Nors Aplinkos ministerija mano, kad kaimo parduotuvės privalo priimti gėrimų tarą, dalies LRT RADIJO kalbintų prekybininkų tikinimu, tai prasilenkia su keliamais higienos reikalavimais ir sandėliavimo galimybėmis.
Aplinkos ministerija nepritaria Seime svarstomam siūlymui panaikinti prievolę kaimų ir miestelių parduotuvėms dalyvauti užstato sistemoje. Dabar mažesnės, iki 60 kv. metrų ploto, parduotuvės nuo šios pareigos yra atleistos.
LRT RADIJO aplankytose Vilniaus ir Ukmergės rajonų kaimo parduotuvėse priduoti tarą galima ne visur. Dalies apklaustų pardavėjų teigimu, supirkti tarą mažose parduotuvėse tiesiog neapsimoka.
„Mes nepriimame, nes nėra, kur rinkti, o ir nuvežti už dešimt centų neapsimoka. Žmonės, kurie renka tarą, prašo kaimynų arba jaunuolių, kad šie butelius ar skardines nuvežtų į didesnį miestą“, – sako pardavėja Justina.
Kai kurie prekybininkai tikina problemos nematantys ir tarą priimantys, esą tai numato įstatymas.
„Buteliai yra dedami į maišus ir juos išveža firmos“, – komentuoja LRT RADIJO kalbinta pardavėja.
Vienos kaimo parduotuvės komercijos vadovės Marijos teigimu, taros pridavimas mažesnėse parduotuvėse skatintų antisanitarines sąlygas prekybos vietose ir apsunkintų darbą.
„Tai yra labai didelis darbas. Mes taros surinkimą skaičiuojame vienaip, o užstatų sistema kitaip. [...] Kai prirenkame 50–60 maišų, taros nebepriimame, nes neturime tinkamos sandėliavimo vietos. Tai sukelia pykčius su klientais. [...] Nežinia, kas ir iš kur tuos butelius atneša. Galima pasigauti infekciją, nes viskas surenkama rankomis“, – aiškina kaimo parduotuvės komercijos vadovė.
Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika pritaria, kad taros sandėliavimas mažose parduotuvėse yra didelė problema. Anot jo, taip pat būtina užtikrinti maksimalius parduotuvių patalpų higienos reikalavimus.
„Užstato sistemos administratorius parduotuvėms išdalija konteinerius, kuriuose galima kaupti tarą. Kalbant apie higienos problemas, manau, kad užstato sistemos administratorius turėtų padėti parduotuvių pardavėjams, kad šiems nereikėtų papildomų investicijų. Nuolatinė rankų dezinfekcija yra privaloma. Įsivaizduokime, kokių, priešingu atveju, problemų gali sukelti tiesioginis kontaktas su maisto produktais. Tikimės, kad administratorius šias problemas spręs“, – pabrėžia ministras.
Vertindamas siūlymą išplėsti užstato sistemą ir kaimo parduotuvių galimybes surenkant dar didesnį kiekį taros, K. Mažeika sako, kad tai dar labiau apsunkintų pardavėjų darbo krūvį.
„Apie 60 tūkst. tonų stiklo turėtų pereiti per pardavėjų, administratorių ir taromatų aptarnautojų rankas. Tai sukeltų papildomų rūpesčių. Manau, kad galėtume masiškai to atsisakyti mažose parduotuvėse, kurios solidariai surenka tarą“, – LRT RADIJUI teigia K. Mažeika.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
