Nors Graikija savaitgalį balsavo – taupyti ar netaupyti, – pasirinkimo netaupyti seniai nebėra, mano SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda. „Tai yra iliuzija, dėl ko buvo balsuojama referendume: taupyti ar netaupyti. Pasirinkimo jau gana seniai nebėra. Tiesą sakant, nežinau, dėl ko buvo balsuojama“, – interviu LRT Radijui sako jis.
Nors Graikija savaitgalį balsavo – taupyti ar netaupyti, – pasirinkimo netaupyti seniai nebėra, mano SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda. „Tai yra iliuzija, dėl ko buvo balsuojama referendume: taupyti ar netaupyti. Pasirinkimo jau gana seniai nebėra. Tiesą sakant, nežinau, dėl ko buvo balsuojama“, – interviu LRT Radijui sako jis.
Savaitgalį vykusiame referendume graikai nepritarė griežto taupymo priemonėms. Antradienį aptarti padėties po savaitgalio referendumo ir išklausyti naujų Graikijos pasiūlymų renkasi euro zonos finansų ministrai, vėliau – ir šalių vadovai.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas ekonomistas Marius Dubnikovas spėja, kad, jei antradienį Graikija ant stalo nepadės veiksmų plano, greičiausiai Europos Sąjunga (ES) bus priversta imtis sankcijų. „Kol kas su graikais elgiamasi labai atsargiai, nenorint jų įstumti į dar didesnę bėdą. Bet, jei jie plano neatneš, greičiausiai jų bėdos tik padidės“, – prognozuoja ekonomistas.
Graikija elgiasi kaip probleminė šeima
Susiklosčiusią situaciją G. Nausėda vadina keista: „Valstybė, kuri yra priklausoma nuo kreditorių ir kuriai verkiant reikia skolintų lėšų, sako, kad ji nesirengia taupyti, nesirengia taikyti griežto taupymo režimo. Ir, tiesą sakant, jokių kitokių pasiūlymų nepateikia. Tai [...] įsivaizduokite, kad jūs paskolinote kokiai nors probleminei šeimai pinigų, o ji sako – žinai, mes netaupysime, toliau gyvensime laisvai, o kaip bus su tavo paskola, dar pagalvosime. Vyksta kažkas panašaus.“
Tokioje situacijoje, pasak ekonomisto, ES tenka balansuoti tarp noro bet kuria kaina išsaugoti Graikiją euro zonoje bei ES ir ekonominio racionalumo principų. „Tarp to balansuoti tikrai nėra lengva. Tuo galbūt galima paaiškinti ES, kitų kreditorių veiksmų nenuoseklumą, kuris, tiesą sakant, ir komplikavo situaciją“, – svarsto G. Nausėda.
Jo manymu, 2010–2011 m. reikėjo aiškiau apibrėžti žaidimo taisykles Graikijai – galbūt tuomet šiandien būtų aiškiau suvokti vienos ar kitos pusės atsakomybę.
M. Dubnikovas: Europa vis dar neužsuko kranų
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas ekonomistas M. Dubnikovas atkreipia dėmesį į tai, kad kol kas Graikijos atžvilgiu ES laikosi gana santūriai, nes Graikija jau nesumokėjo vienos įmokos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir jokių reikšmingų veiksmų iš TVF ir ES pusės nesulaukė.
„Tai rodo, kad Europa vis dar laukia (tas pats Europos Centrinis Bankas (ECB) išlaikė paramos programą Graikijos bankams buvusiame lygmenyje ir dar visų kranų neužsuko), bet lemiamas vakaras tikriausiai bus antradienį. Matome, kad politikai nutaisę ganėtinai griežtą toną ir laukia pasiūlymo iš Graikijos, t. y. graikai turi atnešti ir ant stalo padėti planą, kaip vis dėlto jie toliau elgsis“, – kalba M. Dubnikovas.
Jei tokio plano nebus, ekonomisto spėjimu, greičiausiai matysime įsijungiančius mechanizmus, kurie turės parodyti, kokias sankcijas gauna skolų negrąžinanti šalis. M. Dubnikovas pastebi, kad tokių sankcijų dar nematėme. „Kol kas su graikais elgiamasi labai atsargiai, nenorint jų įstumti į dar didesnę bėdą. Bet, jei jie plano neatneš, greičiausiai jų bėdos tik padidės“, – prognozuoja ekonomistas.
Nėra teisinių mechanizmų, nes nėra precedento
G. Nausėda pabrėžia, kad nėra jokių teisinių mechanizmų, kurie galėtų pašalinti Graikiją ar leistų jai išeiti iš ES ar euro zonos. „Tų teisinių mechanizmų nėra, nes paprasčiausiai nėra precedento. Tiesą sakant, labiausiai ir bijomasi to precedento: jeigu tas kelias bus atvertas, procedūros nustatytos, galimas dalykas, jog finansų rinkos ateityje pradės jautriau reaguoti į bet kokios probleminės šalies sunkumus. Tada keisti rinkimų rezultatai ar finansinės padėties pablogėjimas finansų rinkų iš karto bus priimami jautriai“, – mano finansų analitikas.
Ekonomisto nuomone, gali būti, kad Graikija, negaudama jokio kito finansavimo šaltinio, bus priversta įvesti paralelinę valiutą: „Kadangi bus neįmanoma atsiskaityti su viešojo sektoriaus darbuotojais, bus neįmanoma įvykdyti elementaraus mokėjimo proceso, nes tos valiutos, kuria dabar vyksta atsiskaitymai, tiesiog ims fiziškai trūkti.“
Taigi, G. Nausėdos manymu, viskas priklauso nuo to, ar susitarimas su kreditoriais bus pasiektas. Tačiau, pasak jo, norint tai padaryti, negalima ateiti vien tik su referendumo rezultatu, nes tai nėra pasiūlymas. Tad kyla klausimas, ar bus pasiūlytos kitos taupymo priemonės ar kitas alternatyvus ekonomikos gaivinimo planas.
„Žinoma, galima tikėtis stebuklo, kad galima atgaivinti ekonomiką netaupant. Bet dabartinėje Graikijos būklėje netaupant ekonomikos atgaivinti neįmanoma, nes kiekvieną dieną reikia papildomai pinigų. Ir tų pinigų poreikis vis didėja“, – pabrėžia ekonomistas.
Graikija – užburtame rate
Graikijos bankai antradienį ir trečiadienį lieka uždaryti. G. Nausėdos teigimu, bankų sistemos sustabdymas veda dar vieno ekonomikos smūgio link. O kuo labiau ekonomika grims į recesiją, tuo Graikijai bus sunkiau valdyti savo skolą ir tuo labiau ji bus priklausoma nuo išorinių šaltinių.
„Susidaro toks užburtas ratas, kuomet iš tikrųjų to pasirinkimo seniai nebėra. Tai yra iliuzija, dėl ko buvo balsuojama referendume: taupyti ar netaupyti. Pasirinkimo jau gana seniai nebėra. Tiesą sakant, nežinau, dėl ko buvo balsuojama“, – sako G. Nausėda.
