Šiuo metu SMS žinutėmis platinamos kenksmingos nuorodos, vedančios į fiktyvią banko svetainę, kur vartotojui suvedus prisijungimo duomenis sukuriama nauja „Smart-ID“ paskyra, ir tokiu būdu sukčiai pasisavina tūkstantines pinigų sumas. Pranešime bankas pateikė pagrindinius veiksmus, padėsiančius išvengti šio sukčiavimo būdo.
ESET saugumo specialistai pataria būti budriems ir nespausti nuorodų, pateikiamų trumposiose žinutėse ar el. laiškuose, net jei jie siunčiami iš neva oficialių kontaktų.
Gavus tokią informaciją apie iš pirmo žvilgsnio atrodantį svarbų pranešimą ar būtinus pakeitimus vartotojo paskyroje, rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti savo el. bankininkystės paskyroje, ar tokį pranešimą iš tikrųjų gavote.
„Joks bankas nesiunčia pranešimų su nuorodomis, kuriose ragintų prisijungti prie savo paskyros ar suvesti prisijungimo duomenis“, – teigiama pranešime.
Taip pat rekomenduojama rinktis pažangius saugumo sprendimus, kurie atpažįsta sukčiavimo atakas ir neleidžia vartotojams patekti į kenksmingas svetaines: šiuo konkrečiu atveju pažangi antivirusinė programa identifikuotų SMS žinutę kaip kenksmingą, taip pat spaudžiant nuorodą perspėtų vartotoją apie potecialiai kenksmingą svetainę.
„Gamyklinės duomenų apsaugos jau seniai nebepakanka – būtina rinktis interneto apsaugos sprendimus tiek kompiuteriams, tiek išmaniesiems telefonams. Pastarųjų apsauga yra itin aktuali, nes vis daugiau vartotojų naudojasi mobiliąja bankininkyste, telefone tikrina el. paštą, apsipirkinėja ir atlieka aibe kitų svarbių operacijų“, – rašoma pranešime.
LRT.lt primena, kad Lietuvos kriminalinė policija šią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nuo sukčių nukentėjusių banko klientų, žala siekia tūkstančius eurų.
Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos kriminalinė policija, nuo sukčių galėjo nukentėti daugiau nei dešimt asmenų, jų nuostoliai sudaro keliasdešimt tūkstančių eurų. Šiuo metu vyksta pinigų grąžinimo iš bankų, į kuriuos buvo neteisėtai pervestos lėšos, procesai. Tikimasi, kad dalį lėšų pavyks atgauti.
„Sukčiai naudojasi socialine inžinerija paremtomis sukčiavimo schemomis, siekdami apgauti bankų klientus ir taip išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis. Panaši sukčiavimo schema užfiksuota ir kitose kaimyninėse šalyse“, – rašome Kriminalinės policijos išplatintame pranešime.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, elektroninių priemonių klastojimo ar neteisėto disponavimo duomenimis, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
