Naujų mokesčių bei didesnio jų progresyvumo Lietuvai nepavys išvengti, sako laikinasis premjeras. Sauliaus Skvernelio teigimu, svarstoma įvesti nekilnojamojo turto ir taršių automobilių mokesčius.
„Tai kas yra suplanuota ir planuojama kalbat apie tiek galbūt didesnį mokesčių progresyvumą ir nėra ką slėpti, nėra diskusijos, iš esmės mes turėsime priiminėti sprendimus, kas susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai neįtakoja į fiskalinę mūsų drausmę ir išlaidavimą – tai yra, nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai, susiję su transporto sritimi, mokesčiai“, – ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pateikus jo kandidatūrą į premjerus Seime sakė Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, tai bus daugiau skatinančios priemonės, generuojančios valstybės biudžetui daugiau pajamų: „Ar tai bus mokestis, ar rinkliava, jau tėra detalės. Tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti.“
Pasak S. Skvernelio, tik sumažinus šešėlį transporto, statybos sektoriuose, prekyboje mėsa pavyks surinkti į biudžetą pakankamai pajamų.
„Vien iš šešėlio neišspausime tiek, kiek reikia įsipareigojimams įgyvendinti“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Jeigu surasime nelengvą, labai sunkų, ypač rinkiminiais metais sprendimą dėl šešėlio mažinimo transporto, senų transporto priemonių ir detalių srityje, statybos sektoriuje ir turguje, kas susiję bent jau su šviežios mėsos pardavimais, tada tikrai kalbėsime ne apie procentą, bet apie didesnį kiekį įplaukų į biudžetą, ir bus galima didinti perskirstymo procentą, bet tai priklausys nuo politinės valios. Tai nebus lengva“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jo teigimu, Vyriausybės planai dėl didesnių pajamų į biudžetą surinkimo, kurias būtų galima nukreipti finansuoti šalies gyventojų gerbūvį įvairiose srityse, bus derinami su naujojo prezidento programinėmis nuostatomis.
„Ir procentas, ir 0,5 proc. yra ambicingas rodiklis, kurį nėra lengva pasiekti“, – pridūrė laikinasis premjeras, atsakydamas į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, kokiomis priemonėmis ateityje bus didinamos pajamos.
M. Majauskas priekaištavo, kad S. Skvernelio Vyriausybės patvirtinta Stabilumo programa rodo, kad 2019 metais pajamos nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) sieks 30,8 proc., o per ateinančius porą metų jų padidėjimas planuojamas vos 1 proc. M. Majauskas priminė, kad naujojo šalies prezidento siekis yra, kad šis rodiklis pasiektų 35 proc. (apie 2 mlrd. eurų).
Plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą Lietuvą ne vienerius metus ragina Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bei Europos Komisija (EK), didinti gyventojų NT mokesčio tarifą yra siūliusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Vyriausybė pernai teikė siūlymą 0,3 proc. apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus, tačiau jis Seime pritarimo nesulaukė.
Lietuvas bankas anksčiau siūlė NT mokesčio bazę išplėsti ir taikyti jį visam būstui, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes. Mokestis, anot centrinio banko, turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą. Centrinio banko skaičiavimais, toks modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčių padidinti dešimteriopai.
Tarptautinės organizacijos ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti ir taršių transporto priemonių mokesčius.
Tuo metu didžiausios Seime „valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis birželio pradžioje tvirtino, kad nei visuotino NT, nei automobilių apmokestinimo šalyje nebus, nes jie gyventojams taptų per didele našta.
Žada, kad sumažintų pensijų ir išmokų savininkai sulauks kompensacijų
Gyventojams, kuriems dėl prieš dešimtmetį vykusios krizės buvo sumažintos pensijos, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes valdžia ketina išmokėti vienkartines kompensacijas.
Pasak laikinojo premjero Sauliaus Skvernelio, tokias išmokas gautų pareigūnai, kariai ir valstybinių bei senatvės pensijų gavėjai, kuriems iki šiol nekompensuotas pensijų apkarpymas.
„2020 metais bus žengtas žingsnis, kuris palies visus neišskiriant nieko, nes vieni yra už pareigūnus labiau, kiti už žmones, dirbusius kenksmingomis sąlygomis, kiti už žmones, kurie dirbo turėdami negalią. Tai bus vienkartinis sprendimas pagal valstybės finansines galimybes“, – Seime sakė S. Skvernelis.
Valstybės įsipareigojimai gyventojams, kuriems dėl krizės buvo sumažintos ir iki šiol nekompensuotos įvairios pensijos bei socialinės išmokos, šiuo metu siekia kiek daugiau kaip 220 mln. eurų.
S. Skvernelis nedetalizavo, kada kompensacijos pasieks šalies gyventojus ir kokio dydžio jos bus.
„Kiek procentų tai bus, priklausys nuo to, kaip mes parengsime ir kokį turėsime galutinį valstybės biudžeto projektą. Ar bus tai daroma ateityje 2021 metais, 2022 metais, vėlgi priklausys nuo mūsų visos ekonomikos sėkmės“, – tvirtino S. Skvernelis.
Pasak jo, 2020 metų biudžete numatyti lėšas kompensavimui neįmanoma, nes ta pačia suma tektų sumažinti kai kurias valstybės išlaidas.
„Jeigu mes šiandien priimtume įstatymą pilna apimtimi, išdėstytume per keletą metų grąžinimo grafiką, šis sprendimas lemtų tai, kad 220 mln. išlaidų atsidurtų 2020 metų biudžete iš karto, kaip išlaidos. Tada yra alternatyva ta pačia suma mažinti kitas valstybės išlaidas. Ar mes tam esame pasirengę, ar tai būtų teisinga? Manau, kad ne“, – aiškino S. Skvernelis.
Pasak jo, dėl šios priežasties Vyriausybė linksta į sprendimą, kad „būtų daromas vienkartinis kompensavimas 2020 metais“.
„Dalis žmonių jaučia nuoskaudą dėl nekompensuotų išmokų už kenksmingas sąlygas, negautų pensijų statutiniams pareigūnams. Kartoju tą skaičių, kurį mes, matyt, visi žinome jau iki skausmo – daugiau negu 220 mln. eurų, jeigu visoms socialinėms grupėms kompensavimą padaryti“, – aiškino laikinasis premjeras.
Vyriausybė jau anksčiau yra žadėjusi, kad teisės aktus, susijusius su sumažintų socialinių išmokų kompensavimu, pateiks 2020 metais.
Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2010-2011 metais buvo „apkarpęs“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti 2014 metų pabaigoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014–2017 metais grąžinta 278,9 mln. eurų dėl krizės sumažintų įvairių pensijų ir socialinių išmokų: 160 mln. eurų senatvės ir netekto darbingumo pensijų, 118,9 mln. eurų pensijų, kai jų gavėjai kartu ir dirbo.
