Verslas

2019.06.29 07:00

Dirbti ar nedirbti per Vėlines: Mauricas vietoje šventinių dienų siūlo didinti apmokamų atostogų skaičių

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.06.29 07:00

Seime kelią skinasi Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma lapkričio 2-ąją (Vėlines) paskelbti ne darbo diena. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad reikėtų didinti ne šventinių dienų skaičių, o apmokamų atostogų skaičių, pavyzdžiui, iki 22 dienų, kai dabar yra 20 dienų.

Antradienį Seimas pritarė pateiktam Darbo kodekso pakeitimui, kuriuo siūloma didinti ne darbo dienų skaičių įtraukiant ir lapkričio 2-ąją. Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, dar viena laisva diena atsirastų nuo 2020 metų.

Tačiau kol vieni ruošiasi didinti ne darbo dienų skaičių, kiti siūlo atsisakyti dabartinių Lietuvai mažiau reikšmingų šventinių dienų (Gegužės 1-osios, Joninių, Žolinių).

Portalo LRT.lt skaitytojas siūlo, kad kai kurias pavienes šventines dienas būtų galima perkelti į tarpušventį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

„Dažnai girdime, kad darbdaviai skundžiasi, jog tuo metu darbo našumas visiškai niekinis, darbuotojai iš anksto planuoja laisvadienius, atostogas“, – rašo portalo LRT.lt skaitytojas Šarūnas.

„Kad ir šiais metais – Kūčios bus antradienį, Kalėdų dvi dienos – trečiadienį ir ketvirtadienį. Akivaizdu, penktadienį arba bus pasyvus darbas, arba darbdaviai leis tiesiog neateiti į darbus. Tuomet gruodžio 30 ir 31 diena – vėl pirmadienis ir antradienis, sausio 1 – trečiadienis. Ir vėl žmonės eis į darbus galvodami apie Naujųjų metų šventimą, bet ne apie darbinius reikalus“, – rašo Šarūnas bei priduria, kad daug naudingiau būtų perkelti ne darbo dienas į tarpušvenčio laikotarpį.

Ekonomistas nemato prasmės

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad tai būtų prasta idėja, nes visus išleisti atostogauti vienu metu ekonomiškai būtų neracionalu.

„Kinija turėjo tokią iniciatyvą, kada dėl Naujųjų metų šventės gyventojai atostogaudavo kelias dienas. Tuomet valstybė pagalvojo, kad galima atostogas pailginti ir iki visos savaitės. Tačiau tai sukėlė papildomų nepatogumų. Tą savaitę labai stipriai pabrangsta paslaugos, atsiranda automobilių spūsčių“, – trūkumus vardija Ž. Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žiemos metu dažniausiai būna šalta, mažai šviesos, pavojinga važinėti gatvėmis. Dėl šių priežasčių, anot ekonomisto, žiemą žmonės mažiau nori atostogauti.

„Žmonės atostogauti eina vasarą, kodėl reikėtų didinti ne darbo dienų skaičių žiemą? Tuomet galima sakyti, kad šalta, tamsu, našumas darbo mažas, kodėl tada neišleisti žmonių pailsėti visą mėnesį?“ – juokavo ekonomistas.

Siūlo didinti apmokamų atostogų laiką

Ž. Maurico pasiteiravus, ar jis pritartų siūlymui lapkričio 2-ąją paskelbti ne darbo diena, jis atkirto, kad ekonomiškai tai nėra geras sprendimas.

„Lietuva yra stipriai integruota į Europos, Vakarų bei pasaulio rinkas, o daugelyje jų lapkričio 2-oji nėra paskelbta šventine diena“, – sako ekonomistas bei priduria, kad vietoje dabartinių šventinių dienų būtų galima suteikti daugiau kasmetinių apmokamų atostogų.

„Žmonėms būtų geriau, nes jie galėtų pasirinkti, kada jiems būtų palankiausias metas išvykti atostogauti. Verslo atstovams taip pat būtų naudingiau, nes jie galėtų lengviau sukontroliuoti verslo procesus ir užtikrinti paslaugų tiekimo tęstinumą“, – tikina Ž. Mauricas.

Jis akcentuoja, kad dėl dabartinių ne darbo dienų ne tik verslas, bet ir žmonės patiria papildomų kaštų.

„Visi išvažiuoja savaitgaliais prie ežerų. Nėra kur apsistoti, o kainos padidėja. Darbo dienomis poilsiautojų trūksta, ir tai yra blogai verslui. Atsiranda didelis sezoniškumas. Ekonomiškai tai neefektyvu, o ekonomika kalba apie efektyvų resursų paskirstymą. Jau geriau žmogui suteikti daugiau kasmetinių apmokamų atostogų“, – vardija Ž. Mauricas.

Lietuviai ilsisi daug

Šiuo metu Lietuvoje yra minima 15 šventinių dienų per metus. Tačiau oficialioje statistikoje rašoma, kad Lietuvoje yra 12 ne darbo dienų per metus, kadangi trys šventinės dienos visada būna savaitgaliai (Tėvo diena, Motinos diena, Velykos).  

Verta pabrėžti, kad šventinės dienos laisvadieniais tampa tik tuomet, kai yra švenčiamos darbo dienomis. Todėl kiekvienais metais laisvadienių skaičius skiriasi. Pavyzdžiui, 2017 m. lietuviai galėjo džiaugtis 8 laisvadieniais, 2018 – 10. Tiek pat jų yra ir 2019 metais.

Daugiausiai šventinių dienų Europoje turi Suomija (15) ir Ispanija (14). Mažiausiai – Vengrija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, po 8 dienas. Pasaulyje mažiausiai šventinių dienų turi Meksika – 7, daugiausiai jų turi indai ir Kolumbijos gyventojai – 18.

Lietuvos Vyriausybė taip pat yra išsakiusi poziciją dėl ne darbo dienų skaičiaus didinimo. Ji nepritarė tokiam siūlymui teigdama, kad, lyginant su kitomis ES šalimis, lietuviai ir taip turi pakankamai ne darbo dienų. Vyriausybė įspėjo, kad įvedus papildomą ne darbo dieną valstybė prarastų apie 40 mln. eurų kasmet.