Verslas

2019.06.26 18:17

Aviacijos ekspertas: estų oro linija „Nordica“ neatlaikė regioninės konkurencijos

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena. Lietuva“, LRT.lt2019.06.26 18:17

Valstybinės Estijos oro linijos „Nordica“ paskelbė nuo spalio 31 d. stabdančios skrydžius 5 maršrutais, kurie įmonei buvo nuostolingi.

 „Nordica“ taip pat išplatino pranešimą spaudai, kuriame pabrėžiama, kad skrydžiai iš Talino į Vieną, Vilnių, Kijevą, Kopenhagą ir Trondheimą nuo spalio pabaigos yra stabdomi, o skrydžius iš Talino į Stokholmą, Briuselį ir Varšuvą vykdys Lenkijos oro linijos LOT.

Taip pat skaitykite: Estų oro linijos „Nordica“ stabdo skrydžius 5 maršrutais, tarp jų – Talinas-Vilnius

Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus teigia, kad įdomiausias aspektas šioje istorijoje yra kardinaliai pasikeitusi Estijos politika per paskutinius ketverius metus.

„Nordica“ buvo sukurta taip pat lygiai prieš ketverius metus, kai Europos Komisija prispaudė estams uodegą ir teko uždaryti buvusią aviakompaniją „Estonian Air“. Todėl jie įkūrė „Nordicą“, kuri iš esmės vykdė tą pačią veiklą“, – pasakoja ekspertas.

Dabar, S. Bartkaus, estai nusprendė, kad nebeapsimoka tos aviakompanijos išlaikyti ir reguliarių skrydžių veiklą ima ir nutraukia.

„Kodėl taip įvyko? Vieno atsakymo nėra, bet vienas iš svarbiausių – „Nordicai“ nepavyko atlaikyti regioninės konkurencijos, nes latvių aviakompanija „AirBaltic“ darė daug tiesioginių skrydžių iš Estijos, Talino oro uosto.

Turbūt politikams buvo motyvas sakyti, kad neužtenka konkuruoti vien dėl pačios konkurencijos. Todėl dėl patiriamų nuostolių geriau imkime ir viską nutraukime“, – teigia S. Bartkus.

Aviacijos eksperto teigimu, latviai nuo kitų Baltijos šalių aviacijos srityje skiriasi savo nuoseklumu, valstybės pozicija ir strategija bei modernus valdymas.

Dar šį mėnesį susisiekimo ministras Rokas Masiulis dėl didėjančių keleivių srautų prabilo apie galimybę ateityje tarp Vilniaus ir Kauno pastatyti naują oro uostą.

Taip pat skaitykite: Masiulis prabilo apie naują oro uostą: Lietuvai jis galėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų

Anot S. Bartkaus, diskusija ar mums reikia naujo oro uosto, ar ne yra pradėta labai laiku.

„Praktika rodo tai, kad iš tiesų infrastruktūra pati iš savęs keleivių srautų nedidina. Jie nekeliauja daugiau vien dėl to, kad yra gražus, naujas ir efektyvus oro uostas. Vis dėlto infrastruktūra gali stabdyti keleivių srautų vystymąsi.

Negalime leisti, kad mūsų valstybėje infrastruktūros apribojimai stabdytų keleivių srautus. Po 4–5 metų ta infrastruktūra Vilniuje nebus pakankama, todėl  reikia svarstyti, koks tolimesnis būdas“, – sako jis.

Plačiau – „Laba diena, Lietuva“ nuo 1 val.

„Laba diena, Lietuva“. Sinoptikai praneša: vienur audros tik artinasi, kitur – jau dunda
20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius