Verslas

2019.07.09 12:57

Minimali alga vėl kils: tai turėtų priversti darbdavius labiau dalintis pelnu

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.07.09 12:57

Rizikos, susijusios su įmonių gyvavimu, eksportu ir darbo rinka, – tik dalis LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ pašnekovų išsakytų argumentų dėl per sparčiai keliamo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) Lietuvoje.

„Negalima sakyti, kad atlyginimų didinimas yra tik gėris be jokių šalutinių efektų“, – įspėja ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kitus metus gyventojai pasitiks pilnėjančiomis piniginėmis – nuo sausio 30 eurų į rankas didės MMA. Žadama, jog vidutinis darbo užmokestis taip pat augs. Dešimčia ir daugiau procentų, priklausomai nuo profesijos, didės mokytojų, gydytojų, kultūros, socialinės srities darbuotojų ir pareigūnų atlyginimai. Finansų ministerijos teigimu, numatoma geriausia finansinė padėtis po krizės.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius sako, kad MMA kėlimas nuo 555 iki 607 eurų popieriuje yra drastiškas ir prieštarauja esamoms ekonomikos tendencijoms. Jo teigimu, dabartinė padėtis neatitinka reikalingo santykio tarp vidutinio darbo užmokesčio ir MMA.

„Europos vidurkis yra 30–40 proc., o Lietuvoje pernai turėjome 46,5 proc. Iš esmės mes įtelpame į reikiamus rėmus, kad būtų ne mažiau nei 45 ir ne daugiau nei 50 proc. santykis, tačiau pradėjus mokėti MMA, po naujų metų viršysime 50 proc. daugiau nei 50 savivaldybių“, – aiškina R. Sartatavičius.

Anot pramoninkų konfederacijos direktoriaus, didinant MMA teks kelti ir vidutinį atlygį, kas gali turėti įtakos įmonių gyvavimui ir pajamų šaltiniams.

„Tai gali atsiliepti aptarnavimo sektoriui, viešbučiams ir pan. Yra tam tikri momentai, kurie palies nemažą dalį verslo, pakils įvairios įmokos. Mes pasisakome už atlyginimų kėlimą, tačiau būtina atsižvelgti į esamą situaciją. Galima būtų kelti, pavyzdžiui, iki 580 eurų“, – LRT RADIJUI komentuoja R. Sartatavičius.

Nesidalija pelnu?

Reaguodama į tokius R. Sartatavičiaus pasisakymus, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė tikina, jog darbdavių argumentai dėl MMA pakėlimo visada išlieka tokie patys: „Priminsiu, kad Lietuvos banko atlikta analizė įrodo, kad MMA didinimas neturi jokios įtakos rinkai, nes darbo vietų mažėjimas ir bankrotų skaičius nėra su tuo susijęs.“

Kaip teigia pašnekovė, darbdaviai Lietuvoje pelnu nesidalija, nepriklausomai nuo to, ar darbo našumas augo mažiau nei darbo užmokestis. „Pasižiūrėjus į pasidalijimo su darbuotojais procentą, matyti, kad darbo užmokestis neatitinka pelno“, – komentuoja E. Radišauskienė.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis laikosi kiek kitokios nuomonės. Jo aiškinimu, tariamas darbdavių nesidalijimas pelnu supriešina juos su darbuotojais, nors pastarųjų metų statistika to nepagrindžia.

„Nacionalinėse sąskaitose darbo užmokesčiui tenkanti dalis pamažu pradėjo didėti, o pelningumas pastaruosius trejus metus neauga. Tai rodo, kad sparčiau didėjantis darbo užmokestis sumažina galimybes pelnui augti ir didesnė pinigų dalis atitenka darbuotojams“, – paaiškina ekonomistas.

N. Mačiulis neabejoja, jog vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos perkaitimo rodiklių – gerokai sparčiau augantys atlyginimai nei didėjantis produktyvumas.

„Produktyvumas per metus didėja 3–4 proc., o atlyginimų augimas pastaruosius trejus metus siekia beveik 10 proc. Tai yra perkaitimo ženklas, nes trumpuoju laikotarpiu atlyginimai gali augti greičiau nei yra sukuriama vertė, bet trumpuoju laikotarpiu atotrūkis mažina ypač eksportuojančių įmonių konkurencingumą, yra prarandamos rinkos ir tada reikia galvoti, kaip viską susigrąžinti“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Įžvelgia grėsmių

Vertindamas spartų MMA kėlimą, ekonomistas įžvelgia ir kitų grėsmių. Jo teigimu, dabartinė išorinė aplinka, galinti daryti poveikį Lietuvos eksportui, kuris sudaro 90 proc. Lietuvos BVP, yra labai netvari ir gali atsiliepti šalies darbo rinkai.

„Tokiu atveju labiausiai pažeidžiami tampa MMA uždirbantys asmenys, nes jų pridėtinė vertė yra mažesnė, jie neturi kompetencijų, todėl net jei ir neprarandama darbo vieta, paprastai pasiūlomas mažesnis etatas. Tam tikros rizikos egzistuoja ir negalima sakyti, kad atlyginimų didinimas yra tik gėris be jokių šalutinių efektų“, – įspėja N. Mačiulis.

E. Radišauskienė teigia, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, ar atlyginimai auga tose srityse, kur yra daugiausia dirbančiųjų.

„Pavyzdžiui, kyla ginčai dėl transporto sektoriaus, kur reikėtų mokėti didesnius atlyginimus ir taip žmonėms užtikrinti socialines garantijas, nes išėję į pensiją ar netekę darbo šie tampa paramos gavėjais – valstybė jiems turi mokėti papildomas išmokas iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – komentuoja pašnekovė.

Viešajame sektoriuje algas didins tik nekvalifikuotiesiems

Vyriausybės teigimu, minimalių algų kėlimui viešajame sektoriuje reikėtų 17 mln. eurų. Anot E. Radišauskienės, MMA gavėjų procentas viešajame sektoriuje yra sumažėjęs, o kita dalis darbuotojų, gaunančių kiek didesnę algą, užmirštami.

„Tik dalis specialistų yra nekvalifikuoti ir tik jų darbo užmokesčiui numatomas algų didinimas, nors kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus taip pat reikia didinti“, – pabrėžia pašnekovė.

N. Mačiulio manymu, svarbiausia ne kokių, bet kiek viešojo sektoriaus darbuotojų valstybė gali išlaikyti. Anot jo, Lietuvos viešasis sektorius yra didelis ir gerokai lenkia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį.

„Lietuvos viešasis sektorius suformuotas taip, lyg šalyje būtų keturi milijonai gyventojų, tačiau pasikeitus demografinėms tendencijoms jis nelabai kito“, – teigia ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria viešasis sektorius, yra finansavimas. Nors ekonomikos augimas papildo valstybės biudžetą 600 mln. eurų ir jų pakanka viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti, vis platesni užmojai neleidžia to įgyvendinti.

„Atsiranda noras didinti vaiko pinigus ir kitokių pažadų, kuriems jau galiausiai pinigų neužtenka. Esminis klausimas yra tai, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus atlyginimų strategiją su ribotais ištekliais, nes niekas nesiruošia didinti mokesčių. Tada prireikia nepatogių struktūrinių reformų, analizuojant, kur viešojo sektoriaus darbuotojų galima atsisakyti nesumažinant paslaugų“, – LRT RADIJUI sako N. Mačiulis.

Nors valstybės išlaikomų institucijų mažėja, anot E. Radišauskienės, ženkliai didėja dirbančiųjų savivaldybėse skaičius, ko, jos teigimu, būti neturėtų.

„Mes atkreipėme dėmesį į darbo užmokesčio finansavimo ypatumus savivaldybėse ir pastebėjome, kad ten darbo vietos yra kuriamos be jokių argumentų“, – akcentuoja pašnekovė.

E. Radišauskienė neabejoja – viešojo sektoriaus optimizavimas yra įmanomas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios paslaugos yra būtiniausios ir užtikrinti jų kokybę.

„Vertėtų nepamiršti, kad tam tikrų paslaugų poreikis auga. Pavyzdžiui, dėl senstančios visuomenės didėja darbuotojų, teikiančių sveikatos ir socialines paslaugas. Būtina įvertinti, kurių darbuotojų reikia, o kurių ne – turi būti peržiūrima kiekviena institucija“, – tvirtina pašnekovė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt