Verslas

2019.06.28 16:15

SGD terminalo kaštų mažinimas tapo įkaitu akcininkų ginče

Vytautas Budzinauskas, BNS2019.06.28 16:15

„Klaipėdos naftos“ smulkiajai akcininkei, vienai didžiausių šalyje privataus kapitalo grupių „Achemos grupė“ pasipriešinus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos pertvarkai, mažiausiai mėnesį vėlinamas anksčiau nuo liepos žadėtas SGD terminalo kaštų sumažinimas, be to, komplikuojasi valstybės pagalbos derinimo su Europos Komisija procesas. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad perkeliant terminalo reguliuojamą veiklą į atskirą bendrovę, buvo vertinami įvairūs jos kūrimo variantai. Pasak jo, jau dabar aišku, kad planai nuo liepos 1 dienos mažinti SGD terminalo saugumo dedamąją keičiasi. Pirmadienį ministras ketina susitikti su „Achemos grupės“ atstovais. 

„Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Balčiūnas neatmeta galimybės, kad koncernas kreipsis į teismą, jeigu bus pažeisti smulkiųjų akcininkų interesai. 

„Mūsų klausimai susideda iš dviejų dalių: pirmas dalykas – dėl informacijos pateikimo, ką mes prašėme pateikti, nebuvo pateikta. Antras dalykas – mūsų nuomone, sukūrimas atskiros įmonės, apeinant Civilinį kodeksą, tai yra, ne įmonės skaidymo būdu, o kuriant naują įmonę, pažeidžia visų smulkiųjų akcininkų teises – ką mes visiems smulkiesiems akcininkams taip pat pranešėme. Pranešėme ir „Klaipėdos naftai“, – BNS penktadienį sakė G. Balčiūnas. 

Jo teigimu, perkėlus terminalo veiklą įmonės neskaidymo būdu, tai būtų įstatymų pažeidimas ir akcininkų sprendimai būtų skundžiami teismui. 

„Mes atkreipėme dėmesį į įstatymo pažeidimą. O ką mes galime padaryti, turėdami 10 proc. (akcijų – BNS)? Jeigu bus priimami sprendimai pagal įstatymą, tai mes gerbiame įstatymus (...) Jeigu jie pažeis įstatymą, mes skųsime. Šiuo metu pagal pateiktus projektus mes akivaizdžiai matome, kad jie įstatymą pažeidžia. (...) Aš manau, kad ne tik mes skųstume, bet skųstų ir kiti smulkieji akcininkai“, – argumentavo G. Balčiūnas.  

Ž. Vaičiūnas: vertinome visus variantus, siekėme operatyvumo

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas patikino, kad smulkiųjų „Klaipėdos naftos“ akcininkų interesų paisoma, tačiau terminalo veiklos perkėlimo alternatyvos užtruktų kur kas ilgiau nei pasirinktoji. 

„Neturime kitos išeities – tik laikytis teisės aktų, tai ir daroma. Ta pretenzija, kuri buvo pateikta („Achemos grupės“ – BNS), – tame kontekste noriu labai aiškiai pasakyti: buvo vertintos visos alternatyvos būtent atskyrimo atskirtos dukterinės specialios paskirties bendrovės. Pats tikslas yra sumažinti galimas rizikas visiems akcininkams, tarp jų ir mažiesiems akcininkams (...) Sprendimas buvo toks, nes mūsų pagrindinis tikslas buvo kaip įmanoma greičiau sumažinti SGD terminalo dedamąją“, – BNS penktadienį sakė Ž. Vaičiūnas. 

„Vertinant kitas alternatyvas – reorganizacijos būdu – tas procesas, teisininkų vertinimu, būtų užtrukęs ne mažiau, o gal ir daugiau nei metus“, – pridūrė jis. 

Jo teigimu, „Achemos grupė“ nuolat turi priekaištų Klaipėdos SGD terminalo atžvilgiu. 

„Turbūt „Achemos“ kritika ir būgštavimai būna kiekvienu atveju, koks sprendimas bebūtų, ar jisai būtų naudingas ar nenaudingas „Achemai“ (...) Bet koks judesys, susijęs su terminalu, dažniausiai skundžiamas iš „Achemos“ pusės“, – sakė ministras. 

Jis priminė, kad koncerno valdoma „Achema“ ir prekybos dujomis įmonė „Achema Gas Trade“ Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) apskundė nuo šių metų pradžios galiojančią naują SGD terminalo išlaikymo tvarką. Byla iškelta balandį. 

Pasak Ž. Vaičiūno, „Achemos grupės“ naujausia pretenzija dabar kelia riziką, kad sprendimai  dėl terminalo kaštų mažinimo bus atidėti mažiausiai mėnesiui. Maždaug 40 proc. sumažinti kaštus buvo numatyta nuo liepos, o didžiausią naudą pajustų Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, naudojanti daugiausia dujų ir padengianti didžiausią dalį SGD terminalo kaštų. 

„Tikslas išlieka, kad SGD dedamoji būtų mažinama ir tai būtų daroma kaip įmanoma greičiau. Praktinė pasekmė šios pretenzijos, matyt, yra ta, kad bent jau mėnesį tas mažinimas turės nusikelti. Turiu omenyje tai, kad SGD terminalo, kaip specialios paskirties bendrovės, įsteigimas buvo vienas iš esminių žingsnių tam, kad dedamąją būtų galima sumažinti kaip įmanoma operatyviau“, – kalbėjo ministras. 

Koncernas nori išvengti galimų praradimų 

G. Balčiūnas teigė skeptiškai vertinantis ministerijos pažadus nuo liepos apie 40 proc., sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams, įskaitant ir „Achemos grupės“ valdomą Jonavos trąšų gamyklą „Achema“, kuriai tenka didžiausia terminalo išlaikymo našta.

„Tai yra pažadai Energetikos ministerijos jau kiek metų? Manote, kad tos vienos dienos ar dviejų dienų klausimas išsprendžia tą reikalą, kad nuo liepos 1 dienos kitaip galėjo atsitikti? Be abejo, kad jis negalėjo būti įgyvendintas pagal dabartinę įvykių eigą“, – sakė G. Balčiūnas.

Jis patvirtino, kad „Achemos grupė“ patirtų praradimų, jeigu terminalo veiklos perkėlimas įvyktų pagal dabartinį modelį. 

„Kurti naujų įmonių įstatymas nedraudžia ir pradėti naują veiklą, bet atskirti nuo įmonės dalį įmonės ir eliminuoti visus smulkiuosius akcininkus įstatymai to neleidžia. Praradimai mūsų būtų tiek turtiniai, tiek neturtiniai, kalbant apie mūsų kaip akcininkų teises“, – sakė G. Balčiūnas. 

V. Plunksnis: smulkiųjų akcininkų teisės gali būti pažeistos ateityje 

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis sako, kad pirmuoju pertvarkos žingsniu nauja bendrovė SGD terminalas išliktų 100 proc. valdoma „Klaipėdos naftos“, todėl smulkiųjų akcininkų teisės nėra pažeidžiamos, bet situacija gali keistis. 

„Tačiau atsiranda rizika, kad vėliau bus nuspręsta SGD terminalą (naują bendrovę – BNS) parduoti valstybei ir tuomet kyla klausimas, ar mažiau nei 30 mln. eurų įvertinimas yra sąžiningas“, – BNS sakė V. Plunksnis. 

Pasak jo, „Klaipėdos nafta“, įgyvendindama projektą, prisiėmė rizikas, smulkieji akcininkai statybų metu negavo dividendų, todėl SGD terminalo perėmimas tuomet, kai jis veikia ir gauna pelną, nebūtų teisingas žingsnis.

„Iš kitos pusės, SGD terminalo iškėlimas į atskirą bendrovę gali būti pasiruošimas laivo išpirkimui ir su tuo susijusių paskolų gavimui, todėl komentuoti tikruosius ketinimus turėtų pati „Klaipėdos nafta“, – komentavo V. Plunksnis. 

Komplikuojasi valstybės pagalbos derinimas su EK

Energetikos ministras pripažino, kad taip susiklosčius aplinkybėms, komplikuojasi valstybės pagalbos SGD terminalo išpirkimui derinimas su Europos Komisija (EK). 

„Planas buvo ir juo neabejojau iki šiol – gauti per liepą suderinimą valstybės pagalbos. Vakarykštė pretenzija nemaža apimtimi koreguoja šiuos dalykus. Tiesiog yra esminis dalykas tai, kad EK sprendimas dėl valstybės pagalbos jis techniškai turi būti išduodamas būtent specialios paskirties bendrovei, tai yra SGD terminalui“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Jusius yra sakęs BNS, kad bendrovė turi „labai ambicingą tikslą“ nuo liepos 1 dienos sumažinti saugumo dedamąją. Todėl čia ypač svarbus  Europos Komisijos pritarimas. 

Vienašališkas ministerijos sprendimas galėjo pabloginti padėtį 

Ketvirtadienį į „Klaipėdos naftos“ akcininkų susirinkimą neatvykus didžiausios akcininkės Energetikos ministerijos atstovui, nepriimti sprendimai dėl terminalo veiklos perkėlimo. 

Ministras Ž. Vaičiūnas teigė, kodėl vienašališkas ministerijos sprendimas dėl naujos bendrovės SGD terminalas įsteigimo galėjo dar labiau pabloginti situaciją. 

„Priimdami sprendimą balsų dauguma vakar mes galėjome rizikuoti tam tikrais tolesniais teisiniais procesais. Tai, be abejo, turėtų neigiamą įtaką ir apskritai galėtų komplikuoti SGD dedamosios mažinimo galimybes. Tai įvertinant šią riziką ir įvertinant dažnai „Achemos“ veiksmų neprognozuojamumą, reikėjo pakankamai greitų sprendimų ir net nebebuvo laiko tiesą sakant, dideliems apmąstymams ar vertinimams. Dėl to buvo priimtas toks sprendimas, kuris leistų pasiekti tą tikslą ir maksimaliai išvengti visų kitų rizikų“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

Jis pažymėjo, kad koncernas pretenziją pateikė „paskutinę minutę“. 

„Tas dalykas, kad pretenzija buvo pateikta praktiškai paskutinę minutę, man irgi kelia nuostabą (...) Dėl visos kitos komunikacijos su „Achema“ (...) Esu įsitikinęs, kad derinimo proceso metu reikalingos procedūros buvo atliktos – su „Achema“ kaip mažuoju akcininku“, – aiškino ministras.  

„Klaipėdos nafta“ ketvirtadienį panešė pateikusi atsakymus į „Achemos grupės“ klausimus. Savo ruožtu Energetikos ministerija paprašė „Klaipėdos naftos“ įvertinti „Achemos grupės“ pretenziją.

Ž. Vaičiūnas patvirtino, kad susitikimas su „Achemos grupės“ vadovais planuojamas pirmadienį: „Pirmadienį yra sutarta susitikti su „Achema“. Aš pasikviečiau ir suderintas susitikimas“. 

Anot jo, reikia „išsiaiškinti, ar „Achema“ tikrai supranta, kokias neigiamas pasekmes tiek jiems, tiek visiems dujų vartotojams gali sukelti tokie žingsniai“.

Norima sutaupyti bent 23 mln. eurų per metus

Į antrinę bendrovę numatyta perkelti visą su SGD veikla susijęs kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esamas tikslines paskolas, laivo-saugyklos nuomos sutartį. Sandorį planuota sudaryti ketvirtadienį, o jo vertė (naujų akcijų emisijos kaina) – apie 28,389 mln. eurų.

„Klaipėdos nafta“ bendrovę SGD terminalas įsteigė 2018 metų pabaigoje.

Kaip jau skelbta anksčiau, pasiskolinus lėšų iš bankų ir 25-iems metams – iki 2044-ųjų – išdėliojus terminalo kaštus, jo išlaikymas kasmet turėtų atpigti 23 mln. eurų. 

Vyriausybė ir Seimas yra pritarę planui įsigyti terminalo laivą-saugyklą, kad terminalo kaštai optimaliai būtų išdėstyti nuo 2019 iki 2044 metų pabaigos.

Anksčiau pranešta, kad iki 148 mln. eurų „Klaipėdos naftos“ imama paskola bus skirta nuo šių metų liepos 40 proc. sumažinti SGD terminalo sąnaudas. Ž. Vaičiūnas penktadienį BNS patvirtino, kad, jo žiniomis, Šiaurės investicijų banko (NIB) paskola yra patvirtinta ir jos sąlygos galioja iki šių metų liepos pabaigos.

Dar viena – 121–160 mln. eurų – paskola bus skirta SGD laivui 2024 metais įsigyti. Abiem paskoloms reikės valstybės garantijų. 

Tačiau kai kurie stebėtojai sako, kad šis žingsnis tik nukels kaštus vėlesniam laikui ir ragina atidžiau įvertinti galimą dujų vartojimo mažėjimą. 

Pernai gruodį priimtos įstatymų pataisos, atveriančios kelią Lietuvai iki 2024 metų pabaigos įsigyti dabar nuomojamą terminalo laivą-saugyklą (arba analogišką laivą). Iki 2024 metų pabaigos pasibaigs laivo nuomos iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ sutartis.

Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10,41 proc. valdo koncernas „Achemos grupė“.