Dėl kritusių kainų Europos šalyse Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje uždaromos cukraus įmonės. Lietuvos cukraus fabrikų vadovai teigia žemdirbiams už produkciją didesnių kainų mokėti nebegalintys, todėl jiems turėtų būti didinamos išmokos.
Marijampolės rajone ūkininkaujanti Gintarė Butkienė pasėjo 75 hektarus cukrinių runkelių. Pernai derlius buvo geras – hektare užaugo 90 tonų runkelių. Šiemet ūkininkė prognozuoja mažesnį, bet pelnas, esą, skaičiuojamas tik nuėmus ne mažiau kaip 60 tonų runkelių iš hektaro.
Laisvoji prekyba turi pliusų, bet, pasak ūkininkų, yra ir minusų. Europos Sąjungai (ES) sudarius tokią sutartį su Pietų Amerika, smogta cukraus pramonei. Į bendrijos šalis lengvatinėmis sąlygomis įvežama žemės ūkio produkcija, tarp jų ir cukrus. Didžiausias Europoje vokiško kapitalo cukraus gamintojas paskelbė kitąmet uždarantis penkis fabrikus.
Mūsų šalyje cukrų gamina dvi įmonės, kurioms žaliavą tiekia pustrečio šimto runkelių augintojų. Jie sako, kad bėda viena nevaikšto – kartu su užplūdusiu cukranendrių cukrumi iš kitų šalių dar panaikinta ir minimali runkelių supirkimo kaina. 2006-aisiais tona runkelių kainavo 46 eurus, o dabar ši nukrito perpus.
„Neseniai buvo pasirašyta Amerikos sutartis, dėl kurios taip džiūgaujama. Porą kartų kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). 2017-ais metais ministerija mus išgirdo, skyrė tiesiogines išmokas. Šįkart kreipėmės dėl padidinimo, bet, deja, ministerija neišgirdo mūsų prašymo“, – sako Cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas.
„Nordic Sugar Kėdainiai“ atstovė tvirtina, kad po panaikinto kvotų režimo įmonė patyrė nuostolių, o runkelių augintojams, esą, mokama tiek, kiek leidžia cukraus pardavimo rinka.
„Bankroto nuogąstavimo nėra, nors iš tikrųjų finansinė situacija yra nepavydėtina. „Nordic Sugar“ grupė mato perspektyvą ir pradėjo didelį transformacijos procesą. Siekiama pertvarkyti įmones, padaryti jas pelningas ir konkurencingas. Didžiausias dėmesys skiriamas taupymui administravimo srityje“, – komentuoja „Nordic Sugar Kėdainiai“ finansų direktorė Eglė Adomavičienė.
Marijampolėje esanti įmonė „Lietuvos cukrus“ su kreditoriais bylinėjasi teisme. Įsiskolinimas – apie 9 mln. eurų. Įmonės laukia restruktūrizavimas.
„Turime dvi galimybes: arba turi ypač pakilti cukraus kaina, kad jo gamintojai galėtų pakelti runkelių supirkimo kainą, arba Vyriausybė turi prisidėti prie šito dalyko. Kitos išeities nematau, nes fabrikai jau su tokiomis kainomis dirba nuostolingai“, – pabrėžia „Lietuvos cukraus“ generalinis direktorius Augustas Obuchavičius.
Ir runkelių augintojai, ir cukraus gamintojai teigia, kad žemdirbiams turi būti didinamos išmokos. Pasak žemės ūkio ministerijos atstovo, Lietuva yra viena iš bendrijos šalių, kur cukrinių runkelių augintojams skiriama susietoji parama, numatyta ekonominius ir socialinius sunkumus patiriančioms ūkio šakoms. Pernai ji siekė apie 80 eurų už hektarą.
„Žinant, jog Lietuva gauna vienas mažiausių ES tiesioginių išmokų, natūralu, kad maksimalus vokas, skirtas susietai paramai, yra vienas mažiausių. Norėdami padėti cukrinių runkelių augintojams, mes turėtumėme dalį lėšų atimti iš kitų sektorių“, – tvirtina ŽŪM atstovas Karolis Anužis.
Pirkėjai parduotuvėse kilogramą cukraus per įvairias akcijas gali įsigyti už 40 centų – prieš penkerius metus jis kainavo iki keturių kartų daugiau. Pasak cukrinių runkelių augintojų atstovo, pirkėjai labiausiai permoka pirkdami produktus, kurių sudėtyje yra cukrus, nes šie produktai nepigo, o brango.
