Verslas

2019.07.04 20:06

Gyventojai priėmė sprendimą dėl kaupimo pensijai: žvilgsnis, kokia ji bus

Susumuota, ką žmonės per pusmetį nusprendė dėl kaupimo II-ojoje pensijų pakopoje. Būsimųjų pensininkų atstovo teigimu, tai, kad pusė iš naujai pakviestųjų kaupti atsisakė ir kad 200 tūkstančių kaupimą sustabdė, yra žinia politikams dėl per dažnų reformų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, panašaus rezultato ir tikėtasi, ir jis nėra blogas – pensijai papildomai kaupia per milijoną gyventojų. Tačiau ir ministras, ir ekonomistai sako – tiesa ta, kad nei savų įmokų nuo algos, nei valstybės paskatos oriai senatvei nepakaks.

Pasimatė, kokių iliuzijų dirbantys Lietuvos gyventojai turi dėl savo būsimos pensijos. Svarstyti, kur pasukti, galėjo pusmetį – išeiti iš II-osios pakopos, likti jos fonduose ar grįžti į „Sodrą“.

Didžioji dalis – milijonas šimtas tūkstančių – liko. Jie pensijai privačiai jau kaupia ir kaups nuo savo algos. Vienų toks sprendimas galbūt apgalvotas, kiti galbūt nieko kito nesugalvojo.

Penktadalis, o tai 200 tūkst., būsimųjų pensininkų fonduose liko, bet nepridės nė euro. Spėjama, gal tokie pasiėmė ilgesnę pauzę nei buvo duota pusmečio. Galbūt jiems dabar sunku išgyventi. O gal nori sulaukti žinių, kiek kainuos atsiimti sukauptus pinigus. O gal nori pažiūrėti, ar naujas Seimas kitąmet nesugalvos vėl ko nors keisti.

„Vis dėlto pakankamai didelis skaičius, apie 200 tūkst. žmonių, kurie susistabdė kaupimą. Taip pat apie pusė naujai įtraukiamų žmonių pasirinko visgi nebūti įtraukti. Mes manome, kad tai yra žmonių žinutė politikams, kad visgi iki šiol reformos pensijų sistemoje buvo vykdytos per dažnai. Žmonės nespėja sekti ir prisitaikyti prie dažnų pokyčių“, – sako Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

„Mažų pajamų žmonėms apsimoka, bet jie nebūtinai supranta arba labiau vartojimą prioretizuoja. Didelių pajamų žmonėms lyg ir mažiau apsimoka, tai vėl gi jau kitas argumentas, kodėl jie tą daro“, – tikina Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys.

„Mes pabandėme patikrinti, kaip pasikeitė III pakopos dalyvių skaičius. Pasiteiravome šitos statistikos Lietuvos banko. Nuo sausio iki gegužės pabaigos, jų duomenimis, yra 3 tūkst. Na, tai yra kur kas mažiau negu 200 tūkst., kurie susistabdė“, – sako „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

Sustabdžiusieji kaupimą po trejų metų bus pakviesti persigalvoti ir jį atnaujinti.

„Visiškai neteisinga teigti, kad fondų neįliejant naujų pinigų, ta fonde esanti vertė ji kažkiek mažėtų. Ji nemažės, o šiek tiek didės. Bet, aišku, vertinant, kad yra įvairių ekonomikos ciklų, tiek augimo, tiek korekcijų, metų gali būti įvairių“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Skaičiuojama, kad pensija iš „Sodros“ senatvėje sudarys apie trečdalį algos. Kaupimas II-oje pakopoje pridės dar 10–15, gal 20 proc. Bet ir tokiu atveju pensija tesiektų pusę algos.

„Norint pasiekti tą vadinamą auksinį standartą – 70 ar 80 proc. buvusių pajamų, žmogui reikia daryti papildomas įmokas. Mes esame skaičiavę, kad tik labai jaunas žmogus, dvidešimtmetis, baigęs mokslus ir įsiliejantis į darbo rinką, na, ir uždirbantis kol kas nedidelį atlyginimą – tik tokiam žmogui pakanka kaupti tuo standartiniu režimu“, – mano M. Kalesinskas.

Mažiau uždirbančiųjų pensijos, palyginti su turėta alga, bus didesnės; daugiau uždirbančių – mažesnės. Tačiau visos pensijos, anot ekonomistų, bus itin kuklios, beveik garantuos gyvenimą skurde. Norint kitokio, reikia veikti. Kad ir pirkti meno kūrinius ar pašto ženklus.

„Ar tai yra asmeninis investavimas į nekilnojamą turtą, į akciją, obligacijas, investicinius fondus. Ar tai investicija į vaikus. Investicija į save, į savo sveikatą. Tai tų iš tikrųjų alternatyvų labai daug ir reikėtų jomis naudotis, domėtis“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kol kas Lietuvos gyventojai geriausia esą suvokia investiciją į nekilnojamą turtą. Bet leisti sau tokią prabangą gali toli gražu ne visi. Kitokios investicijos – baugina, stinga žinių. O pasitikėjimo profesionalais, kurie gali už kitus investuoti, Lietuvoje esą nėra.

Plačiau – reportaže nuo 03.36 min.

Žinios. LAT: interneto tiekėjai svetainę „Linkomanija.net“ turi blokuoti savo lėšomis