Verslas

2019.06.27 12:32

Mažeika atmetė kaltinimus dėl miškų kirtimo ir protegavimo: poveikio nedarė nei Darius Gudelis, nei premjeras

atnaujinta 13.24 draus kirsti medžius perint paukščiams
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.27 12:32

Grupė Seimo narių kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl, jų teigimu, aplinkos srityje, ypač miškų sektoriuje, įsvyravusio chaoso, galimo neskaidrumo ir stambaus verslo interesų protegavimo. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ketvirtadienį atsakė į Seimo narių keliamus klausimus.

Į ministrą iš viso kreipėsi 10 Seimo narių: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė, Povilas Saudargas, Irena Haase, Antanas Matulas, Algimantas Salamakinas, Ričardas Juška, Edmundas Pupinis, Kazys Starkevičius, Algis Strelčiūnas.

Anot Seimo narių, aplinkos srityje ne tik įsivyravo chaosas, bet stambaus verslo interesai yra iškeliami virš valstybės interesų. Naujienų portalo 15min.lt tyrimas atskleidė, kad praėjusių metų vasarą priimtas Vyriausybės sprendimas dėl valstybinių miškų kirtimo kvotų padidinimo, kuris sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, ypač palankus stambiosioms medienos įmonėms.

„Tarp jų ir koncernui „Vakarų medienos grupė“, kurios galima lobistinė įtaka premjerui Sauliui Skverneliui žurnalistų siejama su Dariaus Gudelio asmeniu. Visuomenei tapo žinoma, kad šį sprendimą Vyriausybė priėmė prieštaraujant Aplinkos ministerijai“, – akcentuojama kreipimesi.

Seimo nariai teiraujasi, ar K. Mažeika ketina imtis iniciatyvos, kad ši klaida būtų ištaisyta, ir teiks akto pakeitimus Vyriausybei.

Taip pat Seimo nariai kreipėsi dėl valstybinių miškų medienos kainos dirbtinio mažinimo, klausdami, ar tam įtakos galėjo turėti premjero konsultantas Darius Gudelis, teikiantis paslaugas „Vakarų medienos grupei“.

Seimo narius taip pat domina mokestis už privačius miškus, klimato kaita ir ilgalaikiai prioritetai miškų sektoriuje, sprendimas dėl valstybinių miškų urėdijos būstinės ir galimai padarytos žalos Lietuvos miškams bei kiti klausimai.

Atmeta kaltinimus dėl verslo protegavimo: tai – siekis racionaliau naudoti valstybės miškų išteklius

Atsakydamas į pirmąjį klausimą apie galimą verslo protegavimą, nustatant miškų kirtimo normą, K. Mažeika tikino, kad 2018 m. patvirtina valstybės miškų pagrindinių kirtimų norma penkeriems metams nėra jokia klaida ir nėra joks verslo protegavimas.

„Tai aiškus siekis racionaliau naudoti valstybės miškuose sukauptus išteklius ir tokiu būdu iš valstybinių miškų duoti didesnę socialinę ir ekonominę naudą Lietuvai ir jos biudžetui. Patvirtinta kirtimų norma visiškai atitinka darnaus miškų ūkio principus, yra gerokai mažesnė nei medienos prieaugis per tą patį laiką. Be to, atsižvelgiant į nuolat didėjančius brandžių ir peraugusių miškų kiekius ūkiniuose miškuose, tokia kirtimų norma visiškai nekelia jokios grėsmės miško ekosistemoms ar biologinės įvairovės apsaugai ir teigiamai prisideda prie klimato kaitos švelninimo“, – teigė ministras.

Anot jo, dar svarbu tai, kad kirtimų norma Vyriausybės patvirtinta penkeriems metams, o tikslesnę normą kasmet nustato ministras savo įsakymu. „Tai reiškia, kad aplinkos ministras gali patvirtinti šiek tiek mažesnę ar šiek tiek didesnę kirtimų normą. Svarbu, kad bendra penkmečio norma nebūtų viršyta. Pavyzdžiui, 2019 m. ministro įsakymu jau yra patvirtinta mažesnė kirtimų norma, nei yra leistina pagal Vyriausybės nutarimą“, – atkreipė dėmesį K. Mažeika.

Jo aiškinimu, analogiškai 2020 m. metams taip pat galima būtų patvirtinti mažesnę normą.

K. Mažeika: sumažinus medienos kainą, privilegijų medienos perdirbėjams nenustatyta

Seimo nariai savo kreipimesi taip pat teigė, kad valstybinių miškų medienos kainos buvo dirbtinai mažinamos, birželio 19 d. priimant Vyriausybės sprendimą valstybinių miškų medienos kainą sumažinti 20 proc. Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad šis sprendimas buvo priimtas jau K. Mažeikai einant pareigas Aplinkos ministerijoje.

Savo ruožtu ministras akcentavo, kad minimu nutarimu sumažinama tik aukcionų ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti pradinė medienos kaina: „Tai jokiu būdu nereiškia, kad vyriausybė sumažino medienos kainas. Galutinę medienos kainą, kaip ir anksčiau, nustato rinka ir besivaržantys aukciono dalyviai. Kadangi minimu nutarimu jokių privilegijų medienos perdirbėjams nenustatyta, tai dėl visos parduodamos medienos konkuruojančių pirkėjų ratas išlieka didelis.“

Anot K. Mažeikos, pirkėjų skaičius siekia apie 400, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl sumažintos pradinės kainos tokia pat ar panašia apimtimi gali sumažėti ir galutinė medienos kaina.

Jis taip pat pridėjo, kad netiesa, jog į atsakingų institucijų pastabas šiuo klausimu nebuvo atsižvelgta. „Sprendimas laikinai, vienam pusmečiui sumažinti pradinę medienos kainą 20 proc. buvo priimtas įvertinus situaciją medienos rinkoje, kai medienos kainos iki čia aptariamų pakeitimų buvo nukritusios 30 proc. ir daugiau“, – sakė K. Mažeika.

Jo aiškinimu, priimant minėtus sprendimus poveikio nedarė jokie tretieji asmenys: „Poveikio nedarė ir nedaro nei ponas Gudelis, nei ponas premjeras. Taip pat nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nei aš nė vienuose rinkimuose negavau jokios paramos. Nesikreipiau nei į „Juodelius“, nei į „Ikea“, nei į kitas mano apygardoje esančias įmonės dėl paramos.“

Pabrėžė: miškų mokestis būtų taikomas ne visiems

K. Mažeikos teigimu, pasiūlymai dėl privačių miškų apmokestinimo, kurie Seimo nariams taip pat kėlė klausimų, parengti pagal Valstybės programos įgyvendinimo priemonių planą.

„Nėra siūloma įvesti naujo mokesčio, o yra siūloma pakeisti dabartinį 5 proc. mokestį nuo realiai gautų pajamų už medieną. Tokie pakeitimai leistų surinkti panašaus dydžio biudžeto pajamas, kaip ir šiuo metu galiojantis mokestis, kur lėšos naudojamos bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, tačiau būtent prasiplėstų mokesčių mokėtojų ratas“, – sakė K. Mažeika.

Pagal Aplinkos ministerijos naujai parengtą Miškų įstatymo pataisą ketinama apmokestinti kiekvieną miško savininką 5 proc. mokesčiu nuo turimo 1 hektaro miško ploto. Anot į ministrą besikreipusių Seimo narių, tokiu būdu žmonės gali būti verčiami iškirsti turimus miškus, todėl teiraujamasi, ar čia įtakos gali turėti medienos perdirbėjai.

K. Mažeikos aiškinimu, toks įstatymas leistų sumažinti mokestinę naštą tinkamai miškus naudojantiems jų savininkams ir taip pat paskatintų racionalesnio dydžio miškų valdų formavimą bei privačių miškų sektoriaus augimą.

„Saugomų teritorijų miškai, labai mažo dydžio valdos būtų atleistos nuo mokesčio, tokiu būdu mokestį mokėtų tie savininkai, kurie turi galimybę naudoti mišką. [...] Pakeitimais savininkais ne skatinami iškirsti miškus, tačiau skatinami juos tinkamai naudoti. Kalbame apie ūkinius miškus, kurių pirminė paskirtis – medienos naudojimas“, – akcentavo K. Mažeika.

Jis taip pat pridėjo, kad šis pakeitimas neturi nieko bendro su medienos kainų mažėjimu rinkoje ir siūlomais pakeitiamis: „Tikrai nesiekiama kompensuoti mažesnių biudžeto įplaukų, kurios tiesiogiai priklauso nuo medienos rinkos kainų.“

K. Mažeika pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai tėra pirminis projektas, kuris iki pateikimo Vyriausybei ir Seimui gali būti ir bus tobulinamas.

Priimant sprendimus vertinama ne tik ekonominė nauda?

Seimo nariams nerimą kėlė ir tai, ar priimami sprendimai ir vykdomi pakeitimai atsižvelgia ne tik į ekonominę naudą, bet ir aplinkosaugą bei viešąjį interesą.

„Priimant sprendimus turi būti pabrėžiama aplinkosauginė ir visuomeninė nauda, o ne tik nauda privačiam verslui, kuri atneš nuostolį valstybei. Pastarieji Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos sprendimai rodo, kad valstybiniais miškais ir valstybės biudžeto pajamų netekimais subsidijuojate tam tikrą verslo šaką, siekiate skatinti ūkinę veiklą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose“, – nurodoma Seimo narių kreipimesi.

K. Mažeikos tvirtinimu, visi siūlomi ar priimti pakeitimai atitinka darnaus miškų ūkio principus ir visada yra vertinami aplinkosauginės ir visuomenės naudos kontekste.

Ministras dar kartą pabrėžė, kad kirtimo normos atitinka reikalavimus, o, palyginus juos su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva vis dar priskiriama prie šalių, kurios miškus naudoja neintensyviai ir tausojančiai.

Šiuo metu, nurodė K. Mažeika, naudojama apie 70 proc. miškų prieaugio. 80–90 proc. naudojimo intensyvumas būtų laikomas labai geru darnaus miškų ūkio kontekste.

„Mokestiniais pakeitimais taip pat nesiekiama vien ekonominių šalies interesų tenkinimo, nes surinktos lėšos naudojamos visų miškų bendrosioms reikmėms tenkinti. [...] Miškų sektorius gerokai prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų, nustatytų pagal pastangų pasidalinimo reglamentą“, – teigė aplinkos ministras.

VMU gali būti perkelta nebūtinai į Kazlų Rūdą

Paprašytas pagrįsti sprendimą dėl centrinės Valstybinės miškų urėdijos (VMU) būstinės perkėlimą į Kazlų Rūdą, kuri yra ir paties ministro rinkiminė apygarda, K. Mažeika nurodė, kad per mėnesį VMU moka beveik 23 tūkst. eurų nuomos mokestį, kai regione panašaus dydžio patalpas būtų galima įsigyti už trijų mėnesių nuomos mokestį.

„Kolegos, kiekvieno iš jūsų apygardoje būtų galima surasti ne vienas tokias patalpas. Ar tai normalu? Turbūt ne. Todėl buvo pasiūlyta alternatyva – Kazlų Rūda, – į Seimo narius kreipėsi K. Mažeika. – Tai viena iš svarstomų alternatyvų. Atlikus ekonominę analizę, tiek valdyboje, tiek politiniame lygmenyje bus priimti sprendimai.“

Ministro teigimu, vien pakeičiant VMU statusą, tiek darbuotojai, tiek specialistai buvo informuoti, kad centrinės būstinės Vilniuje nebus ir greičiausiai ji bus iškelta į vieną iš regionu.

„Visiems darbuotojams bus pasiūlyta pereiti į padalinį, vietovę, kurioje bus įkurta VMU“, – sakė K. Mažeika.

Jis pridūrė, kad svarstoma ir kita alternatyva – bendrąsias funkcijas palikti sostinėje, kur būtų galima iš Valstybės turto fondo surasti patalpas, o specialistai galėtų įsikurti regione esančioje centrinėje vadovybėje.

Pripažįsta: VMU buvo vykdoma neskaidri veikla, bet padaryta žala – neaiški

Kaip nurodoma Seimo narių kreipimesi, dabartinio Valstybinės miškų urėdijos vadovo Mariaus Pulkauninko teigimu, miškų sektoriui padaryta žala dėl anksčiau buvusio neefektyvaus ir neskaidraus valdymo per 30 metų galėjo siekti net milijardą eurų.

„Tam tikra neskaidri veikla buvusiose miškų urėdijose, įskaitant susijusią tiek su viešaisiais pirkimais, tiek su medienos apskaita, buvo viena iš priežasčių, lėmusių sprendimą pradėti urėdijų pertvarką, tačiau toks konkretus skaičiaus įvardijimas – 1 mlrd. eurų – ministerijai nėra žinomas“, – komentavo K. Mažeika.

Jo teigimu, įrodymų, kurie patvirtintų šią sumą, neturi jokios institucijos Lietuvoje. „Taip pat ir šį skaičių įvardijęs VMU vadovas M. Pulkauninkas. Bendras konkretus dėl šešėlio VMU veikloje galimai padarytos žalos valstybei dydis negalėjo būti įvertintas nei prieš reformą, nei šiuo metu, nes tam reikalingi faktai ir įrodymai, kurie tikrai nėra vien Aplinkos ministerijos kompetencijoje“, – tęsė K. Mažeika.

Dėl nustatytos galimai neleistinos veiklos, pridūrė ministras, visais atvejais yra kreipiamasi į teisėsaugos institucijas. Be to, VMU sukūrė vidinės kontrolės sistemą.

Ketinama uždrausti medžius kirsti paukščių perėjimo metu

Atsakymas į klausimą apie viešųjų želdynų ir medžių kirtimą miestuose ir šios srities teisinį reguliavimą, K. Mažeika nurodė, kad įstatymo pakeitimas Seimą pasieks rudens sesijoje, bet jau dabar parengtas ministro įsakymas, kuriuo bus apribota teisė savivaldybėms paukščių perėjimo laikotarpiu vykdyti bet kokį medžių kirtimą miestuose.

„Kiekviena savivaldybė, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, gali įsivesti apribojimus, kokie taikomi valstybiniuose miškuose, bet nė viena savivaldybė to nėra padariusi. Kodėl? Reikėtų paklausti naujai išrinktų ar perrinktų merų“, – sakė K. Mažeika.

Želdynų įstatymo projektas šiuo metu yra taisomas pagal Vyriausybės kanceliarijos pastabas. Planuojama, kad liepos mėnesį projektas vėl bus pateiktas tvirtinti vyriausybei.