Verslas

2019.07.11 14:19

Galutinis sprendimas: nuo šiol darbo skelbimuose matysime ir siūlomą darbo užmokestį

atnaujinta 14.46
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.07.11 14:19

Jau nuo kitų metų darbo skelbimuose matysime dar vieną papildomą eilutę – darbdaviai privalės nurodyti siūlomą darbo užmokestį arba jo intervalą. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimas.

Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė – 30.

Darbo kodekso pataisą pasiūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Tomas Tomilinas.

Pataisą palaikanti parlamentarė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad, jos nuomone, šiuo metu kandidatavimas į darbo vietą primena dulkių siurblio pirkimą, kai tiksli kaina sužinoma tik paskutinėje stadijoje.

„Mano nuomone, pats pasiūlymas, idėja, kad jau darbo skelbime galėtų būti nurodyta orientacinė darbo aina, kiek žmogus galėtų gauti, pretenduodamas į tą darbo vietą, yra labai prasminga. Tačiau nepaisant to, įstatyme matau keletą abejotinų vietų. [...] Iš tikrųjų nėra numatyta jokio kontrolės mechanizmo. [...] Nėra numatyta jokios nuobaudos, jeigu tai darys netiksliai, nurodydami ne tokį darbo užmokestį, koks galų gale bus pasiūlytas“, – sakė parlamentarė G. Skaistė.

Pasiūlymo autorius T. Tomilinas ragino nevertinti šio įstatymo iš Vilniuje dirbančio IT specialisto perspektyvos. „Atėję į darbo pokalbį žmonės turės nors dalį informacijos, kas gali būti pasiūlyta. Žmonės negaiš savo laiko, jeigu galės pasirinkti geresnį skelbimą“, – teigė T. Tomilinas.

Įžvelgia lengvą būdą įstatymą apeiti

Parlamentaras Simonas Gentvilas siūlomą pataisą įvertino kaip atgyvenusią. Anot jo, šiais laikais darbuotojo nebevilioja vien tik atlyginimas, jam rūpi visas socialinių paslaugų paketas, darbo kolektyvas, darbo sąlygos ir netgi tai, ar į darbo vietą galima atsivesti šunį ar vaikus.

„Tam sudaromos sąlygos. Yra aibė kitų dalykų, kurie svarbūs darbuotojams. Mąstymas, kad tik per darbo užmokestį galima reglamentuoti darbo vietos patrauklumą, yra praeito amžiaus tesės. Manau, kad reikėtų balsuoti prieš, nes darbdaviai, bandydami išvengti kontrolės mechanizmo tiesiog nurodys milžinišką intervalą, kas ir leidžiama šiuo įstatymu“, – tvirtino S. Gentvilas.

Seimo narys Sergejus Jovaiša svarstė, kad toks įstatymas gali netgi paskatinti darbdavius paprasčiausiai susitarti dėl to, kokį intervalą tam tikrų sričių specialistams nurodyti.

Parlamentaras Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dėlto vyrauja praktika, jog pirmojo darbo pokalbio metu kartais net nepasakoma, o kartais laikoma net nemandagiu gestu klausti, koks siūlomas darbo užmokestis.

„Puikiai suprantame, kad darbdaviai galės nustatyti labai plačius rėžius [...] ir iš tiesų jie bus teisūs. Tikėtis, kad tai bus perversmas, būtų naivu, bet toks sprendimas gali dalinai sustiprinti poziciją būtent tų žmonių, kurie ieško darbo“, – tvirtino M. Majauskas.

Per svarstymą dalis parlamentarų įžvelgė didesnę naštą verslui

Pataisa svarstymui buvo pasiūlyta dar birželio pabaigoje. Po svarstymo tokiam siūlymui pritarė 79 Seimo nariai iš 95 balsavusiųjų. Prieš buvo 5, susilaikė 11.

Pasiūlymą palaikantys Seimo nariai tada argumentavo, kad tai gana nesudėtingas pakeitimas, kuris padėtų už savo interesus darbo rinkoje kovojantiems žmonėms ir prisidėtų prie šešėlio mažinimo.

„Tai labai nesudėtingas įstatymas, kuris gali iš esmės padėti darbo rinkoje už savo interesus kovojantiems žmonėms. Žmogui, kuris ateina į darbo pokalbį, reikia žinoti priedinę informaciją, dėl darbo užmokesčių“, – sakė T. Tomilinas.

Jo teigimu, toks sprendimas nepakenktų sąžiningiems darbdaviams.

Seimo narys Vytautas Bakas tada taip pat teigė, kad tai padėtų mažinti šešėlį: „Įstatymas leistų demonstruoti daugiau pagarbos samdomiems darbuotojams. Sutaupytų jų laiką. Žmonės išanalizavę skelbimus galėtų pasirinkti. Tai taip pat pagerintų derybų kultūrą bei praturtintų mūsų žmones. Tai yra teisė į informaciją.“

Pasiūlymo nepalaikantys parlamentarai teigė, kad tai būtų papildoma reguliacinė priemonė verslui, o požiūris, kad darbuotojai engiami – atėjęs iš senų laikų ir neatitinka realybės.

„Atlyginimai privačiame sektoriuje praėjusiais metais augo vien 10–11 proc. Vertinant Europos Sąjungos (ES) šalis, nominalus atlyginimas Lietuvoje augo sparčiausiai per pastaruosius 15 metų. Kalbėti, kad darbuotojai yra engiami ir jiems reikia kažkokių derybinių sąlygų, yra atėję iš senesnių laikų ir tai klaidinga“, – tvirtino parlamentaras Simonas Gentvilas.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius