Jau nuo kitų metų turėsime dar vienu laisvadieniu daugiau. Po ilgų diskusijų Seimas visgi pritarė didinti nedarbo dienų skaičių, todėl nedirbti galėsime ir per lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo arba Vėlinių dieną.
Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė – 24.
Darbo kodekso pataisą pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok su kitais 7 parlamentarais.
Pasidalino į dvi stovyklas
Parlamentaras Povilas Urbšys kvietė balsuoti už, atkreipdamas dėmesį, kad dabar mes važiuojame į kapines lapkričio 1-ąją dieną, nors tai yra Visų Šventųjų diena: „Praktiškai lapkričio 1-ąją dieną turėtume paminėti visus šventuosius, bet lankome mirusiųjų kapus. Mes tuo ir skiriamės iš kitų tautų, kad turime ypatingą ryšį su mirusiais savo artimaisiais ir neatsitiktinai mes tame ryšyje randame ir savo ramybę, dėl to esu linkęs pritarti projektui.“
Vis dėlto Andrius Mazuronis kvietė pagalvoti apie neigiamą poveikį ekonomikai, įvedus dar vieną nedarbo dieną.
„Sutikčiau, kad reikėtų balsuoti už šios dienos įtraukimą į sąrašą, jeigu išimtume kažkurią dieną iš sąrašo. Leiskite priminti, kad tame sąraše yra Joninės, kada visa Lietuva nežino, ką daryti per [tą dieną]. Kontekstas, kuriame svarstome dar vienos papildomos nedarbo dienos įvedimą, ta, kad ekonomika eina į stiprų ekonomikos sulėtėjimą, finansų ministras mojuoja pirštu: galvokit, ką jūs darot“, – sakė Andrius Mazuronis.
Rimantė Šalaševičiūtė pastebėjo, kad 2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO nematerialaus paveldo konvenciją, pagal kurią Vėlinės yra diena, turinti išskirtinį statusą, pasižyminti mirusiųjų pagerbimu.
„Mūsų Etninės kultūros globos taryba rekomenduoja, kad lapkričio 2-oji būtų mirųsiųjų atminimo ir pagerbimo diena“, – pažymėjo ji.
Tuo metu Tomas Tomilinas taip pat ragino balsuoti už: „Turime nebijoti priimti drąsius sprendimus. Nepamirškime, kad politika yra tam tirkas tikrovės keitimas, turint aiškią viziją. Šiandien akivaizdu, kad yra didelis gyventojų spaudimas ir labai džiaugiuosi, kad mes nesikėsiname į kitas dienas, kad nusprendėme neatsisakyti ir Gegužės 1-osios dienos, kas buvo teisingas sprendimas. <...> Pasaulis keičiasi, Lietuva keičiasi, todėl nebijokime tų sprendimų, mes turėsime socialinę-ekonominę naudą kitu galu, nors ir negalime jos paskaičiuoti pinigais“, – sakė Tomas Tomilinas.
Jam nepritarė Seimo narys Simonas Gentvilas, kuris vietoje to siūlė keisti Darbo Kodeksą ir suteikti darbuotojams dar vieną nedarbo dieną, kada jie patys galėtų pasirinkti, kada ją ir kaip išnaudoti.
R. Karbauskis prieš posėdį: frakcija palaikys
LRT.lt jau rašė, kad Vyriausybė idėjai didinti šventinių dienų skaičių nepritaria. Vyriausybės nutarime teigiama, kad Lietuvoje, lyginant su kitoms Europos Sąjungos (ES) šalimis, ir taip turime daugiau šventinių dienų. ES šventinių dienų vidurkis yra 12 šventinių dienų, o Lietuvoje yra 15.
Nutarime taip pat rašoma, kad įgyvendinus įstatymo projekto nuostatą, būtų neigiamų ekonominių padarinių, kurie apsunkintų valstybės įsipareigojimų vykdymą. Dėl papildomos švenčių dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, taip pat darbo užmokestis darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laiko ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, pažymima Vyriausybės nutarimo rašte.
Taip pat įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, o į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir kitus fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų.
Apie tai antradienį prieš neeilinį Seimo posėdį pasisakė ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Yra įvairios nuomonės, kiek tai paveiks ekonomiką. Visą laiką kiekviena nedarbo diena atneša, tiesiogiai žiūrint, tam tikrus nuostolius. Tačiau poilsio dienos, kurios yra skirtos ypatingai prasmingiems dalykams, sugeneruoja ir papildomas lėšas į biudžetą. Vienareikšmiškai sakyti, kad tai bus vien žala, negalėčiau. Seimas nuspręs“, – sakė jis.
Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad frakcija palaikys, jog Vėlinės taptų nedarbo diena.
„Frakcija nutarė pritarti. Tai yra mūsų visuomenei labai svarbios šventės ir argumentai, kurie buvo išsakyti įstatymo teikėjų, mus tenkina“, – sakė jis.
Kiekvienais metais laisvadienių skaičius skiriasi
Anksčiau konservatorius Jurgis Razma Seimui buvo pateikęs kitą siūlymą. Jis siūlė nebešvęsti Gegužės 1– osios dienos, tačiau į šventinių dienų sąrašą įtraukti lapkričio 2–ąją, tačiau parlamentarai tokiam siūlymui nepritarė.
Savo pasiūlymą buvo pateikęs ir socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis siūlė nedirbti tik vieną dieną – arba lapkričio 1-ąją, arba lapkričio 2-ąją, tačiau parlamentarai tam nepritarė.
Lietuvoje per metus yra švenčiama 15 šventinių dienų, tačiau kiekvienais metais laisvadienių skaičius skiriasi, nes kai kurios šventės švenčiamos savaitgaliais.
