Verslas

2019.07.19 17:07

Įpratusiems į Skandinaviją skristi vos už 10 eurų atkerta – tai prilygsta laimingam loterijos bilietui

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.07.19 17:07

Kas pigiau – nuskristi iš Lietuvos į Oslą ar į Kiprą? Nors esame įpratę, kad skrydis į Skandinavijos miestus paprastai kainuoja vos vieną kitą dešimtį eurų, dabar už tokį skrydį gali tekti pakloti daug daugiau. Tai pastebėjęs keliautojas Robertas Pogorelis skaičiuoja, kad nuskristi, pavyzdžiui, Kiprą ar Izraelį gali būti net keturis ar penkis kartus pigiau. Tačiau LRT.lt kelionių organizatoriai tokiu kainų skirtumu nė kiek nesistebi.

Bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjas ir kelionių knygų autorius Robertas Pogorelis, neseniai savo „Facebook“ paskyroje pasidalino pastebėjimu, kad kelionė į Pietų šalis rugpjūčio pradžioje kainuoja mažiau nei kelionė į Skandinaviją.

Negana to, skirtumas gali siekti net keturis ar penkis kartus. LRT.lt R. Pogorelis sako į tai dėmesį atkreipęs po to, kai pats pradėjo ieškoti bilietų skrydžiui į Oslą: „Dėmesį atkreipiau dėl to, kad pačiam reikia nukakti iki Oslo rugpjūčio pradžioje. Prieš keletą metų panašiu metu ten nuskridau už 10 eurų, o dabar kainos siekia 200 ir daugiau eurų.“

Keliautojas svarsto, kad tokią tendenciją nulėmė padidėjusi skrydžių į Skandinaviją paklausa, nes gerokai išaugo Skandinavijoje dirbančių lietuvių skaičius, daugiau skandinavų atvyksta dirbti į Lietuvą, o kai kurie čia atvyksta paprasčiausiai turistauti.

„Gerokai išaugęs Skandinavijoje dirbančių lietuvių skaičius. Vasarą jie dažniau skraido į tėvynę arba jų aplankyti atskrenda giminės, draugai. Antra, daugiau Skandinavijos bendrovių yra investavusios Lietuvoje, įdarbinusios savo šalies bei Lietuvos piliečius, kurie daug skraido tiek asmeniniais, tiek darbo reikalais. Trečia, gerokai sustiprėjo skandinavų atvykstamasis turizmas į Lietuvą“, – nurodo R. Pogorelis.

Jis taip pat priduria, kad pastaraisiais metais išaugo lietuvių perkamoji galia, dėl kurios tautiečiai apskritai ėmė daugiau keliauti ir juos mažiau gąsdina skandinaviškos kainos.

„Nors ten brangu, lietuviams skandinaviškos kainos jau nebėra tokios skausmingos nei anksčiau. Dėl nedidelio atstumo, kokybiškų paslaugų, saugios aplinkos bei gražios gamtos daugiau lietuvių renkasi Skandinaviją atostogoms, neretai sukombinuodami jas su giminių ar draugų aplankymu“, – įsitikinęs R. Pogorelis.

O ir oras, sako R. Pogorelis, Skandinavijoje gana palankus keliauti karštuoju metų laiku – tiems, kuriems vasarą Pietuose pernelyg karšta, Skandinavijoje oras atrodo tobulas.

Jo vertinimu, keliauti į Pietus vis dar dažnai renkasi tie, kurie įsigyja kelionių paketus, naudojasi užsakomaisiais skrydžiais.

Bilietas už 10 eurų prilygsta laimingam loterijos bilietui

Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius LRT.lt sako, kad vis dėlto įsigyti skrydį į Oslą ar kitur vos 10 eurų prilygsta laimingam loterijos bilietui, nes tiek kainuojančių bilietų nėra daug.

„Tik pirmos kelios ar keliolika vietų gali būti tokios pigios. Akivaizdu, kad pigių skrydžių bendrovėms, siūlančioms tokią akcinę kainą, tai yra visiškai nuostolingas pardavimas, todėl gali būti, kad vasaros sezonu ir atsitiko kažkas, kad buvo likusių vietų ar nebuvo taip populiaru keliauti ir dėl to tas skrydis buvo pigesnis“, – teigia R. Širvinskas-Makalius.

Jo tvirtinimu, paprastai vasara pigių skrydžių bendrovėms yra aukso metas, kai brangios tampa ypač tos kryptys, kurias mėgsta Lietuvos keliautojai ar emigrantai.

Bendrovės „Tedo“ įkūrėjas ir vadovas Tadas Kertenis padidėjusiomis kainomis taip pat nesistebi: „Normalu, kad kainos padidėjo. Viskas brangsta, tai kodėl lėktuvų bilietai turi nebrangti? Kai yra daugiau vietų lėktuve, tada jos būna pigesnės. Kai vietų mažėja, jos branginamos. Tiesiog ėnra taip, kad visą laiką tuo metu nusipirksi pigiai.“

Jo aiškinimu, jeigu į tą patį skrydį bilietus perka daug žmonių, bilietai paprastai būna brangesni. Tai ypač lengva pamatyti šventiniu laikotarpiu, vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje.

„Tada vietos lėktuve išparduos greitai ir paskutinės vietos jau parduodamos brangiai. Bendrovė turi parduoti kažkokį vietų skaičių lėktuve, kad nepaprastų pinigų, o tik po to jie pradeda uždirbti“, – sako T. Kertenis.

Skirtingų skrydžių lyginti nesiūlo

Abu LRT.lt pašnekovai įsitikinę, kad lyginti skirtingų krypčių nereikėtų. Anot jų, tai, kad skrydžiai į Pietų Europą šiuo metu yra pigesni nei skrydžiai į Skandinavijos šalis, dar nieko nereiškia.

Anot R. Širvinsko-Makaliaus, skrydžių kainos nuolat svyruoja ir vis dėlto išlieka tendencija, kad trumpi skrydžiai, pavyzdžiui, į tą pačią Skandinaviją, būna pigesni už tolimesnius.

„Kitas dalykas – net ir į Europą vasaros sezonu galima suskraidyti už 300–350 eurų į abi puses, bet, tarkime, į Niujorką taip pat galima nuvykti už tokią pačią sumą. Todėl lyginti sunku. Tai labai priklauso nuo akcijų ir užpildymo. Gali būti, kad tas reisas yra itin užpildytas, kad tai savaitgalio reisas, galbūt populiarus reisas būtent emigrantams grįžti į Lietuvą arba kaip tik grįžti į Norvegiją ar kitą šalį, kurioje jie gyvena“, – svarsto R. Širvinskas-Makalius.

T. Kertenis įsitikinęs – lyginti skirtingų krypčių nederėtų ir dėl to, kad skirtingi oro uostai turi skirtingus mokesčius, kuriuos privalo susimokėti skrydžius vykdančios bendrovės. Kaip atkreipia dėmesį pašnekovas, paties bilieto kaina, suma, kuri atitenka bendrovei, galiausiai sudaro tik nedidelę dalį tos sumos, kurią moka keleivis.

„Pats bilietas sudaro tik kokį 15 proc. kainos, tą dalį pasilieka oro linijos. Visa kita nueina kurui, mokesčiams, oro uostui, aptarnavimui... Nėra taip, kad bendrovė užsikelia kainą vien tam, kad labai daug uždirbtų“, – sako T. Kertenis.

R. Širvinsko-Makaliaus teigimu, taip pat nereikėtų pamiršti, kad pigių skrydžių bendrovės naudoja paprastą politiką – jeigu keleivis nori skristi pigiai, jis turi prisitaikyti prie skrydžio datos ir laiko. Taigi, jeigu žmogui reikalingas skrydis konkrečią dieną ar konkrečiu laiku, jis neturi galimybės pasirinkti mažesnės kainos.

Skandinavija domina, bet Pietūs vis dar nurungia

Paklausus, ar Skandinavijos šalys tarp Lietuvos keliautojų populiarėja, ar iš tiesų dalis žmonių pasirenka vėsesnį orą vietoj karščio pietuose, LRT.lt pašnekovai sutinka, kad tokių keliautojų daugėja, bet išlieka senosios tendencijos.

T. Kertenis įsitikinęs, kad dalis žmonių iš tiesų pradėjo labiau domėtis Skandinavija, tačiau dauguma keliautojų vis dėlto labiau norėtų ilsėtis šiltame pajūryje.

R. Širvinkas-Makalius pastebi, kad pasitaiko vis daugiau besidominčių galimybe apsilankyti fjorduose ar išvykti žvejybinės kelionės, tačiau šis skaičius gerokai mažesnis, lyginant su tais, kurie ir toliau renkasi vykti į Pietus.