Verslas

2019.07.04 19:25

Neįprastas pasiūlymas patraukė dėmesį: už pagalbą parduodant biurą – visureigis dovanų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.07.04 19:25

Padėjusiam parduoti biuro patalpas arba padėjusiam surasti partnerį tolimesniam veiklos plėtojimui – visureigis. Tokį prizą pasiūlė IT specialistas, verslininkas Marius Pareščius. Anot reklamos ir nekilnojamo turto pardavimo ekspertų, nors toks žingsnis ir neįprastas, jis itin veiksmingas, norint pritraukti didesnę auditoriją ir pasiekti galutinį pirkėją.

Paklaustas apie tokį neįprastą sprendimą, M. Pareščius LRT.lt sako paprasčiausiai pasirinkęs būdą, kuriuo galėtų pasiekti daugiau žmonių: „Geriausias žinomumas, prekiaujant nekilnojamuoju turtu ar tiesiog siekiant sudominti žmones, yra pasiekti mases. Dėl to ir kilo mintis – vietoje to, kad sumokėčiau komisinius kažkokiam agentui, galiu rasti žmogų, kuris norėtų ir turėtų savo pažinčių rate žmones, kurie yra investuotojai ir kurie ieško analogiškų patalpų.“

Kalbėdamas apie savo sprendimą, LRT.lt pašnekovas pasakoja tiesiog įvertinęs preliminarią sumą, kurią tektų sumokėti nekilnojamojo turto agentui, jeigu būtų reikalingos jo paslaugos.

„Lietuvoje patalpų prekyba dažniausiai užsiima įvairūs brokeriai, agentai. Jie ima tam tikrą procentą nuo patalpų vertės. Jeigu žiūrėtume į verslo logiką, tai džipo kaina yra labai panaši į tą procentą, kurį sumokėtum agentui, kuris tau padėtų parduoti“, – sako M. Pareščius.

Puikus būdas atkreipti dėmesį, bet pirkti nepaskatina

Nekilnojamo turto bendrovės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška sprendimą pasiūlyti automobilį tam, kuris padės parduoti patalpas ar rasti plėtotoją, vertina kaip įdomų. Anot jo, tai netradicinė reklamos ir apskritai pasiūlymo pateikimo forma.

„Vystytojai pažengę gana toli ir naudojasi pačiomis įvairiausiomis viešinimo priemonėmis ir galimybėmis pasiekti pirkėją, bet kalbant apie lūkestį susirasti tinkamą konsultantą, tarpininką kažkokio turto pardavimui, tai yra gana retas atvejis“, – teigia J. Belanoška.

Jis priduria – pasitaiko atvejų, kai patys vystytojai pirkėjams pasiūlo įvairių įdomių dovanų ar priedų. Pavyzdžiui, skelbiama, kad pirkėjui įsigijus durų kilimėlį už 100 tūkst. eurų jis butą gaus dovanų. Taip pat, sako J. Belanoška, pasitaiko atvejų, kai nekilnojamojo turto pirkėjai nenori mokėti visos sumos, todėl pardavėjui bando ką nors siūlyti mainais.

„Galima tikrai susidurti su tokiais atvejais, kai parduodi kokį nors sodą namą ir kaip priedą tau siūlo maišą bulvių ar šuniuką, ar dar kažką. Tokio pobūdžio pasiūlymų yra, bet tai iš esmės rezultatas to, jog nenorima mokėti pinigų ir tikimasi kažkokiais daiktais ar prekėmis sumažinti kainą“, – apibendrina LRT.lt pašnekovas.

Vertindamas tokio pobūdžio pasiūlymus J. Belanoška teigia, kad paprastai tai padeda atkreipti dėmesį, tačiau po to labai svarbūs tampa kiti pardavimo etapai: „Pagrindinis dėmesį atkreipęs momentas eina į antrą ar trečią planą ir nebetampa priežastimi įsigyti nekilnojamą turtą. Tai galimybė atkreipti dėmesį, bet tikrai ne dėl to įvyksta pardavimas.“

A. Katauskas: veiksmingiau už pasiūlymą pridėti buitinę techniką

Reklamos ekspertas Arijus Katauskas taip pat sutinka, kad toks būdas itin tinkamas, siekiant atkreipti kuo didesnio skaičiaus žmonių dėmesį. Kaip LRT.lt sako A. Katauskas, paprasčiausias skelbimas apie tai, kad parduodamos biurų patalpos, nebūtų sulaukęs tokio dėmesio.

„Tai yra kur kas, mano nuomone, veiksmingesnis variantas, negu mes esame įpratę matyti įprastas priemones, pavyzdžiui, siūlomą buitinę įrangą parduodant butą, namą ar kitas patalpas. Tai yra socialinės medijos galios išnaudojimas, siekiant kiek įmanoma maksimizuoti auditoriją, kad ji būtų kiek įmanoma platesnė ir žinutė pasiektų kaip galima daugiau vartotojų“, – tvirtina A. Katauskas.

Sprendimą automobilį padovanoti ne pirkėjui, o tarpininkui, kuris padės pirkėją rasti, reklamos ekspertas vertina kaip įdomesnį, tačiau priduria – tai padeda pasiekti tą patį didesnės sklaidos tikslą.

„Nenustebčiau matydamas daug žmonių, besidalinančių ar visai su malonumu įsijungiančių į procesą, siekiant surasti pirkėją, nes kartu iš to yra tam tikra nauda. Tai yra tam tikras būdas paversti sekėjus ar draugus socialinėje medijoje tam tikrais pardavimo agentais, kas yra visai įdomus dalykas“, – pastebi A. Katauskas.

Neįprastos komunikacijos vis daugiau – lazda kartais perlenkiama specialiai

Anot A. Katausko, nors pavieniai atvejai atrodo gana išskirtiniai, žiūrint plačiau, tokie netradiciniai komunikacijos būdai yra vis dažnesni. Jo teigimu, pasirinkimas, pavyzdžiui, išnaudoti socialinius tinklus ne tik leidžia pasiekti didesnę auditoriją, bet ir sutaupo reklamos kaštų.

„Paprasta reklama, paprasta komunikacija yra gana brangus dalykas. Vis dėlto kiekvienas kontaktas turi didžiulę kainą. Tam tikri papildomi veiksmai, ar tai būtų pardavimų skatinimo veiksmai, ar kiti komunikaciniai veiksmai, kurie sukuria didesnį triukšmą apie vieną ar kitą objektą, ragina socialinės medijos dalyvius dalintis, piktintis, suteikia galimybę tam pačiam paslaugos pardavėjui pasiekti kur kas platesnę auditoriją ir gana efektyviai. Turiu omenyje efektyvumą ne tik pasiekiamumo, bet ir kainos prasme“, – atkreipia dėmesį A. Katauskas.

Paklaustas, kokias tendencijas rodo vis dažnesnės neįprastos, o kartais net ir šokiruojančios reklamos, A. Katauskas teigia, kad tai tampa vis labiau reikalinga, nes susiduriame su itin dideliu informacijos srautu. Dėl šios priežasties, norint išsiskirti ir patraukti dėmesį, pasitelkiami netradiciniai būdai.

„Vartotojai skiria vis mažiau ir mažiau dėmesio žinutėms. Tai galime pastebėti pradėdami nuo informacinių pranešimų iki reklaminės medžiagos. Mes matome lauko reklamas, spaudą, televiziją, internetinę erdvę, socialinę erdvę... Labai natūralu, kad tie, kurie nori savo žinutę iškomunikuoti, yra priversti tai daryti tokiu būdu, kuris rezonuoja kur kas labiau nei informacijos pateikimas“, – sako A. Katauskas.

Jis pripažįsta – kartais perlenkiama lazda, tačiau kartais tai daroma netgi specialiai, iš anksto apsvarstant, kokių veiksmų teks imtis po to. „Tiesiog stengiamasi žinutes kiek įmanoma ilgau išlaikyti mūsų, informacijos vartotojų, galvose“, – apibendrina A. Katauskas.