Verslas

2019.07.05 10:54

Kompanija „Gazprom“ parodė, iš kur tekės rusiškos dujos kontroversišku „Nord Stream 2 “ vamzdžiu į Europą

Justina Ilkevičiūtė, specialiai LRT.lt iš Bovanenkovo, Rusijos2019.07.05 10:54

Virš 30 laipsnių karščio ir plieskianti saulė, kai vos prieš mėnesį čia, Bovanenkove, esančiame Rusijos šiaurėje – Jamalo pusiasalyje, kaustė stingdantis šaltis ir žurnalistus pasitiko minus 8 laipsnių temperatūra bei sniegas.

Būtent čia, už poliarinio rato, prie Karos jūros, įsikūręs Bovanenkovo dujų telkinys, iš kurio rusiškos dujos „Nord Stream 2“ dujotiekiu tekės į Europą. Telkinio ištekliai – milžiniški, skaičiuojama, kad čia po žeme plyti apie 5 trilijonai kubinių metrų dujų. Nors telkiniai čia buvo aptikti dar 1971 metais, dujos pradėtos išgauti tik 2012 metais.

Oro uostas, kuriame buvome vieninteliai

Pats dujotiekis „Nord Stream 2“, tiesiamas Baltijos dugnu, jau ne vienerius metus yra vienas kontroversiškiausių objektų. Kai kurios Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Danija, taip pat ir Ukraina bei JAV, dujotiekį laiko politiniu Rusijos projektu, skaldančiu Europos vienybę ir kenkiančiu Ukrainai, mat jis leis Rusijai eksportuoti daugiau dujų apeinant Ukrainą.

Tačiau tiek Vokietija, iki kurios ir keliaus rusiškos dujos, tiek pati Rusija šį projektą laiko komerciniu.
Vos prieš porą dienų Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris tvirtino, kad „Nord Stream 2“ dujotiekio statybų sustabdyti neįmanoma teisiškai, statybos darbus Baltijos jūroje tikimasi užbaigti šių metų pabaigoje.

Tačiau iki Baltijos krantų – Ust Luga uosto, esančio netoli Sankt Peterburgo, kur dujotiekis drieksis apie 1200 kilometrų iki Vokietijos krantų, dujos dar turės nukeliauti tūkstančius kilometrų. Jos keliaus būtent iš Bovanenkovo dujų telkinio, kur dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ pakvietė apsilankyti žurnalistus.

Nusileidus lėktuvu vienišame Bovanenkovo oro uoste, kurį pastatė pats „Gazpromas“, žurnalistus gegužės pabaigoje pasitiko sniegas ir speigas. Kadangi nuolatinių gyventojų šioje amžino įšalo žemėje nėra, oro uoste buvome vieninteliai keleiviai, kartu su dešimčia čia dirbančių darbuotojų.

Normalių kelių čia taip pat nėra, todėl visi buvome kviečiami į sunkvežimius, kuriais ir keliavome po ledo žemę.

Vieną mėnesį dirba, kitą – ilsisi

Apibūdinti šį tolimą kraštą nebūtų sunku – balta lyguma susilieja su horizontu, plyti tuštuma, kurią vietomis perskrodžia vamzdynai.

Privažiuojame nedidelį pastatų miestelį, kuris tokioje vietoje atrodo lyg dirbtinis. Čia įsikūrusi ir aukso spalvos bokštais apdailinta cerkvė, kur gali melstis „Gazpromo“ darbuotojai. Keliaujame į darbininkų patalpas, kuriose jie gyvena visą mėnesį.

Kadangi darbas dujų išgavimo vietose yra sunkus ir purvinas, nuolat tenka kęsti stingdantį šaltį, kai temperatūra žiemos metu nukrenta ir iki minus 50 laipsnių, kompanijai „Gazprom“, regis, labai rūpėjo parodyti, kokiomis šiltomis sąlygomis gyvena jų darbuotojai po sunkios darbo dienos.

„Darbuotojai čia atvyksta iš visos Rusijos: iš Maskvos, daugelis – iš Nadymo miesto. Vieną mėnesį jie dirba, kitą mėnesį keliauja ilsėtis į namus, taigi iš viso dirba 6 mėnesius per metus“, – paaiškina įmonės „Gazprom Dobycha Nadym“ generalinio direktoriaus pavaduotojas statybų ir remonto darbams Viačeslavas Kimas.

Nors jis tikino, kad gaunamas atlyginimas yra solidus, vis dėlto jo atskleisti V. Kimas nepanoro.

Vaikštančius po pastatus ir užeinančius į vis kitą patalpą žurnalistus pasitinka kiek kurioziškas vaizdas. Vos užsukus į sporto salę, darbuotojai staigiai pašoka ir pradeda mėtyti krepšinio kamuolį, užklydus į baseiną – pradeda grybšniais įnirtingai plaukti į priekį, o treneris vaikšto palei baseiną įsakmiai švilpdamas švilpuku.

Čia įsikūrusi ir biliardo salė, tiesa, dienos metu ji buvo tuščia, tačiau žurnalistams iš karto buvo paaiškinta: „Čia darbuotojai labai mėgsta leisti vakarus, todėl dabar čia nieko nėra.“

Į patalpas, kuriose miega darbuotojai, pakliūti negalėjome, todėl vėl patraukėme į stingdantį šaltį, kur lauke mūsų jau laukė sraigtasparnis.

Įšalęs laivas ir ilgiausias tiltas poliaratyje

Pakilus sraigtasparniu virš darbuotojų miestelio, atsivėrė dar didesnė balta tuštuma. Praskridome virš oro uosto, kuriame laukė vienintelis „Gazprom Avia“ oro linijų lėktuvas, kuriuo ir atskridome, kilome virš darbuotojų miestelio.

Horizonte matyti ir ilga geležinkelio Obskaja–Bovanenkovo bėgių juosta. Traukiniai iki pat dujų telkinio pradėjo kursuoti 2011 metais, o paties geležinkelio statybos, kuriomis rūpinosi „Gazpromas“, užtruko dėl nepakeliamų oro sąlygų – žiemą čia kyla sniego audros, vasarą – žemė nuolat užliejama potvynių.

Geležinkelis kerta ir Juribėjaus upę, virš kurios driekiasi beveik 4 kilometrus siekiantis tiltas. Skelbiama, kad tai ilgiausias tiltas pasaulyje poliaratyje.

Iš sraigtasparnio matyti ir lede įšalęs, rodos, amžiams čia įstrigęs laivas, kuris išduoda, kad atitirpus čia vingiuoja galinga upė.

Tačiau Viačeslavas Kimas pasakoja, kad, nors traukiniais dar yra naudojamasi, daugiausia – atvežti krovinius, laivai jau atliko savo darbą ir iki čia atplaukia itin retai.

Nors visas Jamalo pusiasalis yra didžiausia šiaurės elnių populiacijos vieta, gegužės pabaigoje nė vieno elnio nepamatėme.

„Gazpromo“ atstovas Viačeslavas Kimas pasakoja, kad jų čia – apie 300 tūkstančių. Būtent šiaurės elniai yra tikras išsigelbėjimas klajojantiems ir iki pat dujų telkinių užklystantiems nencams – šiaurės Sibiro tautai, užsiimančiai elnininkyste. Sustoję jie įsikuria elnių kailių palapinėse – čiumuose, iš itin patvarių ir šiltų elnių kailių siuvasi drabužius.

Kliūčių beveik nebeliko

Baltą kraštą skrodžiantys dujų vamzdynai keliauja į Rusijos gilumą iki pat Uchtos, nuo čia – tolimas kelias iki Ust Lugos uosto prie Baltijos jūros.

Baltijos dugnu dujotiekis tiesis apie 1200 kilometrų, vadinasi, visas dujotiekio ilgis abiejomis kryptimis – apie 2400 kilometrų. Prieš porą dienų „Gazpromas“ pranešė, kad nutiesta jau 1500 km dujotiekio, taigi daugiau nei pusė.

Regis, kliūčių rusiškoms dujoms tekėti šiuo dujotiekiu – nebeliko, tačiau trikdžių visgi yra.
Dvejus metus laukusi ir nesulaukusi Danijos energetikos agentūros leidimo tiesti vamzdyną per Danijos teritorinius vandenis į pietus nuo Bornholmo salos, liepos 1 d. dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ atsiėmė savo paraišką.

Vis dėlto projekto tai nesustabdys, tiesiog nusivėlins pats dujotiekio paleidimas, be to, projektas kompanijai išbrangs.

Kitas aspektas, neraminantis 50 proc. projekto akcijų valdančią kompaniją „Gazprom“, – JAV sankcijos. Jos kelia nerimą ir kitus 50 proc. akcijų valdančioms ir finansuojančioms Europos įmonėms: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Nyderlandų „Shell“.

Sankcijų projektas gegužę buvo pateiktas JAV Senatui. Birželio gale, kaip skelbia Elta, JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai jam pritarė. Jei jam pritars ir Atstovų rūmai, ir Senatas, o prezidentas Donaldas Trumpas įstatymo nevetuos, sankcijos rusiškiems dujotiekiams bus įvestos, rašo Elta.

Bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Žurnalistai į Bovanenkovo dujų telkinį vyko „Nord Stream 2 AG“ kompanijos kvietimu, jos lėšomis. Straipsnio turiniui tai įtakos neturėjo.