Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas prabilo apie būtinybę įvesti platesnės bazės nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Anot jo, tai galėtų pagerinti perskirstymą šalyje ir kai kuriuose regionuose sumažinti NT kainas.
Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas ir Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaasas Knotas antradienį Vilniuje aptarė nekilnojamojo turto apmokestinimo galimybes ir makroprudencinės politikos priemones.
V. Vasiliauskas spaudos konferencijoje teigė, kad renginyje buvo bandoma sujungti dvi temas: nekilnojamojo turto apmokestinimą ir makroprudencines priemones.
„Tai yra nauja tema, mažai nagrinėta. Kalbant apie NT apmokestinimą, tai yra aktuali tema. Matysime, koks bus konferencijos rezultatas, bet diskusijos visada yra svarbios“, – sako V. Vasiliauskas
Anot jo, NT apmokestinimas yra seniai keliamas klausimas ir labai svarbus, ypač siekiant mažinti nelygybę ir gerinti valstybės perskirstymą.
„Pasiūlymus dėl NT apmokestinimo esame pateikę. Kiekvienais metais gauname rekomendacijas iš Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo. NT mokestis yra neutralus. Jis yra mažiausiai žalingas ir lengvai administruojamas. Prisimenant mūsų perskirstymo lygį šalyje, būtų gerai jį turėti klasikinį“, – NT mokesčio svarbą vardiją V. Vasiliauskas.
Jis tai pat pastebi, kad NT apmokestinimo koncepcija yra jau seniai paruošta, tačiau jau kurį laiką guli valdininkų stalčiuose.
„Savo pasiūlymus dėl bazės išplėtimo pateikėme jau praėjusiais metais“, – mini V. Vasiliauskas.
Mokestis sumažintų NT kainas
V. Vasiliauskas teigia, kad šiuo metu diskutuojama apie platesnę NT mokesčio bazę, kuri apimtų gyventojų nekilnojamąjį turtą, o jo tarifas priklausytų nuo NT turto dydžio.
LB vadovo pasiteiravus, ar neatrodo, jog Lietuva šiuo metu iš NT mokesčio surenka juokingai mažai (mažiau nei 2 mln. eurų per metus), jis pripažino, kad suma, kuri yra surenkama iš NT mokesčio, lyginant su šalies BVP, yra tik simbolinė.
„OECD šalių vidurkis yra 1 proc. Lenkijoje jis 1,2 proc., Latvijoje 0,9 proc. Pas mus, deja, smarkiai, smarkai atsiliekame“, – mini V. Vasiliauskas.
LB vadovas taip pat pastebi, kad NT mokestis prisidėtų prie ekonomikos sąlygų gerinimo, galėtų užkirsti kelią krizėms. „Tiek NT mokestis, tiek kitų mokestinių dalykų, pavyzdžiui, palūkanų, lengvata, yra įrodyta, kad jos prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo. Jas laiku įgyvendinant, galėtų sumažėti NT burbulų rizika“, – svarsto V. Vasiliauskas.
Pasiteiravus, ar visuotinis NT turto mokestis galėtų padidinti ar sumažinti NT turto kainas rinkas, V. Vasiliauskas minėjo, kad tai, be jokios abejonės, pakeistų NT rinkos dinamiką.
„Priklauso nuo savivaldybės. Jei kalbame apie pajūrį, Vilnių, Kauną, tai galėtų, esant ne tokiai intensyviai kainų dinamikai. Atsakant į jūsų klausimą, taip, tai galėtų paveikti NT kainas“, – trumpai tarė LB vadovas.
Reikia protingai pasirinkti apmokestinamąjį dydį
Nyderlandų centrinio banko vadovas K. Knotas spaudos konferencijoje minėjo, kad kai kurias gerąsias makroprudencijos praktikas Lietuva jau perėmė iš Nyderlandų. Pavyzdžiui, 2009 metais atsisakė būsto paskolų palūkanų normos lengvatos apmokestinamosioms pajamoms.
Jis taip pat pastebėjo, kad Nyderlanduose dar prieš 2009 metų finansų krizę buvo didžiulis būsto paskolų bumas, o tai pagilino bandymą sukontroliuoti krizės padarinius. Todėl reikia taikyti priemones, kurios padėtų užtikrinti ekonomikos stabilumą.
„Dabar, kada Lietuva 2009 metais atsisakė būsto paskolų palūkanų normos lengvatos apmokestinamosioms pajamoms, reikia pradėti kalbėti apie NT mokesčio įvedimą ir tarifo dydį. Taip pat reikia kalbėti, koks dydis būtų optimalus“, – sako K. Knotas.
Jis pastebi, kad reikia išvengti tokių situacijų, kada NT yra apmokestinamas mažiau nei kitos investicijos. Nors ir būtų įvestas NT mokestis, „tai vis tiek galėtų pūsti NT kainas“, – mano K. Knotas.
V. Vasiliauskas apie LB siūlomus NT mokesčio bazės išplėtimo tarifus daug nekalbėjo, tačiau pridūrė, kad tokio mokesčio atsiradimas galėtų šiek tiek sumažinti investicijas į NT rinką.
Iš NT mokesčio surenkama mažiau nei 2 mln.
Lietuvoje visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio vis dar nėra. Jis taikomas tik didelės vertės NT objektams.
Kiekvienais metais Europos Komisijos bei Tarptautinio valiutos fondo Lietuvai teikiamose rekomendacijose šaliai siūloma įsivesti nekilnojamojo turto mokestį. Visuotinio NT mokesčio įvedimui pritaria ir finansų ministras Vilius Šapoka. Tačiau jis pastebi, kad visa NT turto vertė Lietuvoje nėra didelė ir siekia tik trečdalį ES vidurkio. Todėl iš NT mokesčio surenkamų pinigų suma galėtų siekti nuo kelių iki keliolikos milijonų.
NT objektui, kurio vertė siekia 220 tūkst. eurų, tačiau neviršija 300 tūkst. eurų, yra taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Tam, kuris siekia 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. NT objektui, kurio vertė yra didesnė nei 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 2304 NT objektai, kuriems yra taikomas NT mokestis, o kasmet į biudžetą iš NT mokesčio yra surenkama mažiau nei 2 mln. eurų.
