Verslas

2019.07.08 12:49

Astravo išvakarėse – pokyčiai saugos sistemoje: Veryga užsimojo likviduoti Radiacinės saugos centrą

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.07.08 12:49

Lietuva Astravo elektrinės veiklos pradžios išvakarėse siekia reformuoti radiacinės saugos priežiūros sistemą. Tiksliau, likviduoti Radiacinės saugos centrą. Buvęs ilgametis šio centro vadovas sako, kad tai būtų beprecedentis įvykis Europos Sąjungoje, o Lietuva grįžtų į gūdų sanitarijos epidemiologijos stočių metą.

Mokslininkas Eraldo Banovačas iš Kroatijos, Rijekos instituto, yra sakęs, kad nekompetentingas žmogus atsakingame poste gali padaryti didžiulę žalą. Tokiems žmonėms jis pataria daugiau galvoti, mažiau veikti. Gaila, bet ne visi protingus patarimus girdi.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad remiasi Suomijos pavyzdžiu. Paieškojome ir mes to pavyzdžio. Radome visiškai kitokį, negu kad pasakoja A. Veryga. Suomijoje veikiantis centras užsiima viskuo, kas susiję su spinduliavimu, bet niekuo, kas su ja nesusiję. Kad ir infekcinėmis ligomis.

Baltarusija greičiausiai dar iki Naujųjų švęs pirmojo reaktoriaus statybų pabaigtuves: bus pakrautas kuras, pradėti vadinamieji „karšti“ bandymai. Nuo šio momento visų incidentų ar avarijų metu į aplinką gali patekti didesnis ar mažesnis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Jas į Lietuvą gali atnešti vėjas, esant lietingam orui – radioaktyvus debesis gali „palaistyti“, pavyzdžiui, kad ir Vilnių. Per metus 16 dienų iš Baltarusijos pusės pučia stiprūs vėjai, galimi krituliai. Skaičiuojama, kad radioaktyvusis debesis Vilnių pasiektų maždaug per valandą.

Valstybinė atominės energijos saugos inspekcija (VATESI) jau kelerius metus siekia pasirašyti sutartį su Baltarusijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentu dėl tiesioginės informacijos teikimo, kad apie branduolines avarijas ir incidentus Lietuva būtų informuota nedelsiant.

Dabar VATESI ekstremalių situacijų operacijų centro budėtojai palaiko tiesioginį ryšį su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), kuri savo ruožtu gauna informaciją apie radiacijos lygį iš viso pasaulio, Baltarusijos – taip pat. Savo automatinių radiacijos lygio matavimo stočių sistemą turi ir Aplinkos apsaugos agentūra.

Lietuva Astravo AE šešėlyje – kaip greitai radioaktyviosios medžiagos pasiektų mus?

Gavę duomenų VATESI specialistai turi įvertinti grėsmės lygį. Branduolinės avarijos atveju nedelsiant informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. Šio pareigūnai – nedelsdami aktyvuoti Valstybinį gyventojų apsaugos planą. Kokių jame numatytų priemonių imtis, privalo rekomenduoti Radiacinės saugos centro specialistai.

„Radiacinės saugos centras iš esmės koordinuoja žvalgybos atlikimą, nurodo vietas, kur būtų atliekama ta žvalgyba, rinktų duomenis iš tų žvalgybinių grupių, vertintų tą situaciją“, – sako PAGD civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Kaip realiai atrodė radiologinė kontrolė Černobylio atominės katastrofos zonoje, matote dokumentiniuose kadruose. Būtent radiacinės saugos specialistai turi įvertinti grėsmės lygį, teikti rekomendacijas dėl jodo profilaktikos, gyventojų slėpimosi, o prireikus – evakavimo. Jų pareiga užtikrinti, kad iš užterštos teritorijos nebūtų išleistas radioaktyvus transportas, kroviniai ir žmonės.

Lietuva anksčiau reikalavo, tačiau Baltarusija atsisakė parengti Vilniaus evakuacijos planą. Dabar Lietuvos valdžios planuose gyventojų, patenkančių tik į 30 km nuo Baltarusijos atominės zoną, evakuacija. Mokslininkų skaičiavimais, jei Astrave įvyktų tokia pati, kaip Černobylyje, 7 pagal branduolinių avarijų skalę, avarija, vilniečių apšvita pasiektų sveikatai pavojingą ar net mirtiną lygį, tačiau evakuacijai nepasirengta.

„Valstybė labai ilgai gyveno neigime ir tam nebuvo skiriama dėmesio. Buvo skiriamas dėmesys tik tam, kad tas objektas ten neatsirastų. Pasiruošimas valstybiniu mastu apskritai pavėluotas. Mes labai dažnai iniciatyvos imamės patys, nes tuos daviklius, kuriuos minėjau, Neryje turėjo pastatyti kažkuri ministerija. Taip ir neišsiaiškino, čia „vanduo“, ar čia „sauga“, ir tarp penkių ministerijų buvo tas stumdymasis. Suma nėra labai didelė, tad Vilniaus miestas pasistatys tuos daviklius pats“, – sako Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

„Vis dėlto nėra subalansuoti ir suderinti visų institucijų veiksmai, kad veiktų kaip vienas organizmas. Ir tai mums kėlė nerimą. Vienas iš esminių veikėjų šiame priežiūros, kontrolės ir prevencijos didžiajame paveiksle radiacinės saugos centras yra naikinamas“, – tvirtina Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė naikinti Radiacinės saugos centrą, sujungti jį su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, prie šio darinio planuojama prijungti dar Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą. Pasak sveikatos apsaugos strateguotojų, tai padės sutaupyti valstybės lėšų.

Anot Radiacijos centro, pastaraisiais metais įstaigos finansavimas buvo vis mažinamas, įstaigai pusantrų metų vadovauja laikinasis vadovas, iš darbo išėjo 12 iš 58 čia dirbusių specialistų, stoti jų vieton norinčiųjų neatsiranda.

„Pirma, tai nėra specialistų, nes specialistų Lietuvoje neruošia niekas. Specialistų ieškome pagal jų pagrindinį išsilavinimą, t. y. fizika, branduolio fizika, kur reikia chemikų, biologų, kartais visuomenės sveikatos specialistų, o toliau stengiamės rengti su TATENA pagalba“, – tikina RSC laikinasis vadovas Julius Žiliukas.

„Visiškai nesutinku su tuo, kad silpninama. Tai manot, kad jei mes turėsime daug institucijų su daug vadovų, su daug bendrų funkcijų, tai manau, mes niekada nesugebėsime mokėti tinkamą atlygį tiems žmonėms, kurie, kaip jūs ir sakote, yra specialistai“, – tvirtina ministras A. Veryga.

„Тai yra absurdas. Mes grįžtame 30 metų atgal į sovietinę sistemą. Nė vienoje valstybėje tokios sistemos nebūtų. Visose pasaulio valstybėse, nes TATENA apjungia 190 valstybių, yra reikalavimas atskirti aiškią instituciją, kuri būtų atsakinga, kaip reguliuojanti institucija, o ne skyrius kažkokioje įstaigoje“, – sako ilgametis RSC direktorius Albinas Mastauskas.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad remtasi gerąja Suomijos patirtimi.

„Vyriausybei pristatinėdamas esu pasakojęs Suomijos nacionalinio instituto, kuris labai daug sričių apima ir po vienu stogu dirba koordinuodami įvairiausias veikas, kurios susijusios su visuomenės sveikata. Tai tokia buvo idėja ir čia“, – teigia A. Veryga.

Ministro minėtoji Suomijos branduolinės ir radiacinės saugos tarnyba (STUK) yra nepriklausoma institucija prie Suomijos Sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos.

STUK veikla neturi nieko bendro su Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro funkcijomis: užkrečiamųjų ligų, triukšmo ar kitų sveikatos problemų prevencija, skiepais. Tačiau ši Suomijos įstaiga, kaip ir kai kurių kitų ESG branduolinės ir radiacinės saugos reguliatoriai, atlieka ir nejonizuojančios spinduliuotės, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, soliariumų ir panašių prietaisų priežiūrą.

Taigi, Vyriausybės palaiminti įstatymų projektai keliaus į Seimą, o šis turės spręsti – pritarti ar ne sveikatos apsaugos valdininkų sumanytai radiacinės saugos pertvarkai Lietuvoje.