Verslas

2019.06.25 18:00

Liko mažiau nei savaitė galutiniam sprendimui dėl kaupimo pensijai: nežinomųjų daug, bet apsispręsti reikia

Irma Janauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.06.25 18:00

Sausį duotas startas – dirbantys suaugę Lietuvos gyventojai įšokdinti į trasą. O po mažiau nei savaitės bus finišas – teks apsispręsti, ar būti II-os pensijų pakopos dalyviu.

Galimi keliai – trys: kaupti, sustabdyti kaupimą arba jį išvis nutraukti. Žmonės elgiasi įvairiai; dalis, anot būsimųjų pensininkų atstovo, visiškai neracionaliai. Ir priėmusių nenaudingą sau sprendimą gali dar padaugėti, nes dabar, sako „Sodros“ atstovas, susizgrimba tie, kas ligi šiol delsė.

„Aktyvumas turbūt panašus, koks buvo sausio mėnesį. Iki šiol sausis buvo tas mėnuo, kai žmonės aktyviausiai priiminėjo sprendimus“, – pastebi „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Taip pat skaitykite

„Daugybė žmonių vis dėlto neranda galimybių įsigilinti į detales ir apskritai nesupranta viso proceso, visos esmės. Ir tada priima neracionalius sprendimus. Pavyzdžiui, nemaža dalis žmonių, kiek teko sutikti, linkę susistabdyti kaupimą, ne dėl to, kad tai jiems apsimoka, bet dėl to, kad jie tiesiog jau nebesupranta kelinta jau čia ta reforma, kiek čia tų pokyčių ir kiek dar jų bus ateityje“, – kalba Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

Būsimiesiems pensininkams atstovaujančios asociacijos vadovas siūlo būtinai pasinaudoti dviem skaičiuoklėmis – „Sodros“ su individualia kiekvienam informacija ir prognoze ir finansų profesionalų parengta. Pastaroji nutaikyta į tuos, kam per 40 ir leidžia pamatyti, ar labiau verta grįžti į „Sodrą“, ar tęsti kaupimą privačiai.

Laikas sprendimui priimti tuoj pasibaigs, o atviri atsakymai, pavyzdžiui, kiek kainuos nusipirkti anuitetą, žadami metų pabaigoje. O kur dar svarstymai apie galimą scenarijų – kuo daugiau sukaupsi, tuo labiau ne viską gali atgauti, juolab, jei gyvensi trumpai. Arba, kodėl vyrams privati pensija senatvėje gali būti mažesnė nei moterims, nors mokėtos vienodos įmokos.

Ekonomistas Romas Lazutka sako – visa tai smulkmenos, kuriomis žmonės priverti domėtis ir kurios užgožia esmę, palyginti su tuo, kad pati II pakopa nėra geriausias variantas nei žmonėms, nei pačiai valstybei.

„Bendrai reforma yra klaida. Tokias reformas – būtent panašius į lietuviškus II pakopos pensijų modelius – įsivedė Vengrija, Lenkija, Čekija, galiausiai dabar yra paskelbusi ir Estija. Naujoji Estijos valdžia paskelbė, kad leis po Naujųjų metų išeiti laisvai ir pasiimti lėšas, kiek yra žmonės sukaupę, tereikės susimokėti pajamų mokestį“, – pasakoja Vilniaus universiteto profesorius.

Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, sako, kad dabar yra gerokai geriau, negu buvo: „Pagrindinės problemos išspręstos. Pirmiausia, II pakopos kaupimo sistema atjungta nuo „Sodros“. Nes iki tol pensijos mažėjo arba buvo mažesnės ir dabartiniams pensininkams, ir būsimiesiems pensininkams. Kitas dalykas – išmokų sistema (tai yra anuitetų, kitų išmokų sistema) būtų užtikrinta, garantuota, kad nebankrutuotų. Ir trečias dalykas – sudarytos galimybės papildomai kaupti. Tiek žmonėms, neribojant tų įmokų dydžio, tiek prisidėti darbdaviams.“

R. Lazutka vardija pensijų sistemos minusus, kad ir tai, jog būsimųjų Lietuvos pensininkų lėšos investuojamos daugiausia užsienyje. Esą nieko keista, kai patys žmonės pinigus palieka svetur, pavyzdžiui, keliaudami. Bet čia valstybės politika per paskatą kaupiantiesiems iš biudžeto remti kitas šalis. O sava ekonomika naudą pajus po kelių dešimtmečių, kai būsimieji pensininkai gaus kaupimo grąžą. Ir tai esą ne vienintelė blogybė.

„Žmonės, kurie jau kaupia ir kaups ir, tarkim, turės 10–12 tūkst. savo sąskaitoje. Ir tam žmogui, tarkim, 55 metai, jis susirgo vėžiu ir reikalingas brangus gydymas, nes ne viskas yra apmokama. Tai štai, yra žmonės pasitaupę, bet tų pinigų negali naudoti. Tuo tarpu jie gali nesulaukti to laikotarpio, kada jais pasinaudos. Ir tai, kad paveldės, tai tuomet tikrai nėra didelė paguoda. Taigi tai viena blogybė. Kita blogybė – finansavimas. Tai yra, kad vieni moka už kitus“, – vardija ekonomistas.

„Tai tikrai diskusijų objektas. Nes yra ir valstybės biudžeto, o tai ne kas kita, kaip kitų mokesčių mokėtojų pinigų įnašai į kaupiančiųjų sąskaitas. Taip pat yra numatytos GPM lengvatos, jeigu kaupiama daugiau nei minimali riba“, – komentuoja S. Jakeliūnas.

Dirbti į Strasbūrą kaip tik tada, kai baigsis apsispręsti dėl II pakopos duotas pusmetis, išvažiuojantis S. Jakeliūnas sako, kad diskutuoti galima ir dėl to, kad galbūt verta didinti žmogaus nuo algos į fondą skiriamą dalį – iki 8 ar 10 proc. Taip pat nustatyti, per kiek laiko, išėjus į pensiją, atsiimti sukauptus pinigus.

„Dabar, pavyzdžiui, yra numatyta, kad sukaupus ir sulaukus pensinio amžiaus, galima nepasiimti tų lėšų neribotą laiką. Tai žmogui, kuris gauna santykinai nedidelę „Sodros“ pensiją, gali būti sudarytos galimybės kreiptis papildomų išmokų, pavyzdžiui, socialinės paramos. Tai nėra teisinga kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – akcentuoja jis.

Senatvės pensija iš „Sodros“ priklausys nuo to, kiek tuo metu bus dirbančiųjų, kokios bus jų algos. Privačiai fonduose sukaupta pensija – nuo investicinės grąžos. R. Lazutka sako, politikai daugiau dėmesio turėtų skirti „Sodros“ sistemai, nes pensija iš jos bus didesnė nei sukauptoji privačiai. Be to, indeksuojama, kai privati gali kasmet nuvertėti.

O konkretūs patarimai, ką daryti likusią savaitę, – esą tas pats, kaip primygtinai siūlyti keisti mašiną į kokią nors kitą. Nors šeimai galbūt iš tiesų reikalingiausias būsto remontas.

„Dabar jau mes nebegalime pasirinkti – ta reforma vyksta ir jau eina į pabaigą. Ir jau tiesiog kiekvienam kaupiančiajam reikia suktis šitoje padėtyje ir pasirinkti geriausia, ką jis gali“, – rankomis skėsčioja Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas.

„Aš tai siūlyčiau žmonėms būti pilietiškais ir tiesiog boikotuoti, tai būtų geras poveikis – iš tikrųjų, tai būtų ženklas politikams. Nes ką daryti konkretiems žmonėms, turėtų pasakyti reformos autoriai“, – siūlo ekonomistas.

„Jeigu žmogus abejoja, geriausia dabar nieko dabar nedaryti. Tai kaupimas išlieka, jis galbūt minimalus tiems, kurie kaupia tiktai 2 proc., ir tada palaipsniui įsijungs tas didesnis kaupimas. Jeigu žmogus abejoja, geriau nekeisti nieko kol kas“, – pataria Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Taip pat skaitykite

Atėjus liepai, ramybė į II pakopos trasą turbūt neateis. Atvirkščiai, anot Pensijų fondų dalyvių asociacijos, galima nauja nepasitenkinimo banga. Mat privalomas kaupimas gali tapti staigmena daliai tų, kurie į II pakopą įtraukti nuo šių metų ir kurie iki liepos bus fiziškai nieko nepadarę, nors galbūt nenori pradėti kaupti. Rugpjūtį jie gaus mažesnes algas, nes nuo jų bus nuskaičiuota įmoka į pensijų fondą. Persigalvoti skirtas laikas jiems, kaip ir visiems, jau bus pasibaigęs.

Apie tai – Irmos Janauskaitės reportaže (nuo 09:04).

Savaitė. „Karalius mirė – tegyvuoja karalius“: Lietuvos tautiečiai Gitanui Nausėdai jau išreiškė didžiausią pasitikėjimą