Verslas

2019.07.10 22:00

Už paimtus sklypus „Rail Baltica“ vėžei – netinkamas atlygis?

Seimui pritarus, paimti žemę visuomenės poreikiams bus paprasčiau. Tuo metu Kėdainių rajono ūkininkai sako, kad žemė, europinei vėžei „Rail Baltica“ tiesti, iš jų paimta, tačiau sumokėta gerokai per mažai. Susisiekimo ministras sako, kad su žemių savininkais atsiskaityta pagal įstatymus.

Ramybė Antrųjų Dvariškių kaimo laukuose netrukus baigsis, čia artimiausiais metais prasidės darbai – nuo Kauno tiesiama europinė vėžė „Rail Baltica“. Ūkininkas Virmantas Ivanauskas moja ranka, kur ji bus.

Visuomenės poreikiui iš ūkininko Kėdainių rajone paimti 2 hektarai žemės. Kol darbai neprasidėjo, rudenį juos dar galės užsėti.

„Mes gavome apie 3 600 už hektarą, nors šiandien rinkos vertė šioje vietoje siekia 6–7 tūkstančių eurų už hektarą, tai esame truputėlį nuskriausti“, – sako Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Ivanauskas.

Susisiekimo ministras sako, kad tiesiant europinę vėžę už valstybės poreikiams paimtą žemę su jos savininkais atsiskaityta pagal įstatymą.

„Kainos – pagal vidurkį, kai kuriuose rajonuose vidurkiai yra mažesni, kituose – aukštesni. Mes patys stebėjomės, kodėl taip skiriasi kainos, vienas iš motyvų, kaip mums pateikė, kad gali būti atsiskaitoma juodaisiais pinigais už žemės sandorius ir žemės kaina įkainojama mažiau tame rajone“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas sako, jei žemės kaina ūkininkams netiko, galėjo ją ginčyti teisme. Esą bylos žemės paėmimo procedūros vis tiek nesustabdys.

„Vertina nepriklausomi vertintojai ir numato žemės balą, našumą, jei yra kokie vertingi medžiai ar miškelis, visa tai yra įvertinama. Labai vaizdžiai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad žemės savininkas turi gauti tokią vertę, už kurią jis galėtų toje pačioje vietoej nusipirkti lygiai tokį patį žemės sklypą“, – tikina Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Kazys Starkevičius.

Kėdainių rajono ūkininkas sako, kad paimant žemes „Rail Baltica“ vėžei, kai kuriems liko ruoželiai žemės, kuriuos atskirs geležinkelis, ir ūkininkams iki jų teks sukti lankstą.

K. Starkevičius sako, įstatymo pataisose siūlęs galimybę tokiu atveju žemę konsoliduoti – sujungti ar perkelti sklypus, bet Seimas nepritarė.

„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, ruošiantis tiesti europinės vėžės atkarpą nuo Kauno iki sienos su Latvija, jau pasirašyta didžioji dalis žemės paėmimo aktų, išmokėta per 5 milijonus eurų kompensacijų, bet esą yra ir nesutinkančių su pasiūlyta žemės kaina.

Plačiau – reportaže nuo 26 min.

Panorama. Politologo komentaras: Nausėdos komandoje dominuoja politikos technologai, bet ne formuotojai