Verslas

2019.07.17 10:30

Statybininko kortelė iš šešėlio galėtų ištraukti milijonus, bet padidintų remonto kainą

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.07.17 10:30

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius prabilo apie būtinybę įdiegti Statybininko kortelę, kuri padėtų kovoti su šešėliu. Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas mini, kad ją būtų galima pradėti naudoti jau nuo kitų metų, tačiau procesą vilkina Vyriausybė.

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos surengtoje spaudos konferencija buvęs premjeras A. Butkevičius ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas D. Gedvilas pristatė privalomos Statybininko kortelės naudą bei išreiškė norą ją kuo greičiau padarytą privalomą.

A. Butkevičius teigia, kad Statybininko kortelę jam nėra naujiena, kadangi LSA dar 2016 metais pristatė jam, tuometiniam ministrui, Statybininko kortelės idėją.

„Tai idėjai tuomet buvo pritarta, bet 2016 metais buvo nauji rinkimai, valdžia pasikeitė ir vėl gyvenimas prasidėjo iš naujo“, – sako A. Butkevičius.

Anot jo, statybų sektoriuje tai turėtų didelį vaidmenį kovojant su šešėliu.

„Kai susitikome 2016 metais ir dabar (...), jų tikslas (LSA) yra nepasikeitęs ir jie galvoja, kad nuo 2020 metų Lietuvoje tokia kortelė galėtų būti privaloma. Kortelės įvedimas sumažintų šešėlį statybų sektoriuje ir užtikrintų aukštesnę darbų kokybę bei atsakomybę. Supaprastintų valstybinę priežiūrą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose“, – sako A. Butkevičius bei priduria, kad praėjusią savaitę Darbo inspekcija pateikė informaciją, jog net du trečdaliai nelegaliai dirbusiųjų asmenų buvo nustatyta statybų sektoriuje.

A. Butkevičius įsitikinęs, kad nemažai žmonių patiria nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų. Statybos apdailos darbai yra atliekami be jokių sutarčių, susitarus tik žodžiu, o žmonės vėliau neturi galimybių išsireikalauti žalos atlyginimo.

Padaryti privalomą nori nuo naujų metų

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas teigia, kad Statybininko kortelė jau egzistuoja ir ją išduoda LSA, tereikia padaryti, kad ji būtų privaloma.

„Šitas procesas užtruko, reikia narsos ir ryžto, kad valdžios institucijos priimtų nuostatą, jog kortelė būtų privaloma. Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, kad kortelę reikia diegti. Tačiau dabartinis planas yra tikrai netinkamas sprendimas, todėl, kad kortelė jau yra veikianti. (...). Tai, kad valstybė investuos resursus, investuos nemažai piniginėlių, sprendimai užtruks. Praeis ne vieneri metai, technologijos bus pažengusios į priekį ir sprendimai gali būti morališkai pasenę“, – pastebi D. Gedvilas.

Jis mano, kad kortelę galima įdiegti jau nuo 2020 metų, o situacija darbo rinkoje labai pasikeistų. Sumažėtų šešėlis, o mažos įmonės, kurios negali konkuruoti su nelegaliai dirbančiais statybininkais, galėtų pradėti konkuruoti.

D. Gedvilas pristato, kad kortelė turi tris funkcijas. Pirmoji – kompetencijų vertinimas. Jis teigia, kad LSA turi 59 ekspertus, kurie tikrina statybininkus, ar jie turi tinkamus gebėjimus. „Kyla klausimas, ar valstybė turės lėšų priimti naujus ekspertus, įkurti naujus etatus. Technologijos keičiasi, reikės naujų ekspertų“, – sako D. Gedvilas.

Antroji kortelės funkcija – darbų saugos kompetencijos tikrinimas, o trečioji – darbo laiko apskaitos funkcija.

LSA prezidentas nurodo, kad ant kortelės yra QR kodas, kurį nuskenavęs išmaniuoju telefonu žmogus gali patikrinti darbininko kompetencijas ir kitą informaciją.

Statybų sektoriui – lengvatinis PVM

D. Gedvilas taip pat mini, kad užsienyje tokios kortelės yra labai populiarios, o jas valdo statybininkų asociacijos. Todėl Lietuva galėtų pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir duoti Statybininko kortelę administruoti ne valstybei, o LSA.

Jo pasiteiravus, kodėl Vyriausybė nori diegti naują sistemą, o ne naudotis jau esama LSA Statybininko kortele, D. Gedvilas tikslaus atsakymo nepateikia.

„Vyriausybė galbūt prisibijo kritikos, kad čia 11 asociacijų nori įdiegti kortelę, nes gal mus kritikuos, gal bandykime kurti valstybės sistemą“, – svarsto D. Gedvilas.

Taip pat buvo teiraujamasi, kaip pasikeistų statybos darbų kainos, jei kortelė būtų įvesta. D. Gedvilas mini, kad statybos darbų kainos galėtų didėti tiek, koks valstybėje yra PVM. Tačiau jis siūlo statybos ar būsto remonto darbams taikyti lengvatinį PVM, kaip tai daro Čekija (5 proc.), arba sugrąžinti pusę sumokėto PVM, kaip tai daro Lenkija.

Vyriausybė siūlo kurti naują Statybininko kortelę

Pasiūlymą įvesti privalomąją Statybininko kortelę yra pateikusi ir Vyriausybė. Tiesa, Vyriausybė ragina kurti naują Statybininko kortelės koncepciją, o ne naudotis Lietuvos statybininkų asociacijos sukurtu „STATREG“ duomenų registru.

Vyriausybės Strateginių kompetencijų grupės vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, šešėlis statybų sektoriuje yra pats didžiausias, o privaloma Statybininko kortelė per pusantrų metų iš šešėlio galėtų ištraukti apie 200 mln. eurų. Manoma, kad kasmet statybų sektoriuje yra neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų pajamų.

Vyriausybės ataskaitoje pažymima, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) statybų srityje yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir daugumos kitų veiklų, o mažesnį nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį gauna 19 proc. dirbančiųjų.

Lietuvoje yra apie 95 tūkst. darbuotojų statybų sektoriuje. Iš jų apie 25 tūkst. dirba su verslo liudijimais, apie 14 tūkst. – pagal pažymą.

V. Augustinavičiaus teigimu, projektas įvesti Statybininko kortelę galėtų vykti dviem etapais. Kortelė galėtų įsigalioti iki 2020 metų rugsėjo mėnesio. Antras etapas – nuo 2023 metų viešuosiuose pirkimuose galėtų dalyvauti tik tos įmonės, kurių darbuotojai turės kortelėje įrašytas tam tikras kompetencijas.

Idėjai pritaria ne visi

Nors Vyriausybė ir LSA pritaria Statybininko kortelės atsiradimui, smulkusis verslas tokios idėjos kratosi.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad Vyriausybės bei LSA siūloma statybininko kortelė lemtų valstybės pinigų švaistymą ir sukeltų didžiulę administracinę naštą darbuotojams.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvo sudaryta Geresnio reguliavimo komisija. Ši komisija dėl per didelės administracinės naštos atsisakė taikyti privalomąją darbuotojo kortelę. Todėl tuos, kas siūlo šią idėją, kviečiu atnešti kaštų ir naudos analizės skaičius ir tada galvoti, kokius mes darome žingsnius“, – idėją padaryti statybininko kortelę privalomą kritikuoja D. Matukienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad tiems statybininkams, kurie dirba pagal individualią veiklą, bus sukurta papildoma našta. Vietoje to ji siūlo, kad prieš pradedant statybos darbus darbų užsakovas ir įmonė arba pagal individualią veiklą dirbantis statybininkas galėtų sudaryti sutartį, ją pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir tik tuomet būtų galima susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt