Verslas

2019.07.03 09:46

Įspūdingai metų pradžioje augę butų pardavimai po truputį išsikvepia

atnaujinta 9.46
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.07.03 09:46

Nors ekonomistai bei politikai kalba apie lėtėjančią ekonomiką, gyventojai šių įspėjimų nepaiso, o nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius auga. Vis dėlto, naujausia statistika rodo, kad butų pardavimų skaičius po truputį išsikvepia.

Visoje Lietuvoje šiemet pirmąjį pusmetį pirkimo–pardavimo sandoriais perleista 62,6 tūkst. NT objektų, arba 5,8 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį–birželį (59,2 tūkst.).

Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis pastebi, kad per pastarąjį pusmetį šalies nekilnojamojo turto sandorių rinka augo, tačiau ją ir toliau į priekį traukė žemės sklypų pardavimai. O štai metų pradžioje rekordinius augimo tempus demonstravusi butų rinka aprimo ir jau antrą mėnesį iš eilės sandorių skaičiaus kreivė juda žemyn.

Pusę perleistų NT objektų sudarė žemės sklypų sandoriai – šiemet savininkus pakeitė 31,1 tūkst. sklypų, arba 6,6 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį (29,2 tūkst. sklypų). Vien tik birželio mėnesį perleista 5,1 tūkst. žemės sklypų – 3,5 proc. mažiau nei pernai birželį (5,3 tūkst.) ir 23,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę (6,7 tūkst.).

„Lyderiai išlieka Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Vilniuje, preliminariais duomenimis, pirmąjį pusmetį parduota beveik 5,7 tūkst. butų – 4,3 proc. daugiau nei pernai sausį–birželį, Kaune – 2,4 tūkst. (7,8 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1,5 tūkst. (5,3 proc. daugiau), Šiauliuose – 816 (11,6 proc. daugiau), Panevėžyje – 613 (17,2 proc. daugiau)“, – sako P. Rudzkis bei priduria, kad Vilniuje butų pardavimų augimas buvo netgi mažesnis nei Lietuvos vidurkis.

Vis dėlto, šių metų pradžioje augusi butų sandorių rinkos kreivė pirmojo pusmečio pabaigoje pakrypo žemyn. Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 17,1 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (16,3 tūkst.). Tačiau birželio mėnesį statistika keitėsi, o parduotų būtų skaičius buvo beveik 2,8 tūkst. butų – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 9,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę.

Vien per birželį sostinėje sandoriais perleisti 936 butai – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 3,7 proc. mažiau nei šių metų gegužę, Kaune – 442 (atitinkamai 3 proc. daugiau ir 4,2 proc. daugiau), Klaipėdoje – 219 (atitinkamai 16,7 proc. mažiau ir 26,8 proc. mažiau), Šiauliuose – 124 (atitinkamai 1,6 proc. daugiau ir 17,9 proc. mažiau), Panevėžyje – 95 (atitinkamai 8 proc. daugiau ir 6 proc. mažiau).

Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 5,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,9 tūkst.), o vien tik birželį – 966 (pernai birželį – 955, šių metų gegužę – 1 117).

Tuo metu pusę perleistų NT objektų sudarė žemės sklypų sandoriai – šiemet savininkus pakeitė 31,1 tūkst. sklypų, arba 6,6 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį (29,2 tūkst. sklypų). Vien tik birželio mėnesį perleista 5,1 tūkst. žemės sklypų – 3,5 proc. mažiau nei pernai birželį (5,3 tūkst.) ir 23,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę (6,7 tūkst.).

Populiarėjo investiciniai būstai

P. Rudzkis pastebi, kad per pastarąjį pusmetį augo investicinių butų skaičius. Anot jo, tai yra būstas, kurį gyventojai nuomoja kitiems.

Analitikas pastebi, kad per pusę metų Vilniuje buvo įsigyti 846 butai investicijai. Pagal butų skaičių antrasis miestas liko Kaunas – 567 butai, trečiasis Klaipėda – 262 butai.

„Žiūrint, kaip kaitėsi duomenys su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jie yra įspūdingi. Vilniuje augimas siekė 16 proc. tačiau Kaune jis buvo net 65 proc. o Klaipėdoje 26 proc. Tai yra labai įspūdingi skaičiai ir matome, kad santykinai daugiausiai investicinių butų yra perkama Kaune“, – sako P. Rudzkis.

Jis taip pat pastebi, kad pirmojo pusmečio būsto pardavimų skaičiai rodo, kad Kaune kas ketvirtas būstas yra įsigijimas investicijomis. Tai siekia 24 proc. nuo visų būsto pardavimų skaičiaus. Vilniuje tokių butų buvo 15 proc. o Klaipėdoje 17 proc.

Augo juridinių asmenų skaičius

P. Rudzkis teigia, kad Juridinių asmenų registrą pirmąjį pusmetį toliau aktyviai pildė nauji juridiniai asmenys – viso įvairių formų juridinių asmenų per šį laikotarpį įsteigta 6,5 tūkst., arba 6 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

„Lietuvoje toliau sparčiai daugėjo naujų mažųjų bendrijų – viso įsteigta 2,5 tūkst. – 23 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį, daugėjo naujai steigiamų viešųjų įstaigų bei asociacijų“, – pastebi Registrų centro analitikas P. Rudzkis.

Remiantis Registrų centro duomenimis, liepos 1 dieną šalyje buvo įregistruota apie 240 tūkst. juridinių asmenų (3 proc. daugiau nei 2018 m. liepos 1 dieną), tačiau dalis (apie 30 tūkst.) juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, jau eilę metų Registrų centrui neteikiančiais jokių duomenų.

Žvelgiant į teisines formas daugiausiai Lietuvoje yra uždarųjų akcinių bendrovių – viso apie 130 tūkst., taip pat populiarios yra mažosios bendrijos (18 tūkst.) ir individualios įmonės (35 tūkst.), tiesa, pastarųjų skaičius kasmet vis mažėja.

Vėl 3 milijonai?

P. Rudzkis teigia, kad stebint gyventojų skaičiaus pokytį matoma, jog savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių šiuo metu yra deklaravę 3,03 mln. žmonių, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jų tiek ir yra Lietuvoje.

„Registrų centro skelbiamas gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius dėl taikomų skirtingų metodologijų nesutampa su Statistikos departamento skelbiamu nuolatiniu gyventojų skaičiumi. Pavyzdžiui, į užsienį išvykęs ir ten jau kurį laiką gyvenantis asmuo ne visuomet deklaruoja savo išvykimą“, – sako P. Rudzkis.

Jis taip pat pastebi, kad palyginus su šių metų pradžia, teigiamas savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus pokytis fiksuotas trijų šalies didmiesčių ir jų rajonų savivaldybėse (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos). Taip pat ir Šiaulių mieste, Palangoje, Elektrėnuose ir Neringoje.