Verslas

2019.07.13 07:00

Apie vestuvių atsiperkamumą jaunieji dažnai negalvoja, bet pagalvoja svečiai

į vokelius siūlo dėti bent 200–300 eurų
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.07.13 07:00

Jaunieji, planuodami vestuves, negalvoja apie tai, kad vestuvės atsipirks, nes taip beveik niekada nenutinka, LRT.lt sako vestuvių planuotojai. Tiesa, apie tai, kad už save vis dėlto reikėtų „susimokėti“, pagalvoja patys svečiai.

Vienose vestuvėse šį sezoną jau dalyvavusi ir dar vienose vestuvėse su antrąja puse ketinanti dalyvauti Eimantė LRT.lt teigia besilaikanti nuomonės, kad pora į vokelį turėtų įdėti 200 eurų. Anot merginos, nors ši suma atrodo gana didelė, sprendimą lėmė ir ryšys su jaunaisiais, ir vestuvių tipas.

„Nors gal taip daryti nereikėtų, bet dažniausiai, jeigu matai, kad žmogus rengia dviejų dienų šventę, pasirūpina maistu ir nakvyne, pats automatiškai pagalvoji, kad jam vieno svečio „kaina“ yra didesnė. Nors žmonės kviečia tuos, kuriuos nori matyti, bet svečiai vis tiek dažniausiai bando įvertinti, kokių išlaidų patiria jaunavedžiai. Jeigu kažkiek iš vokelio lieka, tai irgi labai gerai“, – įsitikinusi Eimantė.

Galvodama apie sumą, dedamą į vokelį, ji įvertinanti ir mergvakario bei bernvakario išlaidas, nes šios šventės skirtos būtent jauniesiems.

„Drabužiai yra tavo reikalas. Gal tu nusipirksi tą drabužį ir jį panaudosi dvejoms vestuvėms, o po to dar kur nors nešiosi. Bet būtent mergvakaris ir vestuvės yra tai, kas skirta jauniesiems. Mergvakarį būčiau linkusi turėti omenyje“, – sako Eimantė.

Atsižvelgia ir į tai, ar į šventę eina su pora

Vestuvėse ketinanti dalyvauti Gabrielė taip pat tvirtina sumą, dedamą į vokelį, pirmiausia vertinanti pagal tai, kieno vestuvėse dalyvauja. Kaip sako Gabrielė, jeigu žmogus artimas, pora į vokelį turėtų įdėti 200 eurų. Jeigu jaunieji ne tokie artimi, užtenka ir 100 eurų.

„Vis tiek dabar tos kainos pakilusios. Karštas patiekalas ir užkandžiai svečiui paprastai kainuoja apie 55–60 eurų. Juk norisi ir tam žmogui kiek nors padovanoti, ypač jeigu tai artimas žmogus“, – sako Gabrielė.

Ji sutinka, kad piniginę dar patuština ir paprastai prieš vestuves rengiami mergvakariai ir bernvakariai, tačiau jų kaina, sako Gabrielė, įtakos vokeliui neturi.

Jovita vokelio svorį taip pat teigia vertinanti pagal panašius kriterijus. Ji pirmiausia atsižvelgia į tai, ar į vestuves eina viena, ar su pora. Be to, svarbu ir tai, ar vestuvės vyksta vieną, ar kelias dienas.

„Mano logika tokia – ar vestuvės su nakvyne, ar be. Jeigu be ir einu su pora, į vokelį dedame po 50 eurų. Jeigu be poros, dėčiau 100 eurų. Jeigu vestuvės su nakvyne, tai sakyčiau, kad 100 nuo žmogaus bet kokiu atveju, nes tiesiog bandau nuspėti, kokią kainą jaunieji už mane sumokėjo“, – pasakoja Jovita.

Pašnekovė teigia, kad vokelio dydis, priklausomai nuo to, ar ji vestuvėse dalyvauja viena, ar su pora, kinta dėl to, kad ji dovaną vertina iš šeimos perspektyvos: „Į tai žiūriu kaip į šeimos biudžetą, kaip į vieną vienetą. Jeigu neturiu poros, esu viena, o vestuvėse esu per naktį ir įdedu 50 eurų, tai jauniesiems nė trupučio neatsipirks.“

Ruošdamiesi vestuvėms, tikėjosi, kad jos atsipirks

Vestuves neseniai atšventęs Dominykas pasakoja, kad vokeliuose sumos svyravo, tačiau buvo galima spėti, kad dauguma svečių nuo vieno žmogaus skyrė 50 eurų. Vaikinas pripažįsta tokios sumos ir tikėjęsis, todėl jau rengiant vestuves į tai buvo atsižvelgta.

„Žinoma, tėvai dovanojo daugiau, bet nuo draugų gavome maždaug po 50 eurų nuo žmogaus. Kvietime rašėme, kad norime, jog dovana tilptų į vokelį. Kitaip tariant, leidome suprasti, kad norime dovanų gauti pinigų. Kai planavome vestuves, skaičiavome, kad turėtume įtilpti į išlaidas, kurios vienam žmogui siektų iki 50 eurų“, – sako Dominykas.

Išsirinkus renginio vietą, pasakoja Dominykas, jiedu su žmona pabandė įvertinti, kiek ir kokių gėrimų norėtų svečiai, o tada pasirinko ir užkandžius.

„Skaičiuojant su tėvų ir giminių, kurie į vokelius įdėjo daugiau, dovanomis, išėjo taip, kad viskas atsipirko. Vestuvinė kelionė ne, bet visa šventė maždaug atsipirko“, – teigia Dominykas.

Uždirbti nori ne visi, bet gauti pinigų – dauguma

LRT.lt kalbinti vestuvių planuotojai vis dėlto teigia, kad dažniausiai jaunieji stengiasi surengti šventę sau ir svečiams, o ne kompensuoti išlaidas ar iš vestuvių uždirbti.

Vis dėlto jie sutinka – yra tekę girdėti apie atvejus, kai jaunieji rengia itin kuklias vestuves, numatyta, kad iš padovanotų pinigų jie ne tik kompensuos išlaidas, bet ir uždirbs.

„Kiek man teko dalyvauti tokiose vestuvėse ir girdėti apie jas, tai taip, būna, kad jaunieji galvoja: pasikviesime kokių 10 žmonių, bus tėvai, broliai, sesės ir mums tas vestuves atpirks. Taip būna. Tokio mąstymo yra“, – sako vestuvių planuotojas Liutauras Galinis.

LRT.lt pašnekovai pastebi, kad vis dėlto vyrauja kita tendencija, – nepaisant to, kad jaunieji pasipelnyti nenori, jie vis dėlto dažniausiai tikisi gauti pinigų, o kartais tokį pageidavimą netgi išreiškia kvietime.

„Būna, kartais jaunieji, kurie nori gauti tik vokelius, iš anksto šią informaciją gražia forma įtraukia į kvietimus svečiams, kad jie būtų informuoti. Bet tai nėra galbūt labai tendencinga, kad ši informacija nurodoma kvietimuose. Patys žmonės šiais laikais tikrai ateina su vokeliais. Ypač lietuviai. Jeigu organizuojame šventes, kur dalyvauja mišrios poros – ir lietuviai, ir užsieniečiai, – tai užsieniečiai išvis neturi tokios mados“, – pastebi vestuvių planuotoja Kamilė Šimkaitienė.

L. Galinis taip pat teigia, kad dažnai ne pinigai dovanojami tik tada, kai patys jaunieji išreiškia tokį norą ir dažnai netgi tiksliai nurodo, ko vis dėlto norėtų: „Ši tendencija pradeda populiarėti – jaunieji pateikia sąrašą. Jeigu žmogus nori kažką nupirkti, jis perka tai, kas reikalinga, o ne taip, kaip būdavo anksčiau: servizo rinkinys, puodai ar pan. Buvo atvejis, kai jaunieji norėjo konkretaus medžio dovanų. Žmonės atnešė tą medį į vestuves.“

Į vokelį siūlo dėti 200–300 eurų

Pašnekovai taip pat tvirtina, kad, nors jaunieji dažnai ir nepagalvoja apie vestuvių atsiperkamumą, apie tai pagalvoja patys svečiai. Dėdami pinigus į vokelį jie iš tiesų neretai įvertina šventės vietą, trukmę, o kartais ir ryšį su jaunaisiais.

„Tai buvo visą laiką, tik dabar apie tai daugiau kalbama. Žmogus kaip ir suvokia, kad jis turėtų padengti maisto ir nakvynės, jeigu tokia yra, išlaidas. Metams bėgant ta suma vis didėja, bet tai yra normalu, nes tai lemia mūsų auganti ekonomika. Jeigu eurą verstume litais, ta suma, dedama į vokelį, absoliučiai neadekvati“, – sako L. Galinis ir priduria, kad vertinant eurais vis dėlto suma atrodo logiškesnė, o dažnai jaunieji pasakoja gavę ir daug didesnių sumų nei tik tas, kurios atpirktų maistą ir nakvynę.

Paklausti, kiek vis dėlto derėtų dėti į vokelį, LRT.lt pašnekovai tvirtina, kad į paprastas, neiškilmingas vestuves keliaujanti pora turėtų dėti bent 200–300 eurų. Kaip sako L. Galinis, jeigu jaunieji artimesni – artimi giminaičiai, labai geri draugai, – paprastai suma turėtų būti dar didesnė.

„Jeigu kalbame apie jaunųjų tėvelius, senelius, krikšto tėvus, dėdes ar tetas, be abejo, tos sumos visą laiką bus didesnės. Jeigu tai yra geriausi draugai ir tai yra ne dovana, o vokelis, dažniausiai ta suma būna didesnė“, – tvirtina L. Galinis.

K. Šimkaitienė taip pat nurodo, kad suma vokelyje turėtų siekti apie 300 eurų, bet pabrėžia – pirmiausia svečiai turėtų galvoti apie savo galimybes, o ne apie tai, kokios sumos tikimasi ar kiek jaunieji sumokėjo už maistą ir gėrimus.

„Jeigu negali į tą vokelį įdėti daugiau, tai tiesiog įdėk mažiau ar galbūt tuomet galima padovanoti ne vokelį, o kažkokią kitokią dovaną. Tiesiog reikia būtinai atsižvelgti į tai, kad jūs esate svarbūs, jus labai myli, gerbia ir tikrai nori, kad būtumėte šventėje“, – sako K. Šimkaitienė.

Jeigu galimybės neleidžia, pirmiausia atsisakyti siūlo mergvakarių ir bernvakarių

Vestuvių organizatoriai taip pat pastebi, kad neretai mergvakarių ar bernvakarių organizavimas svečiams atsieina gana nemažai. Jeigu žmogus negali sau leisti skirti pinigų ir šiai šventei, ir pačių vestuvių šventei, pašnekovai siūlo paprasčiausiai atsisakyti dalyvauti mergvakaryje ar bernvakaryje.

„Pavyzdžiui, jeigu turime 10 artimiausių draugų komandą, dažniausiai bent vienas ar du tikrai atkrenta. Atkrenta dėl labai įvairių priežasčių. Vieni taupo, kiti tikrai kartais tą savaitgalį negali dalyvauti, bet man yra tekę girdėti kalbų, kad žmonės atsisako dėl taupumo sumetimų, dėl išlaidų“, – sako L. Galinis.

K. Šimkaitienė rekomenduoja ėjimą į vestuves ir mergvakarius ar bernvakarius apskritai atskirti, o ne skaičiuoti kaip vieną didelį įvykį: „Galbūt nėra būtinybės dalyvauti mergvakaryje, jeigu tau to neleidžia galimybės, nes tikrai dabar tendencijos tokios, kad vis daugiau žmonių mergvakarius ar bernvakarius švenčia užsienyje. Tuomet gal neverta skristi kažkur į mergvakarį, bet nueiti į šventę, kuri yra svarbesnis dalykas.“

Kiek vestuvės kainuos tiek jaunavedžiams, tiek svečiams, sako pašnekovai, priklauso nuo to, kokie jų lūkesčiai. Kaip teigia L. Galinis, jeigu į vestuves kviečiama apie 60 žmonių, pasirenkama graži vieta, kuri nereikalauja itin didelių lėšų dekorui, o vakaro vedėju pasirenkamas ne itin žinomas žmogus, vestuvės paprastai atsieina apie 12 tūkst. eurų.

Jeigu tokiose vestuvėse dalyvaujantys svečiai į vokelį įdeda bent 200 eurų, o prieš tai jie dalyvauja mergvakaryje ir bernvakaryje, kurių kiekvienam reikia skirti bent 100 eurų, svečiai savo biudžete atitinkamai turėtų numatyti bent 400 eurų. Tačiau prie to pagal kiekvieno norus prisideda išlaidos drabužiams, makiažui ir šukuosenai ar kitoms paslaugoms.

„Tas klasikinis „smart casual“ įvaizdis tikrai kainuoja ir ne visada žmonės turi pasiruošę rūbų būtent šventėms. Jeigu tai atvejai, kai dar prisideda rūbų pirkimas, pavyzdžiui, suknelė arba kostiumas, batai ir pan., tuomet reikėtų žiūrėti į sumą nuo 400 eurų ir daugiau“, – skaičiuoja L. Galinis.