gali kainuoti ir 12 000 eur.

„Taigi, vieną kartą padarius kelių ar keliolikos tūkstančių eurų investiciją, t. y. pasistačius saulės jėgainę, mažiausiai 20 metų, kol įrenginys galios ir veiks, elektra kainuos apie 4 ct už kWh, o įsirengus modernias vandens šildymo sistemas, išlaidos šilumai bus 1 ct už kWh’’, – paaiškina V. Mačiulis.

UAB „Saulės grąža“ vadovas T. Šimanauskas patikslina, kad išlaidos už elektrą, pagaminamą saulės jėgainėje, priklauso nuo to, ar parinkta optimalaus galingumo elektrinė.

„Jei metinis suvartojimas siekia, tarkim, 10 000 kWp, o saulės elektrinės galia – tik 5 kW, tuomet normalu, kad kaina už elektrą sumažės ne tiek ir daug. Tokiu atveju, siekiant maksimaliai sumažinti išlaidas elektros energijai, rekomenduotume statyti apie 10 kW elektrinę. Be to, kiek vartotojas moka už elektrą, nulemia ir jo įpročiai. Daugiau sutaupyti galima, jei pavyksta elektros vartojimą didinti šviečiant saulei ir mažinti, kai saulės nėra, tarkim, indaplovę ar skalbimo mašiną įjungti tik dienos metu“, – pavyzdį pateikia T. Šimanauskas.

Įtarumas traukiasi

Nuo praėjusių metų saulės elektros energijos vartotojų skaičius padvigubėjo. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 1700 saulės jėgainių gaminamos elektros vartotojų. Atsinaujinančių energijos išteklių specialistai prognozuoja, jog saulės elektrinių tik daugės. Anot LSEA vadovo V. Mačiulio, didėjantį jų populiarumą daugiausia lemia atsiradusi finansinė parama, taip pat kasmet krentanti saulės energijos kaina.

T. Šimanauskas svarsto, kad susidomėjimą atsinaujinančia energetika tarp gyventojų skatina ir klimato kaitos pokyčiai: „Mūsų klientai džiaugiasi ne tik sumažėjusiomis išlaidomis elektros energijai, bet ir jaučia vidinį paistenkinimą būdami savarankiškesni, mažiau priklausomi nuo elektros tiekėjo bei dėl to, kad jų pasirinktas energijos šaltinis – netaršus“.

Verslininkas pastebi, kad pastaruoju metu ir traukiasi įtarumas, dar visai neseniai gaubęs mažiau pažintas energetikos rūšis. Anot jo, būkštavimai, kad dėl saulės elektrinės namas gali užsiliepsnoti, ar kad ugniagesiams būtų sunkiau gesinti gaisrą, nepagrįsti.

„Tikimybė, kad saulės moduliai užsidegs, yra beveik nulinė. Per 7 įmonės veiklos metus nesame susidūrę su nei vienu atveju, kad būtų užsidegęs saulės elementas. Silpniausia vieta yra elektros instaliacija, todėl, įrengiant saulės jėgainę, svarbu rinktis kokybiškas medžiagas, patikimus gamintojus ir rangovus, tinkamai ir kruopščiai atlikti darbus. Jei, statydami elektrinę pirkėjai tik ir žiūri, kaip sutaupyti 100 eurų, gali būti, kad rizikuoja“, – perspėja UAB „Saulės grąža“ vadovas T. Šimanauskas.

Jis ramina, ir kad saulės energetikai plėtoti šviesos pakanka net ir Lietuvoje, iš pažiūros – debesuoto, apniukusio dangaus krašte. „Lietuvoje šviesos yra tiek, kiek Vokietijoje, kuri yra Europos saulės energetikos lyderė. Lietuvoje iš 1 kW standartiškai pagaminama 900-950 kWp. O esant tokioms vasaroms kaip buvo šių metų birželis ar visa 2018-ųjų vasara, gali būti pagaminama ir 1100 kW. Tai reiškia, kad turint 10 kW elektrinę, galima sugeneruoti energijos, vertos daugiau nei 1000 eur per metus. Manau, tai yra gera investicija“, – sako T. Šimanauskas.