Dažnas lietuvis domisi nekilnojamojo turto kainomis. Vieni nori įsigyti būstą gyventi, o kiti – išnuomoti patalpas ir taip vienu kitu euru papildyti kišenes. Jas, viliodami turistus, bando pildyti ir apsukrūs rusniškiai. Prisistatė kaimo turizmo sodybų ir tarsi įmerkę meškeres žuvingose mariose laukia auksinių žuvelių.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.
Rusnės miestelis neretai yra pavadinamas lietuviškąja Venecija. Tačiau nesuklystumėte, jei šį mažą taškelį Lietuvos žemėlapyje pavadintumėte kaimo turizmo sodybų sostine. Vos 1,4 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje yra bent 15 kaimo turizmo sodybų. Jos kone visus metus priima svečius, norinčius kelias dienas praleisti lietuviškoje oazėje.
Nors šalies didmiesčiuose ar pagrindiniuose kurortuose populiaru turistams nuomoti butus, viešbučio kambarius, Rusnėje tai – retenybė. Kelias minutes pasižvalgęs po nuomos skelbimus, radau tik vieną skelbimą, kuriame nakvynei siūloma išsinuomoti butą. Viešbučiai čia kaip vanduo dykumoje – jų nėra.
Vietinių gyventojų klausiu, kodėl niekas čia nenuomoja butų nakvynei: „O kam tada į Rusnę važiuoti, jei bute nori sėdėti? Čia visi atvažiuoja gamtoje pabūti, todėl aplinkui tiek daug kaimo turizmo sodybų“, – aiškina rusniškis.
Teiraujuosi, kurioje vietoje galėčiau rasti artimiausią sodybą. Sutiktas rusniškis pirštu ore braižo menamus maršrutus. Vienu įkvėpimu nupiešė net kelis.
Po keletos minučių vienu iš rusniškio nurodytų maršrutų važiuojame ir mes. Kas galėtų apie kaimo turizmo sodybų nuomos ypatumus papasakoti geriau nei Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, kuri beveik 20 metų puoselėja kaimo turizmo sodybų verslą?
Baltieji konkurentai
Seniūnė kviečia užeiti į dailiai sutvarkytą kiemą, kuriame pasakojimą pradeda istorija.
Prieš keletą metų į jos kiemą su dviračiu užsuko pagyvenęs vokietis. Ausyse klausos aparatai, o dviratis – dar Brežnevo laikus mena. Pradėjo seniūnės teirautis apie jos nuomojamą kaimo turizmo sodybą, apžiūrėjo kambarius. Atrodė kaip eilinis prašalaitis, bet maloniai sutiktas po kelių mėnesių atvežė pilną autobusą vokiečių senjorų, jie apsistojo seniūnės kaimo turizmo sodyboje. Ir taip net du kartus.
„Negalime spręsti apie svečią iš jo automobilio arba rūbų“, – kaimo turizmo sodybų verslo ypatumus vardija D. Drobnienė.
Nosį glosto pjaunamos žolės kvapas, o seniūnė tęsia pasakojimą apie kaimo turizmo ištakas Rusnėje. „1999 metais Rusnėje buvo 4 kaimo turizmo sodybos. Tuomet jų dar niekas taip nevadindavo. Į miestelį atvažiuodavo žvejų ir juos reikėdavo kažkur apgyvendinti. Tačiau jau 2000 metais įsteigėme Rusnės kaimo turizmo draugiją, kuri vienijo kaimo turizmu besiverčiančius asmenis“, – pasakoja D. Drobnienė.
Ji pastebi, kad miestelyje kone 15 nuomojamų sodybų, tačiau tarpusavyje rusniškiai nekonkuruoja: „Esame tik baltieji konkurentai. Jei pas kažkurį nuomotoją nebėra vietų, stengiamės nukreipti į kitas sodybas. Svečių iš Rusnės lengvai nepaleidžiame. Tačiau rekomenduojame tik tuos, kuriuos pažįstame, žinome, kaip atrodo jų patalpos, kaip elgiasi šeimininkai. Taip darome, nes išvažiuodamas svečias nesakys, kad buvo pas Petrą ir jam nepatiko. Jis sakys, kad buvo Rusnėje ir jam nepatiko. Neigiama informacija bus skleidžiama apie visą salą, o ne apie konkrečią sodybą. Mums to nereikia“, – užtikrinai mintis dėsto miestelio seniūnė.
Ji pastebi, kad didžiausias turistų srautas juos pasiekia vasarą. Nors ir šaltuoju metų laiku čia užsuka vienas kitas turistas. „Šaltuoju metų laiku dėl potvynių patys galvodavome, kaip čia reikės išgyventi, todėl negalėdavome kviestis turistų. Tačiau, sutvarkę estakadą, tikimės sumažinti sezoniškumo įtaką verslui“, – mano seniūnė.
Į Rusnę, anot seniūnės, atvyksta pailsėti ne tik lietuviai, bet ir kitų šalių piliečiai. „Tik lietuviai poilsį planuoja čia ir dabar. O vokiečiai jau prieš pusę metų praneša, kad atvyks“, – turistų planavimo skirtumus vardija D. Drobnienė.
Pailsėti į sodybas atvažiuoja ir jaunimas, tačiau labiausiai čia laukiami tie, kurie nenori kelti daug triukšmo: „Mes labiau linkę girdėti gamtą, tad norime, jog ir mūsų svečiai ją galėtų girdėti. Pas mus nebūna vestuvių, nes gerbiame savo kaimynus. Netoleruojame triukšmo ir muzikos iki 6 val. ryto“, – įspėja D. Drobnienė.
Turistų srautai tik didės
Nedideliame plote Rusnės saloje įsikūrusios bent 15 kaimo turizmo sodybų, tačiau kalbinti miestelio gyventojai teigia, kad yra girdėję apie planus jų skaičių padidinti.
Seniūnės teiraujuosi, ar nemano, kad sodybų koncentracija tokiame mažame plote bus per didelė. D. Drobnienė įsitikinusi, kad ne. Tikimasi, kad, sutvarkius kelią į Rusnę, turistai čia pasipils kaip iš gausybės rago.
Vis dėlto seniūnė pastebi, kad sodybų sėkmė priklauso net tik nuo išorės aplinkybių, bet ir nuo to, kiek daug dirba jos šeimininkai.
„Kiekviena sodyba turės svečių tiek, kiek dirbs jos šeimininkai. Jeigu sodyboje dirbs tik samdomi žmonės ir nebus šeimininkų, – daug svečių jie neturės. Kaimo turizmo suvokimas yra toks – svečią turi sutikti šeimininkas. Nuo to, kaip tu prisiimsi svečius, priklausys, ar jie čia atvažiuos dar kartą. Priimame juos svetingai, todėl turime tokių, kurie pas mus atvažiuoja jau 10–15 metų“, – džiaugiasi D. Drobnienė.
Už ramybę teks susimokėti
Internete pasižvalgius po kaimo turizmo sodybų skelbimus, galima pastebėti, kad už naktį saloje gali tekti paploninti piniginę. Nakvynės kaina vienam asmeniui sodybose siekia nuo 10 iki 49 eurų. Dažniausiai prašoma 15–20 eurų. Už naktį 4 asmenų šeimai gali tekti pakloti apie 80 eurų.
D. Drobnienė teigia, kad apsistoti jų sodyboje vienam žmogui kainuoja 20 eurų. Tokia kaina vyrauja visus metus, nepriklausomai nuo sezoniškumo. Nors 20 eurų atrodo didelė suma, seniūnė tikina, kad nuo šios sumos pelno lieka tik apie 10 eurų. Teiraujuosi, kokia buvo nuomos kaina prieš dvidešimt metų, kada Rusnėje buvo vos kelios sodybos. Seniūnė prisimena, kad tuomet atvykusiems žvejams nakvynė atsieidavo vos 10 litų. Tačiau laikai pasikeitė, o su jais ir kainos.
Dauguma sodybų taip pat siūlo ir papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, pasiplaukiojimą laivu, baidarėmis, dviračių nuomą, pirties procedūras ar mariose pagautos žuvies.
Seniūnė teigia, kad pragyventi iš kaimo turizmo sodybų nuomos – tikrai įmanoma, tačiau žmogus tam turi skirti visą savo laiką, o be nakvynės paslaugų pasiūlyti ir daugiau užsiėmimų. „Tačiau kaimo turizmo sodyba mums su vyru šiuo metu yra kaip pensijų kaupimo fondas. Tikimės, kad sodyba generuos papildomas pajamas senatvėje“, – teigia D. Drobnienė.
NT kainos kopia į viršų
Rusnės seniūnė pasakoja, kad išsinuomoti kambarį Rusnėje galima tik kaimo turizmo sodyboje. Viešbučių čia nėra, o savo asmeninių būstų saloje niekas nenuomoja.
Norintiems čia įsigyti būstą teks apsišarvuoti kantrybe. Pasiūla nėra didelė, o pastaruoju metu atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių turėti nuosavą būstą saloje.
Pasiteirauju, kokio dydžio lagaminėlį atsivežti, jei saloje norėčiau įsigyti būstą. D. Drobnienė mini, kad vienas asmuo 2 kambarių renovuotą butą trečiame daugiabučio aukšte parduoda už 45 tūkst. eurų. „Tačiau žinau atvejį, kai asmuo pirko patalpas labai sename name ir mokėjo tik 3 tūkst. eurų. Kaina yra labai įvairi, priklauso, ką norėsite įsigyti ir kurioje vietoje“, – teigia seniūnė.
Prisiklausęs kalbų apie miestelio potencialą, lendu į internetą pasižvalgyti, už kokią sumą Rusnėje galėčiau įsigyti svajonių būstą. Tenka nusivilti, parduodamus NT objektus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pavyzdžiui, už 377 kv. metrų žvejų ir medžiotojų rančą Rusnės saloje prašoma 390 tūkst. eurų. Tačiau yra ir pigesnių būstų. Už du kambarius 1920 metais statytame sename ir kapitalinio remonto reikalaujančiame name prašoma 20 tūkst. eurų. Kitame skelbime – 78 kv. metrų butą siūloma pirkti už 33 tūkst. eurų
Seniūnė sako, kad nekilnojamojo turto kainos pastaraisiais metais šoktelėjo į viršų, kadangi buvo pradėtas įgyvendinti estakados projektas. Nekilnojamojo turto pasiūlos trūkumą lemia ir tai, kad kai kurie žmonės vis dar delsia parduoti savo būstą, kadangi tikisi, jog ateityje kainos dar labiau augs.
D. Drobnienė pastebi, kad šiuo metu Rusnėje labai padidėjusi kolektyvinių sodų paklausa, kadangi jų statyboms taikomos palankesnės sąlygos. Kitose Rusnės vietose renovuoti pastatus ar vykdyti statybos darbus – sudėtinga. Miestelis yra Nemuno deltos urbanistinės teritorijos dalis, todėl čia keliami papildomi reikalavimai statybos darbams. Miestelis yra Mažosios Lietuvos teritorijoje, o tai dar labiau apsunkina statybos darbus.
Kuriasi naujos sodybos
Rusnės seniūnė kaimo turizmo sodybų versle jau yra kone 20 metų, tačiau miestelyje yra ir tokių, kurie tokį verslo modelį pastaraisiais metais pradeda nuo nulio. Viena iš tokių – Roma, ji prieš trejus metus kartu su vyru įsigijo sodybą ir po ilgai trukusių statybos darbų šiais metais jau pradeda nuomoti kambarius.
„Vyras nuo pat mažens svajojo gyventi šiose vietovėse. Prieš kelerius metus pasitaikė proga įsigyti sodybą ir nieko nelaukdami tai padarėme. Nuo to laiko prasidėjo ilgai trunkantys renovacijos darbai, kadangi viską teko keisti iš pagrindų“, – pasakoja Roma.
Jos teigimu, šiuo metu sodyboje įrengti kambariai, kuriuose gali apsistoti iki 10 žmonių, tačiau, įrengus visus kambarius, galės apsistoti 20.
Vaikštinėjame po sodybos teritoriją. Roma vardija jau atliktus ir dar laukiančius darbus. Užsuku į vieną renovuojamą namuką. Iš išorės atrodo tarsi naujas, tačiau viduje – tik mediniai griaučiai. Beveik visos medinės detalės viduje pakeistos naujomis. „Turbūt reikėjo nemažų investicijų?“ – klausiu. Roma sako, kad planavo, jog renovacijos darbai bus pigesni, tačiau sąmatą padidino tai, kad reikėjo laikytis nacionalinio paveldo apsaugos zonai taikomų reglamentų. Stogas galėjo būti tik čerpinis, durys ir langai taip pat turėjo atitikti keliamus reikalavimus.
Sodybos šeimininkė neatskleidžia, kiek kainavo įrengti sodybą, tačiau prasitaria, kad, jei dalį darbų daraisi pats, įmanoma ir už 100 tūkst. eurų susisukti.
Smalsu sužinoti, kokia yra nakvynės sodyboje kaina. Šeimininkė prasitaria, kad praleisti naktį sodyboje dviem žmonėms atsieis apie 50 eurų. Roma tikisi, kad investicija atsipirks per 10 metų, o ateityje su šeima pati žada keltis gyventi į Rusnę.
Dar šiek tiek pasivaikščioję po sodybą atsisveikiname su sodybos savininke. Prieš pasislepiant saulei dar skubame aplankyti paskutinio objekto mūsų sąraše – Rusnės loftų. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad loftai gražūs, tačiau tekę girdėti, neva jų pardavimai stringa. Bandome išsiaiškinti, kokia yra tikroji situacija.
Loftų vietoje žada daryti viešbutį
Pastaraisiais metais loftai ypač išpopuliarėjo šalies didmiesčiuose, tačiau verslininkas Laurynas Filipavičius naujas madas prieš dvejus metus pabandė atnešti ir į Rusnę.
Jo teiraujuosi, kodėl buvo sumanyta senas žvejų dirbtuves paversti į 20 naujų loftų. L. Filipavičius mini, kad idėja įgyvendinti loftų projektą Rusnėje kilo dėl miesto išskirtinės vietos ir potencialo.
„Augantys turistų srautai, vis labiau didėjantis susidomėjimas šiuo Lietuvos kraštu tik didins nekilnojamojo turto vertę pačioje saloje, tad, turėdami galimybę sukurti kažką visiškai kitokio, tuomet net nesudvejojome, kad reikia imtis projekto. Mintis gimė daugiau nei prieš penkerius metus, o pirmuosius loftus pardavėme tik baigę statybos darbus, trukusius daugiau nei metus“, - pasakoja L. Filipavičius.
Vaikštinėju aplink naują loftų kompleksą. Apeinu visus 20 loftų. Nusistebiu, kad nė vienas jų dar nėra įrengtas. Lauryno klausiu, ar tai reiškia, kad nė vienas loftas dar nėra parduotas. Verslininkas išsklaido abejones teigdamas, kad daugiau nei pusė loftų yra realizuoti.
„Investuojantys į loftus asmenys labai skirtingi: nuo vandens pramogas mėgstančių ir turinčių pačių įvairiausių minčių, iki užsienio investuotojų, pažiūrėjusių į juos kaip į ilgalaikę investiciją“, – sako L. Filipavičius.
Anot jo, dalis pirkėjų į loftus žiūri kaip į ilgalaikę investiciją, todėl ir neskuba jų įrenginėti. Tačiau, verslininko teigimu, keletas loftų bus įrengti artimiausiu metu. Yra netgi gandų, kad loftų vietoje ketinama įgyvendinti naują projektą – loftų viešbutį Rusnėje. „Kiek žinau, šiuo metu daromi tokio projekto atsiperkamumo ir jo ilgalaikio vystymo skaičiavimai“, – pasakoja L. Filipavičius.
Internete radau skelbimą, kuriame siūloma pirkti verslininko įrengtus loftus. Viena NT turto agentūra 50 kv. metrų būstą siūlo įsigyti už 41 tūkst. eurų. Pats L. Filipavičius teigia, kad neparduotų loftų kaina svyruoja nuo 43 iki 51 tūkst. eurų. Tačiau jis tikisi, kad ateityje loftų kaina didės, ir jau dabar kai kurie jų yra perparduoti už didesnę kainą, nei buvo įsigyti.
Dar kartą apėję ratą aplink loftą sėdame į automobilį. Tikimės, kad tuščios iš šaltos lofto vidaus sienos prisikels naujam gyvenimui, kaip ir Rusnė. Bent jau taip sako optimizmo neprarandantys vietiniai gyventojai.
