„Lietuvos geležinkeliai“ veikia konkurencinėje aplinkoje, todėl rusiškos sistemos turi būti pakeistos protingai, taip LRT RADIJUI sako įmonės vadovas Mantas Bartuška. Jeigu bus patirta nuostolių, anot pašnekovo, valstybė privalės juos padengti iš biudžeto.
– Nors tiek Seimas, tiek saugumo ekspertai sako, kad rusiškos technologijos „Lietuvos geležinkeliuose“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, niekaip nepavyksta jų atsikratyti. Kodėl taip yra?
– Aš manau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sėkmingai identifikuoja ir užtikrina nacionalinį saugumą. Džiugu, kad Lietuvoje turime nacionalinio saugumo įstatymą ir galime kreiptis į nacionalinio saugumo komisiją.
Mes turime aiškiai identifikavę kritines sistemas, kurias per tam tikrą laiką turėsime pakeisti. Geležinkelių sistema ir geografinė situacija yra unikali tranzitu, keleiviais ir krovinių vežimu, todėl visos šios sistemos turi būti tinkamai integruotos. Pokyčiai IT sektoriuje nėra pakeičiami per vieną dieną.
„Lietuvos geležinkeliai“ veikia tiek tarp Rytų, tiek tarp Vakarų, todėl mus supa nemažai suinteresuotų grupių. Tam tikros rizikos yra priimamos, jei įmonė turi papildomus rizikų valdymo planus. Žinoma, kai kurios sistemos yra kritinės ir privalo būti keičiamos nedelsiant. Vienos jų yra prižiūrimos su papildoma priežiūra, kitos yra gana paprastos ir nekelia jokių klausimų.
– Seimas yra prašęs Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“, kad jūs tarpusavyje parengtumėte planą rusiškoms technologijoms atsikratyti. Minėjote, kad per metus ar dvejus to nepadarysite, nes tam reikia milžiniškų investicijų. Ar turite planą ir galite pasakyti, per kiek laiko rusiškos technologijos galėtų būti pakeistos?
– Turime identifikavę sistemas, kurios privalo būti pakeistos. Kol kas apie konkrečius jų kaštus kalbėti ankstoka, nes viską parodys viešieji pirkimai, bet, faktas, kad tai yra milijonų eurų klausimas.
Ką galime sustabdyti ir apriboti – iškart darome, bet, vėlgi, mes veikiame konkurencinėje aplinkoje, todėl vienos ar kitos sistemos turi būti pakeistos protingai. Jeigu įmonė patirs nuostolį, valstybei visa tai teks subsidijuoti iš biudžeto, o niekas, žinoma, to nenori. Dėl to mes ieškome racionalių sprendimų.
Taip pat skaitykite
– Kiek gali užtrukti rusiškų technologijų atsikratymas iš „Lietuvos geležinkelių“?
– IT projektai paprastai trunka nuo trejų iki penkerių metų, priklausomai nuo kompleksiškumo ir sudėtingumo.
– Penkeri metai?
– Aš tikiuosi, kad ir greičiau. „Lietuvos geležinkeliuose“ vyksta daug pokyčių ir šių technologijų atsisakymas yra viena iš programos dalių.
– Šią savaitę pasirodė žinia, kad perkate aparatą, fiksuojantį gedimus. Jis naudoja ir GPS, ir rusišką sistemą GLONASS. Kodėl perkate pririštą prie rusiškų technologijų aparatą, jei siekiama atsiriboti nuo rusiškų technologijų?
– Tai atskiras atvejis. Kol kas niekas nėra nupirkta – viskas bus vertinama tada, kai turėsime techniką, su kuria dirbsime. Tačiau tas pats „Apple“ naudoja abi sistemas – pasaulis yra pažengęs. Jeigu yra papildomos priemonės, užtikrinančios tam tikrų interesų saugumą, jos gali būti naudojamos. Mums svarbus infrastruktūros modernizavimas.
– Kai perėmėte „Lietuvos geležinkelius“ iš buvusio direktoriaus Stasio Dailydkos, staiga ėmė lįsti jo ryšiai su Rusija ir kai kurie ne itin skaidrūs viešieji pirkimai. Perėmęs šias pareigas pabrėžėte skaidrumo svarbą. Ar pavyko įnešti skaidrumo į „Lietuvos geležinkelius“?
– Matėme nemažai problemų. Buvo atlikti auditai ir kai kas atiduota institucijoms, kurios šiuo metu tiria atskirus atvejus. Mano manymu, pokyčiai, kuriuos įvykdėme infrastruktūroje, sprendimas viską daryti pagal viešuosius pirkimus, lemia skaidrius rezultatus.
Taip pat yra komercinė veikla. Matome, kad nebuvo skiriama pakankamai dėmesio efektyviems ir greitiems pirkimams. Jeigu mums reikia, pavyzdžiui, lokomotyvo variklio, galime jį įsigyti tiesiogiai bendraudami su gamykla, o ne per tarpininkus.
Visa tai prisideda prie savarankiško ūkio valdymo ir taupymo. Pavyzdžiui, atlikdami vieną lokomotyvų remontų ciklą be tarpininkų, galime sutaupyti apie 10 mln. eurų. Kartais lengviau sutaupyti, nei uždirbti.
Nėra paprasta nutraukti šią tarpininkavimo sistemą – pačios gamyklos nelabai linkę greitai nutraukti santykius ir turėti tiesioginius kontaktus. Kaip bebūtų, tiesioginiai kontaktai už rinkos kainą duoda didelį efektą.
– Prieš kiek daugiau nei metus Vaidotų geležinkelio stotyje įvyko tragedija – traukinys partrenkė du darbuotojus, kurie valė sniegą. Jūs žadėjote išsiaiškinti, kas tuo metu įvyko. Ar šis tyrimas baigtas?
– Kiekviena nelaimė mums skaudi ir, deja, per metus geležinkeliuose kelios jų įvyksta. Mūsų tikslas – pasiekti nulį žūčių geležinkeliuose. Stengiamės nuolat komunikuoti su visuomene, kad jie atsargiau elgtųsi, nes geležinkeliai vis greitėja ir jų daugėja. Svarbu užtikrinti žmonių saugumą, dėl ko investuojame į perėjų, viadukų ir pervažų modernizavimą.
Kalbant apie šį jūsų minėtą atvejį, buvo nustatyti tam tikri darbo pažeidimai. Mums svarbu analizuoti ne atskirus atvejus, bet žiūrėti, kad „Lietuvos geležinkelių“ sistema būtų viena saugiausių Europoje. Deja, į pačią infrastruktūrą ilgą laiką nebuvo daug investuojama, todėl šiandien atkreipiamas didelis dėmesys į pervažų modernizavimą ir pan.
– Prieš šimtą metų nepriklausomos Lietuvos bėgiais pajudėjo pirmasis traukinys. Kaip įvertintumėte šį šimtmetį?
– Sulaukėme ypač reikšmingo jubiliejaus. Pirmiausia jis asocijuojasi su Lietuvos nepriklausomybe ir valstybės augimu, tapimu modernia, susijungusia su Vakarais valstybe.
Globali ekonomika ir verslas be geležinkelių yra neįmanomas. Žinoma, geležinkeliai yra naudingi ne tik verslams, bet ir suteikia galimybę gyventojams keliauti greitai bei patogiai.
Tai yra viena švariausių transporto priemonių, prisidedanti prie aplinkos užterštumo mažinimo, išsaugojanti žmonių gyvybes ir laiką. Manau, kad geležinkelio transportas turi puikią perspektyvą.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
