Verslas

2019.06.26 05:30

Kai kuriems gali užtekti ir kaupimo antrojoje pensijų pakopoje – ką pasirinkti kitiems

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.26 05:30

Oriai pensijai gali užtekti ir kaupimo antrojoje pensijų sistemos pakopoje, tačiau tai galioja tik labai jauniems, neseniai mokslus baigusiems ir į darbo rinką įsiliejusiems žmonėms. Visiems kitiems vis dėlto reikėtų pasvarstyti, kokį kaupimą ateičiai derėtų pasirinkti. Taip LRT.lt sako Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriame rasite visą reikalingiausią informaciją apie pensijų reformą ir pokyčius, kurie palies visus. Kas keičiasi nuo liepos, kaip pensijai kaups gyventojai ir ką būtina žinoti, kad paskui netektų susidurti su nemaloniomis staigmenomis, – apie tai LRT.lt portale skaitykite kiekvieną trečiadienį ir penktadienį. 

„Sodros“ išmokas lemia ne tik jūsų uždarbis ar stažas, bet ir tai, kiek žmonių moka įmokas

Kaip LRT.lt teigia „Sodros“ atstovas žiniasklaidai Saulius Jarmalis, Lietuvoje pensijų sistemą sudaro trys pakopos. Pirmoji pakopa yra socialinio draudimo pensijų sistema, paprasčiau kalbant – „Sodra“.

S. Jarmalis atkreipia dėmesį, kad socialinio draudimo pensijų sistema yra einamojo finansavimo. Tai reiškia, kad pensininkus išlaiko dirbantieji, kurie moka socialinio draudimo įmokas. Būtent iš jų mokamos išmokos apdraustiesiems, taip pat ir pensijos.

„Visos surinktos įmokos iškart išmokamos išmokomis – pensijomis, motinystės, ligos, nedarbo. Tai reiškia, kad „Sodroje“ gyventojų pinigų nėra, nėra asmeninių sąskaitų, o žmonės, mokėdami įmokas, įgyja teisę į išmokas, kurių dydis priklauso nuo jų pačių įmokų ir kartu nuo to, kiek yra mokančių ir kokio dydžio įmokas tuo metu, kai žmogus gauna išmokas, pavyzdžiui, pensiją“, – nurodo S. Jarmalis.

Antroji pensijų sistemos pakopa yra iš dalies privatus, iš dalies valstybinis pensijos kaupimas. Kaip sako S. Jarmalis, kaupiant šioje pakopoje siekiama gauti didesnę pensiją. Be to, ši pakopa, skirtingai nuo pirmosios, yra kaupiamoji. Tai reiškia, kad gyventojas, mokėdamas įmokas, pinigus kaupia savo pensijų kaupimo sąskaitoje.

„Valstybė kaip paskatą taip pat moka įmokas į gyventojo sąskaitą pensijų kaupimo sistemoje, bet pati sistema iš esmės yra tokia pati, kaip pensijų. Įmokų mokėjimas, kaip ir pirmojoje pakopoje, yra privalomas (šiuo metu sudaryta laikina galimybė atsisakyti dalyvauti) ir, kaip ir pirmojoje pakopoje, gyventojas, mokėjęs įmokas, gaus pensijos išmokas“, – sako S. Jarmalis.

Kai kurie kaupiantieji bus priversti įsigyti anuitetą

Kokiu būdu gyventojas atgaus antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, priklausys nuo jo sukauptos sumos. Jeigu gyventojas iki pensijos spės sukaupti mažiau kaip 3 tūkst. eurų, jis gaus vienkartinę išmoką, bus išmokėta visa sukaupta suma. Jeigu gyventojas sukaups daugiau, jam teks įsigyti anuitetą.

Taip pat skaitykite

„Anuitetas veikia tuo pačiu principu kaip senatvės pensija – kasmėnesinių išmokų dydis tiesiogiai priklauso nuo mokėtų įmokų (ir galiausiai sukauptos sumos). Yra garantija, kad išmokos bus mokamos iki mirties, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens. Nors Lietuvoje pasirinkus atidėtąjį anuitetą atsiranda galimybė, kad 85–90 proc. išmokomis neišmokėtų pinigų dalis mirties atveju būtų paveldėta, galiausiai 10–15 proc. sumos, kuri bus skirta anuitetui mokėti, garantuoja, kad žmogus išmokas kaip ir pensiją gaus iki gyvos galvos“, – paaiškina S. Jarmalis.

Anot jo, kitokios sąlygos galioja, kaupiant pensijai trečiojoje pensijų pakopoje, kuri iš esmės yra privatus, savanoriškas ir savarankiškas gyventojo kaupimas, prie kurio valstybė neprisideda.

„Sodros“ senatvės pensija sudaro mažiau nei pusę gautų pajamų, o ateityje gali dar mažėti

Komentuodamas pensijų pakopas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmojoje pensijų pakopoje pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į darbo stažą ir gautą darbo užmokestį, tačiau įtakos turi ir demografinė padėtis.

Šiuo metu vidutinė pensija siekia 350 eurų. Tačiau, pabrėžia M. Kalesinskas, Lietuvai prognozuojamos niūrios demografinės tendencijos: „Jau pastaruosius 15–20 metų turime gana niūrias tendencijas tiek dėl žmonių senėjimo, tiek dėl didelės darbingo amžiaus žmonių emigracijos. Kol kas pagal dabartinę padėtį būtų galima prognozuoti, kad „Sodros“ pensijos per ateinančius 15–20 metų santykinai mažės, palyginus su atlyginimais.“

Kaip skaičiuoja M. Kalesinskas, jeigu dabar vidutinis pensininkas gauna apie 45 proc. savo buvusių pajamų, tai ateityje šis vidurkis gali nukristi iki 30 proc. Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad čia turimas omenyje vidurkis. Vadinasi, dalis senjorų gauna pensiją, kuri sudaro dar mažesnę dalį anksčiau gautų pajamų.

Dėl šios priežasties, įsitikinęs M. Kalesinskas, gyventojams reikia galvoti apie kitus pasiruošimo pensijai būdus. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad egzistuoja galimybė ne tik kaupti antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopoje, bet ir tai daryti savarankiškai, tačiau tuomet gyventojas negaus valstybės paskatos.

„Jeigu žmogus antrojoje pakopoje perveda į savo sąskaitą pensijų fonde 3 proc. nuo atlyginimo, tai valstybė prideda dar 1,5 proc. skaičiuodama nuo vidutinio darbo užmokesčio. Šiais metais ta suma yra 16,4 euro per mėnesį. Tai yra tiek, kiek valstybė prisideda, o 3 proc., žinoma, priklauso nuo to, kokį žmogus gauna atlyginimą, sakykime, nuo vidutinio atlyginimo tai sudarytų daugiau kaip 30 eurų“, – sako M. Kalesinskas.

Taip pat skaitykite

Dar viena paskata kaupiantiesiems – galimybė susigrąžinti GPM

Kaupiant trečiojoje pakopoje valstybė tiesiogiai finansiškai neprisideda, tačiau yra suteikiama galimybė susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Čia reikėtų atsiminti, kad egzistuoja tam tikros lubos – šiuo metu gyventojas negali susigrąžinti daugiau kaip 300 eurų GPM.

„Sakyčiau, po reformos antroji ir trečioji pakopos tapo panašesnės viena į kitą, nes yra paremtos įmokomis iš žmogaus kišenės ir abi valstybės yra skatinamos kaip taupymo formos. Antrojoje pakopoje valstybė dar prideda papildomą dalį prie žmogaus įmokos, o trečiojoje pakopoje neprideda į sąskaitą, bet leidžia susigrąžinti dalį GPM“, – apibendrina M. Kalesinskas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad galimybė susigrąžinti GPM taikoma ir kaupiant antrojoje pensijų sistemos pakopoje.

„Nuo šių metų tokia pati lengvata, kuri veikia tokiu pačiu principu, galioja ir mokant įmokas, kurios viršija 3 proc. nuo darbo užmokesčio, į antrosios pakopos pensijų fondus. Jeigu darbdavys į pensijų kaupimo fondą perveda ne 3 proc., o 5 proc. nuo darbo užmokesčio, gyventojas gali susigrąžinti GPM nuo tų 2 proc.“, – paaiškina „Sodros“ atstovas S. Jarmalis.

GPM galima susigrąžinti pildant metinę pajamų deklaraciją.

Siūlo atkreipti dėmesį į mokesčius: kartais suma gali sumažėti 30 proc.

Planuojantys papildomai kaupti pensijai turėtų nepamiršti, kad ši paslauga vis dėlto nėra visiškai nemokama. Kaupiantieji turės susimokėti administravimo mokestį, kuris skirtingose pakopose yra skirtingas. Antrojoje pakopoje šį mokestį apriboja valstybė.

„Pensijų kaupimo fondų taikomas administravimo mokestis nuo šių metų yra apribotas iki 0,8 proc. Nuo kitų metų jis negalės būti didesnis nei 0,65 proc., vėliau – 0,5 proc. sukauptos sumos, o ateityje gali dar mažėti“, – LRT.lt sako S. Jarmalis.

M. Kalesinskas taip pat nurodo, kad antrojoje pakopoje administravimo mokesčiai akivaizdžiai mažesni, nes jų didėjimas apribotas. Trečiojoje pakopoje, pastebi pašnekovas, administravimo mokestis neretai perkopia 1 proc. ribą.

„Trečiojoje pakopoje kaštai jau yra gerokai didesni, dažniausiai gerokai virš 1 proc., jeigu skaičiuotume visus mokesčius, kuriuos taiko trečiosios pakopos kaupimo teikėjai, t. y. tiek pensijų fondai, tiek gyvybės draudimo bendrovės. Dažniausiai tie kaštai yra apie 1,5 proc. ar net šiek tiek daugiau. Tai reiškia, kad trečiojoje pakopoje kaupdamas žmogus dalį savo santaupų, deja, praras dėl tų mokesčių“, – tvirtina M. Kalesinskas.

Jo tvirtinimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai yra apskaičiavę: jeigu žmogus pensijai kaupia 40 metų ir skirtumas tarp kaupimo kaštų sudaro apie 1,5 proc., tai, kaupdamas brangesnėje pakopoje, jis sukaups apie 30 proc. mažesnę sumą.

Taip pat skaitykite

„Tai jau yra reikšminga. Dėl to į kaštus aš siūlyčiau atsižvelgti. Kaupiant savarankiškai, variantų diapazonas labai platus ir, žinoma, daug kas priklauso nuo investuojamų sumų. Labai aktyviai besidomintys investavimu suranda būdų investuoti su tikrai mažais kaštais, tarkime, 0,2 proc., tačiau ten paprastam investuotojui prieinami sprendimai dažnai būna gerokai brangesni“, – teigia M. Kalesinskas.

Antroji pakopa itin tinka gaunantiesiems mažesnes pajamas

Vis dar neapsisprendžiantiesiems, kurią pensijų sistemos pakopą ar pakopas pasirinkti, derėtų atkreipti dėmesį ir į savo amžių, ir į atlyginimą. Ekspertai skaičiuoja, kad kai kuriems žmonėms dėl kaupimo antrojoje pakopoje nė nereikėtų dvejoti, tačiau kitiems derėtų pasvarstyti apie savarankiško kaupimo galimybes.

M. Kalesinsko vertinimu, jauniems žmonėms antrosios pensijų sistemos pakopos netgi gali užtekti, kad išėję į pensiją jie galėtų gyventi oriai: „Jeigu atsižvelgtume į skaičiavimus, sakyčiau, kad tik labai jaunam žmogui, kuris ką tik baigė mokslus ir dabar pradeda dirbti, tai, tarkime, jam yra 20–25 metai, gali pakakti dalyvavimo vien tik toje standartinėje schemoje 3+1,5 proc. [...] Jaunam žmogui, kurio galbūt ir atlyginimas karjeros pradžioje nėra didelis, antroji pakopa tinka idealiai ir gali būti net pakankamas sprendimas pasiruošti visiškai oriai pensijai.“

M. Kalesinskas patikslina – oria pensija laikoma ta, kuri sudaro 70–80 proc. anksčiau gautų pajamų. Kaip minėta, dabar senatvės pensija vidutiniškai siekia 45 proc. anksčiau gauto darbo užmokesčio.

Taip pat skaitykite

Tačiau jeigu žmogus nėra toks jaunas, jam derėtų pasvarstyti, kokį kaupimo būdą pasirinkti. Priklausomai nuo pajamų lygio, sako M. Kalesinskas, tie būdai gali skirtis. Bene labiausiai pasinaudoti galimybe kaupti antrojoje pakopoje derėtų žmonėms, gaunantiems nedideles pajamas.

„Antroji pakopa ir jos paskatų sistema sukonstruota taip, kad kuo mažesnes pajamas gauna žmogus, tuo labiau jam apsimoka dalyvauti antrojoje pakopoje ir pasinaudoti valstybės teikiamomis paskatomis. Tačiau tai vis tiek pareikalauja tam tikros disciplinos, reikia skirti tuos 3 proc. nuo savo einamųjų pajamų. Jeigu skaičiuotume nuo minimalių pajamų, jas gaunantis žmogus mokėtų panašaus dydžio įmoką, kokią jam skirtų ir valstybė.“

Tačiau M. Kalesinskas atkreipia dėmesį – nors minimalias pajamas gaunančiam žmogui pasinaudoti tokiu kaupimu apsimoka dėl valstybės skiriamos paramos, jam dažniausiai yra sunkiau atidėti tam tikrą sumą ateičiai. „Čia reikia pasverti ir tą kitą pusę – ar žmogus gali pragyventi iš likusių pajamų, jeigu jis apie 15–16 eurų nuo savo atlyginimo kas mėnesį atsidės savo senatvei“, – sako M. Kalesinskas.

Nė viena pakopa netinka tik itin dideles pajamas gaunantiems žmonėms

Jeigu žmogus uždirba daugiau, maždaug iki 1800 eurų „į rankas“, jam taip pat būtų naudinga pasirinkti antrąją pensijų pakopą, tvirtina M. Kalesinskas. Jo teigimu, tai lemia mažesni administravimo kaštai.

„Jeigu žmogus gauna daugiau negu, tarkime, 3 tūkst. eurų „ant popieriaus“ [daugiau kaip 1800 eurų „į rankas“ – LRT.lt] pajamų per mėnesį, tada jau reikia skaičiuoti ir svarstyklės linksta link kaupimo trečiojoje pakopoje. Vertinant matematiškai, lengvata trečiojoje pakopoje tampa reikšmingesnė“, – atkreipia dėmesį LRT.lt pašnekovas.

Jeigu gyventojas uždirba itin daug, apie 3500–4000 eurų per mėnesį ar dar daugiau, paskata kaupti trečiojoje pakopoje vis dėlto netenka reikšmės. Tokias pajamas gaunantys asmenys, nurodo M. Kalesinskas, turėtų svarstyti apie savarankiško kaupimo būdus.

„Jiems apskritai lengvatos ar skatinimas, kuris suteikiamas tiek antrojoje, tiek trečiojoje pakopoje, tampa mažai reikšmingas. Nuo tokio žmogaus pajamų lygio galima jau svarstyti apie visiškai individualų, savarankišką kaupimą, kur nebūtų naudojamasi jokiomis valstybės paskatomis, tačiau būtų ir daugiausia laisvės, kaip kaupti, kur investuoti ir kaip tas sukauptas santaupas atsiimti, kokiais būdais“, – sako M. Kalesinskas.

Jis apibendrina – vis dėlto vertinant daugelio žmonių padėtį derėtų pasvarstyti apie kaupimą tiek antrojoje, tiek trečiojoje pakopose arba apie papildomas įmokas, kurias dabar galima atlikti kaupiant ne tik trečiojoje, bet ir antrojoje pakopoje.

Taip pat skaitykite