Verslas

2019.07.08 16:09

Lenkija ketina neapmokestinti jaunų specialistų pajamų – Lietuvai tokio kelio ekspertai nesiūlo

Lenkijos valdžia pasišovė sustabdyti geriau apmokamo darbo ieškančių jaunų specialistų emigraciją ir siūlo daugumą jaunesnių kaip 26 metų darbuotojų atleisti nuo pajamų mokesčio. Lietuvos ekonomistai sutinka, kad mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms mokesčių našta turėtų būti palengvinta, bet siūlymą atsižvelgti į amžių vertina kritiškai ir yra įsitikinę – emigracijos tai nesustabdys.

Remiantis įstatymu, nuo pajamų mokesčio Lenkijoje būtų atleisti jaunesni nei 26 metų darbuotojai, kurių metinės pajamos, neatskaičius mokesčių, siekia 85,5 tūkst. zlotų arba 20 tūkst. eurų.

Vidutinis Lenkijos metinių pajamų vidurkis yra netgi žemesnis – 60 tūkst. zlotų arba 14 tūkst. eurų iki mokesčių atskaitymo.

Lengvatą gavę darbuotojai į valstybės biudžetą nemokėtų 18 proc. nuo pajamų sudarančio mokesčio.

Įžvelgia galimą diskriminaciją

LRT.lt kalbinti ekonomistai pastebi, kad mokestinės lengvatos mažas pajamas gaunantiems asmenims reikalingos, nes tai ir ekonomiškai naudinga, ir socialiai atsakinga. Be to, būtent jauni darbuotojai dažnai patenka į tą grupę žmonių, kurie neuždirba itin didelio atlyginimo.

Vis dėlto prisirišimą prie darbuotojų amžiaus ekspertai kritikuoja. Kaip LRT.lt teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, toks sprendimas gali netgi būti įvertintas kaip diskriminuojantis.

„Sakyčiau, kad sprendimas neapmokestinti mažas pajamas gaunančių asmenų yra sveikintinas ir jį reikėtų plėsti ir Lietuvoje, bet diferenciuoti pagal amžių... tai gali būti net tam tikra diskriminacija. Kodėl 26 metų specialistas nemoka mokesčių, o 27 metų specialistas jau turi juos mokėti? Kur nubrėžti tą kartelę?“ – svarsto N. Mačiulis.

SEB banko vyriausiais ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat tvirtina, kad itin svarbu atskirti žemas pajamas gaunančius asmenis, tačiau svarsto, kad galima rasti ir efektyvesnių būdų ne tik, kaip stabdyti emigraciją, bet ir kaip panaudoti surinktus pinigus.

„Jeigu žiūrėtume į Lietuvos praktiką, manau, nebūtų taip, kad ši priemonė išspręstų kažkokią problemą. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad Lietuva, Vyriausybė tikrai daro nemažą darbą, didindama neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Faktiškai dabar jau yra 300 eurų, nuo kitų metų, jeigu niekas nesikeis, bus 400 eurų“, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.

Lietuvai tokio scenarijaus nesiūlo – pinigus galima panaudoti ir geriau

Anot T. Povilausko, net jeigu jaunas darbuotojas ir uždirba daugiau nei minimalias pajamas, jo sumokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra gana nedidelis. Jeigu jaunas specialistas vis dėlto uždirba gerokai daugiau nei minimali mėnesinė alga (MMA), jis mokesčius sumoka taip pat, kaip ir visi kiti aukštesnes pajamas gaunantys dirbantieji.

„Vertindamas tą Lenkijos variantą, manau, kad valstybė mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigus gali truputį efektyviau panaudoti, negu per šitą gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimą iki nulio jauniems žmonėms. Manau, kad yra efektyvesnių būdų“, – tikina T. Povilauskas.

Jis pripažįsta – atleidus jaunus žmones nuo pajamų mokesčio, tiesioginę naudą būtent jie ir pajaustų, nes dažnai jauni žmones ne tik yra labiau linkę į vartojimą, bet ir turi rimtų įsipareigojimų: nori įsigyti pirmą būstą, planuoja šeimą, turi įsigyti pirmąjį automobilį.

„Žinoma, tai didelė paskata jaunimui, bet [...] manau, kad nėra čia ta esminė problema. Reikia, kad jauni žmonės daugiau uždirbtų patys kurdami verslus, turėdami aukštesnę kvalifikaciją. Dėl to jie gautų daugiau pajamų. Tas valstybės skatinimas visų mūsų pinigais... Manau, kad tuos pinigus galima geriau įdarbinti kitur“, – sako T. Povilauskas.

Siūlymas gali atsisukti kitu galu: emigraciją sustabdys tik kuriam laikui

N. Mačiulis taip pat svarsto, kad toks sprendimas nesumažintų jaunų žmonių emigracijos, nes retą emigruoti paskatina mokesčių sistema. Paprastai, atkreipia dėmesį ekonomistas, emigracija labiau susijusi su galimybėmis gauti darbo vietą, save realizuoti.

„Jeigu argumentas dėl emigracijos ir bus teisingas, ar nenutiks taip, kad procesas bus sulaikomas trumpam, o po to kaip tik atsiras paskata emigruoti? Manau, kad amžiaus kriterijus yra tikrai keistas ir kažin ar duotų kažkokios naudos“, – tvirtina N. Mačiulis.

Jis pastebi – Lenkija pastaraisiais metais garsėja populistiniais sprendimais, kuriems ne visada turi pinigų, vertinant ilgąjį laikotarpį. Šiuo atveju, atkreipia dėmesį N. Mačiulis, taip pat kyla klausimas, kokiomis lėšomis tokia reforma bus finansuojama.

„Kiekvieną kartą, kai siūloma kažko neapmokestinti, yra alternatyvieji kaštai: arba kažkur kitur reikia padidinti mokesčius, arba atsisakyti planų, pavyzdžiui, planų didinti vaiko pinigus, mokytojų ar švietimo sistemos darbuotojų atlyginimus. Turbūt būtent dėl šios priežasties nereikėtų svarstyti tokio varianto, nes nėra gerų alternatyvų, kaip finansuoti, kaip kompensuoti praradimus“, – sako N. Mačiulis.

Žemieji parlamento rūmai Lenkijoje praėjusią savaitę valdančiųjų konservatorių pasiūlymą atleisti jaunus darbuotojus nuo pajamų mokesčio priėmė vienbalsiai.

Manoma, kad aukštieji parlamento rūmai šią priemonę taip pat priims, o prezidentas ją patvirtins.

Jeigu įstatymas bus priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo rugpjūčio 1-osios. Pasiūlymo šalininkai skaičiuoja, kad lengvata galėtų pasinaudoti maždaug 2 mln. Lenkijos dirbančiųjų.