Verslas

2019.06.26 11:44

Latvijos premjeras: Estija sutinka, kad Baltijos šalys derintų alkoholio akcizų dydžius

Šapoka: į akcizų karus nesivelsime, atnaujinta 13.57
BNS, LRT.lt 2019.06.26 11:44

Latvijos vyriausybės vadovas Krisjanis Karinis po pokalbio su Estijos premjeru Juri Ratu pareiškė, jog Baltijos šalys alkoholio akcizo dydžius turi derinti, ir Estija tam pritaria.

Anot Latvijos premjero, Estija „jai nebūdingu karštakošiškumu“ nusprendė alkoholio akcizus apkarpyti ketvirtadaliu, kad būtų „iš esmės kirsta per prekybą alkoholiniais gėrimais Latvijos pasienio zonose“.

„Pastaraisiais metais dėl alkoholio akcizų dydžių Latvijoje ir Estijoje skirtumų susiformavo naują verslo niša pasienyje, kuri Latvijos iždą papildo iki 100 mln. eurų per metus“, – sakė K. Karinis.

Jis išreiškė viltį, kad su Estija pavyks susitarti dėl tokių Latvijos iždo netekčių minimizavimo.

Trečiadienį kalbėdamas Latvijos LNT televizijos laidoje „900 sekundžių“ K. Karinis pareiškė, jog visos trys Baltijos valstybės turėtų suvienodinti alkoholinių gėrimų akcizų tarifus.

Jo žodžiais, tokiu atveju Latvija, Estija ir Lietuva tarpusavyje „nekariautų nereikalingo karo“, o galėtų naudoti akcizo mokestį kaip vieną kovos už sveiką visuomenę priemonę.

Atsakydamas į klausimą, ar išties įmanomas Baltijos šalių sutarimas dėl alkoholio akcizų suvienodinimo, Latvijos premjeras pareiškė: „Anksčiau ar vėliau mes tai pasieksime“.

Estijos prezidentė birželio 18-ąją pasirašė parlamento vyriausybės teikimu patvirtintas Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis šio mokesčio tarifai alkoholiniams gėrimams, taip pat ir alui, nuo liepos mėnesio mažinami 25 procentais. Skelbta, kad tai daroma siekiant pažaboti smarkiai pagyvėjusią prekybą alkoholiniais gėrimais Latvijos pasienyje, dėl kurios pastebimai sumenko jų pardavimai Estijoje, bei vėl prisivilioti Skandinavijos alkoturistus.

Į tai reaguodamas Latvijos parlamentas praėjusį ketvirtadienį skubos tvarka per pirmąjį svarstymą pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis šio mokesčio tarifas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 procentų.

Šioms pataisoms būtinas antrasis svarstymas, tačiau neatmetama galimybė, jog jos įsigalios jau kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo.

Akcizų alui, vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams, kuriuose yra iki 22 proc. grynojo alkoholio, Latvijoje mažinti neketinama.

Lietuvos premjeras nemano, kad sprendimas bus susiderintas

LRT.lt primena, kad Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė nemanantis, kad Lietuva galėtų pasekti Latvijos ir Estijos planais mažinti alkoholio akcizą.

„Jeigu būtume turėję poziciją kažkada, kad derinamės visi akcizų kėlimą, kas yra iš principo racionalu kalbant apie platesnę teritoriją, platesnius tikslus, tai galima tą patį padaryti dėl sumažinimo. (...) Bet kadangi to nebuvo padaryta ir kiekviena valstybė žiūrėjo savo ne tik ekonominių interesų, bet ir kas susiję su žalingais įpročiais, vartojimu, tai nemanau, kad čia mes susiderinsime“, – žurnalistams lygiai prieš savaitę sakė S. Skvernelis.

Lietuvoje nuo kovo 1 dienos įsigaliojo Seimo patvirtintas 10 proc. didesnis akcizų tarifas etilo alkoholiui. Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės nuo 2014 metų. Kaip yra skelbusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų - 68 proc., alaus - 17 proc., etilo alkoholio - tik 4 proc.

Finansų ministras: neketiname veltis į akcizų karus su Estija ir Latvija

Lietuva neketina sekti Estijos bei Latvijos pavyzdžiu ir sumažinti akcizus visiems arba daliai alkoholinių gėrimų, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

„Šiuo metu kažkokių reikšmingesnių pokyčių akcizų politikoje nesvarstome. Tikrai nesivelsime į Latvijos ir Estijos apsižodžiavimą dėl akcizų. Nesu matęs, kad akcizų karai kažkam būtų atnešę ilgalaikę naudą“, – interviu BNS sakė V. Šapoka.

Jis pabrėžė, kad akcizų politikoje, ypač kalbant apie visuomenės sveikatai įtakos turinčias prekes, trumpalaikiai planai turi būti nusverti ilgalaikių tikslų.

„Didesnis alkoholio prieinamumas ir vartojimas ilguoju laikotarpiu mokesčių mokėtojams kainuoja žymiai brangiau“, – tvirtino V. Šapoka.