Informaciją apie tai, kad bankas „Swedbank“ gali būti susijęs su sandoriais, kuriais buvo finansuojama Sirijos cheminio ginklo programa, Lietuvos bankas teigia vertinantis atsargiai, nes tam neturintis įrodymų. Kiti LRT.lt kalbinti pašnekovai taip pat atkreipia dėmesį, kad informacijos apie tai nėra daug. Jie priduria – svarbu suvokti, kad nelegalią veiklą vykdė ne pats bankas ir kad neigiamų pasekmių klientams neturėtų kilti.
Lietuvos komercinių bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius LRT.lt tvirtina, kad vertinant pasirodžiusią informaciją pirmiausia reikia turėti omenyje, jog šiuo metu vyksta jungtinis Švedijos ir Estijos bankų priežiūros institucijų tyrimas.
„Kol šis tyrimas vyksta, jokių komentarų niekas net negali dalinti. Kai tyrimas pasibaigs (o tai bus galbūt šį rudenį, galbūt šią žiemą), gausime visus įmanomus atsakymus į visus klausimus. Šiuo metu visiškai nėra dėl ko nerimauti ar pergyventi, nes informacija, kuri pasirodė, ypač nekonkreti“, – sako M. Zalatorius.
Taip pat skaitykite
Jis pats teigia šią informaciją vertinantis atsargiai ir ketinantis palaukti tyrimą vykdančių institucijų, kurios tyrimą atlieka jau tris mėnesius, išvadų.
„Tai dar viena pasirodžiusi informacija, kurios autentiškumu negalime būti tikri, nėra detalių. Kai baigsis tyrimas, manau, mums oficialūs tyrėjai paskelbs visas išvadas. Gali būti, kad informacija buvo ir melaginga. Tai irgi neatmestina“, – įsitikinęs M. Zalatorius.
Dėl didelių skandalų net ir maži klientai pakišami po padidinamuoju stiklu
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys taip pat atkreipia dėmesį, kad informacijos apie galimai vykdytus sandorius nėra daug. Skelbiama tik tiek, kad bankas „Swedbank“ galimai susijęs su sandoriais, kuriais buvo finansuojama Sirijos cheminio ginklo programa, ir kad į šiuos sandorius galėjo būti įtraukti ir klientai Lietuvoje.
„Šiuo metu turbūt net ir nėra daugiau informacijos. Tada tiesiog labai sunku spręsti. Kiekvienas bankas kaip įmanydamas daro viską, kad įtartinų klientų visai nebūtų. Bankas yra didelis, jis gali turėti šimtus tūkstančių ar milijonus klientų. Jeigu tai yra privatūs klientai, tai skaičiai yra tiesiog milijoniniai“, – sako K. Kupšys.
Jo teigimu, neretai tokie skandalai baigiasi tuo, kad net ir eiliniai klientai yra tikrinami per padidinamąjį stiklą: „Visa tai išvirsta į tiesiog didžiulį bankų įtarumą. Tai tiesiog tampa paranoja, nes bankai purto kiekvieną klientą, jeigu uždedama aukšto patikimumo kartelė. Siekis išgaudyti stambius sandorius išvirsta į raganų medžioklę visiems klientams – nuo mažo iki didelio.“
Dėl pavienių atvejų klientai sunerimti neturėtų
LRT.lt pašnekovai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų suprasti, jog pats bankas dalyvavo nelegalioje veikloje ar finansavo nelegalius verslus. Kaip sako M. Zalatorius, kai nutinka panašūs įvykiai, tikėtina, kad nešvarią veiklą vykdė ne pats bankas, o jo klientas.
K. Kupšys teigia, kad šiuo atveju bankas tampa kaltas ne dėl to, kad toje veikloje dalyvavo, o dėl to, kad nepatikrino sandorių: „Jeigu tai būtų pirmas įvykis per dešimtmetį ir vienintelis apie tą banką, tada sakytume – kažkam reikėtų pasikrapštyti galvą ir susitvarkyti savo procesus. Bet dabar išgirstame, kad tai yra ne pirmas atvejis (ir gana skambus). Tada tai rodo tokią sisteminę problemą – kas su šituo banku negerai, jeigu jis nuolat tempiamas į dienos šviesą tokiame kontekste?“
Paklaustas, ar dėl to reikėtų sunerimti eiliniams banko klientams, K. Kupšys teigia, kad vertinti bankų veiklą, remiantis vos vienu įvykiu, būtų gana nepagrįsta. Pašnekovo teigimu, „Swedbank“ birželį pakeitė vadovybę, kas rodo, kad bankas turi siekį spręsti atsiradusias problemas.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto, atkreipia dėmesį K. Kupšys, bankus būtų galima vertinti pagal visą jų veiklą: „Jeigu imsime visą spektrą įvairių faktorių, kaip bankas elgiasi su savo klientais, darbuotojais, su mažais klientais, paprastais piliečiais, tai tokie reitingai leidžia palyginti ir savo finansus tvarkyti per tokius bankus, kurie yra atsakingi plačiąja prasme: jie gerbia savo darbuotojus, tinkamai elgiasi visuomenėje.“
Vis dėlto K. Kupšys nurodo, kad, remiantis įvairiais vertinimais, Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai nėra itin gerai vertinami.
„Swedbank“ komentuoti negali, Lietuvos bankas įrodymų neturi
Paprašius pakomentuoti situaciją, „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius LRT.lt informavo, kad dėl vykdomų tyrimų komentuoti tokios informacijos bankas neturi galimybės, tačiau pabrėžė, kad vyksta bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis.
„Kasdienei banko veiklai ši situacija neturi jokios įtakos“, – nurodė „Swedbank“ atstovas.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis LRT.lt pateiktame komentare tvirtina, kad Lietuvos bankas šiuo metu neturi įrodymų, kurie patvirtintų žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusią informaciją.
„Tokią viešą informaciją vertiname labai atsargiai. Ypač dėl to, kad šiuo metu vyksta plataus masto tyrimas, kurį, bendradarbiaudama su Lietuvos banku ir kitomis Baltijos šalių priežiūros institucijomis, atlieka Švedijos priežiūros institucija. Informacija, įskaitant ir šio konkretaus epizodo atveju, yra renkama bei analizuojama“, – teigė V. Valvonis.
Anot jo, visa surinkta informacija bus perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri ir yra atsakinga už galimai neteisėtų pinigų operacijų tyrimą. „Lietuvos bankas labai griežtai vertina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, dėl kurių niekam negali likti klausimų ar abejonių“, – apibendrino V. Valvonis.
Švedijos finansinių institucijų priežiūrą vykdanti įstaiga „Finansinspektionen“ (FI) savo tinklapyje skelbia, kad bendras Baltijos šalių tyrimas vykdomas jau nuo vasario pabaigos. Tyrimą tikimasi baigti šių metų spalį.
